Socialiniai tinklai

Aktualijos

Konservatorių nustekentame rajone pagal atlyginimus, švietimą ir sportas podukros vietoje?

Paskelbta

data

Daugelį metų rajoną valdę konservatoriai A. Čepononis ir J. Margaitienė taip nugyveno seniau pirmavusį rajoną daugelyje sričių, kad  Statistikos departamentui paskelbus duomenis, gyventojų atlyginimai  atsidūrė beveik paskutinėje vietoje iš 60 savivaldybių, švietimo srityje pagal žurnalo „Reitingai“ rodiklius rajonas liko beveik paskutinis, o dabar paaiškėjo, kad ir sportas rajone merdi tiesiogine to žodžio prasme. Liepos 5 d. dėl itin prastos situacijos sporte, kai net nepanaudojamos sportui skirtos lėšos, į savivaldybės didžiąją salę rinkosi sporto entuziastai, savivaldybės administracijos direktorė , meras, administracijos darbuotojai tartis, kaip atgaivinti merdintį sportą rajone.

Vadovaujant konservatoriams šachmatų sportas visiškai sunaikintas

Vieša  paslaptis, jog Radviliškio rajone vienos sporto šakos gausiai remiamos, o kitos, galima sakyti, visiškai sunaikintos. Štai anksčiau beveik kiekvienoje mokykloje buvo po  šachmatų būrelį, o dabar šios sporto šakos nei klubų, nei trenerių rajone nebeliko. Priežastis paprasta – buvo pagailėta finansavimo, nebuvo sudarytos sąlygos šachmatininkams treniruotis, trūko patalpų. Įdomu tai, kad biudžete visada atsirasdavo lėšų futbolo komandai „Radviliškis“ paremti, kuriai neabejingas V. Simelis, bei karate klubui „Rytų kovotojas“ būdavo  sumokamos šimtatūkstantinės sumos. Beje, šio klubo  kuratorius bei savininkas yra konservatorius E. Mončauskas, administracijos direktorės J.Margaitienės kolega. Kitos sporto šakos liko podukros vietoje.

Pagal valdininkus – kalti patys sportininkai…

Pasak  Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Laisvūno Vaičiūno, visiška netiesa, jog savivaldybė neremia vienos ar kitos sporto šakos.

„Savivaldybės skiriamos lėšos sporto programoms ir projektams nuo 2018 metų padidėjo tris kartus (nuo 50 tūkstančių eurų 2018 metais iki 150 tūkstančių eurų 2021 metais), bet pastebėta, kad sporto klubai vangiai naudojasi proga gauti lėšų savo veiklai  pasinaudojant  šios programos teikiamomis galimybėmis. Kai buvo skiriama 50 tūkstančių eurų, sporto klubų parengtiems ir konkursui pateiktiems projektams ir programoms būdavo paskirstomos beveik visos lėšos, o kai savivaldybės biudžete  tų lėšų daugiau – pastebima tendencija, kad   sporto klubai neparengia  tiek projektų ir programų, kad visos lėšos pasiekų sportuojančią rajono bendruomenę“, – sakė L. Vaičiūnas.

2018 ir 2019 metais  skirta po 50 tūkstančių eurų, atitinkamai panaudota 47,4 ir 19,9 tūkstančių eurų, 2020 metais skirta 135, panaudota 106,5 tūkstančių eurų, 2021 metais skirta 150, paskirstyta 98,6 tūkstančių eurų. Skelbiami ir pakartotiniai kvietimai teikti paraiškas, projektus, bet lėšų vis tiek lieka.

Tokios Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo mintys sporto entuziastus tikrai stebina – juk ne viena, o  daugelis sporto šakų atsidūrė ant išnykimo ribos, o vedėjas postringauja apie „pinigų lietų“, kuris daugelio sporto šakų entuziastų net nepasiekia.

Dar viena lėšų neįsisavinimo priežasčių gali būti ta, kad šiuo metu parama  ir dalinis prisidėjimas prie projektų ir programų skiriamas tik juridiniams asmenims, oficialiai įregistruotiems sporto klubams. Ne visi šiuo metu Radviliškio rajone veikiantys sporto entuziastai yra susibūrę į klubus, tuo labiau, ne visi yra  tuos klubus oficialiai įregistravę.

Kokios nesusikalbėjimo priežastys?

Diskusijos metu buvo ieškota priežasčių, kodėl  rajone veikiantys sporto klubai nepaima  jiems skiriamų lėšų, o po tos skundžiasi lėšų stygiumi. Pasak mero V. Simelio, dėl tokios padėties galbūt trūksta susikalbėjimo tarp sportą administruojančių specialistų ir  sporto entuziastų.

Kad tokio susikalbėjimo trūksta, rodo ir tai, kad  savivaldybėje vykusioje diskusijoje nedalyvavo nei seniūnijų sporto metodininkai, nei pats Švietimo ir sporto paslaugų centro direktorius Vaidotas Jakavičius. O ir sporto atstovų susirinko tik keletas.

Kad sportas seniūnijose merdi, rodo ir gyventojų atsiliepimai. „Štai Šaukoto seniūnijoje sporto salę sporto metodininkė  atidaro  gal kartą per mėnesį ir  dėl akių pakviečia pažaisti keletą  vaikinukų“,- sakė šaukotiškiai.

Na, jeigu sporto metodininkai abejingi sportui, tai  daug entuziastų tikrai neatsiras.

Savivaldybės administracijai – priekaištai ir  dėl  premijų skyrimo

Sumaištį dėl premijų skyrimo kėlė sporto veteranai – kodėl vieniems yra skiriamos premijos, o kitiems – nieko, nes šiuo metu vieni jas gauna užėmę prizines vietas, o kiti negauna.

Laukiama sporto bendruomenės pasiūlymų

L. Vaičiūnas  pakvietė sporto bendruomenę aktyviai teikti pasiūlymus, kaip būtų galima pakeisti  buvusios valdžios sugalvotą tvarką ir pristatė dar vieną pakeitimą, kad Individualių sporto šakų sportininkus išugdžiusiems treneriams būtų skiriama 50 procentų dydžio visų jo auklėtinių gautų piniginių prizų premija, premija sportininkams būtų skiriama jiems įgijus sporto vardą (kvalifikacijos laipsnį). Taip pat siūloma žymiai padidinti premijas neolimpinių sporto šakų čempionams ir prizininkams.

Planuojama, kad diskusijos sporto bendruomenėje dėl  minėtų tvarkų pakeitimo aktyviai vyks iki  rudens, o jau  vėliau  atnaujinti tvarkų aprašai projektai bus pateikti svarstyti Radviliškio rajono savivaldybės tarybai.

Jonas Petrikas



REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Gimtasis žodis liejosi…plunksnakočiu

Paskelbta

data

Viešoji biblioteka rugsėjo 8-ąją originaliai minėjo Tarptautinę raštingumo dieną. Tąkart radviliškiečius ji pakvietė į proginį renginį „Iš didelio rašto neišeikime iš krašto“, o jame – į dailiojo rašymo konkursą. Tiesa, koks tai konkursas, užsiregistravusiems dalyviams iš anksto nebuvo atskleista; kaip vėliau jie patys sakė, jau vien dėl tos intrigos norėjosi ateiti. Pačiame renginyje jį vedusi bibliotekos renginių organizatorė Vaida Balčiūnaitė viską ir paaiškino, kartu išryškindama Raštingumo dienos prasmę, kalbos svarbą, ranka užrašyto gimtojo žodžio grožį bei šilumą.

Kaip tik su rašymu ranka siejosi visa anoji intriga dėl konkurso. Pasirodė, kad tai – nelabai ir konkursas, o tiesiog atskiro pasiruošimo, papildomų žinių nereikalaujantis citatos kuo dailesnis perrašymas ranka. Bet perrašymas taip, kaip rašė mūsų tėvai, senoliai – plunksnakočiu, pasidažant plunksną į buteliuką su tušu. Organizatoriai tam parinko ištrauką apie gimtąją kalbą iš Mikalojaus Daukšos „Postilės“, jos „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“. Būtent šią todėl, kad tekstas taip tiko minimai rašto dienai, kad jį dauguma žino, net moka, kad jis tarsi priglaudžia gimtojo žodžio šiluma.

Taigi dalyviai – TAU senjorų knygos bičiulių grupės „Beržė“ nariai, Viešosios bibliotekos atstovai – prie staliukų palinko netikėtai ir neįprastai užduočiai. Kai kam iš pradžių ir „juodulys“ ištiško, kokią akimirką plunksna nenorėjo paklusti, per daug tušo gavo pirmoji raidė… Juk vieni tų „įrankių“ buvo gal net kelis dešimtmečius rankose neturėję, kiti apskritai paėmė pirmą kartą. Bet greit popieriaus lapuose jau lygiai ir tvarkingai gulė „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu…“  – žodžiai ir sakiniai teksto, kurį poetas Justinas Marcinkevičius yra pavadinęs himnu gimtajai kalbai.

Kai darbai buvo baigti, juos apžvelgė ir įvertino komisija, už juos autoriams padėkojo Viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė. Kaip sakė komisijos atstovė Dailės mokyklos mokytoja Neringa Kestenienė, visų dalyvių (jų pavardės komisijai buvo nežinomos – užkoduotos) perrašyti tekstai maloniai nustebino dailumu, jaučiamu įdėtu nuoširdumu, šiluma. Trys darbai įvardyti kaip ryškiausi, labiausiai priartėję prie kaligrafiško rašymo, netgi prie naujo sukurto lietuviško šrifto. Jų autorės Alfonsė Stripeikienė, Janina Kaučikienė ir Vaida Balčiūnaitė paskelbtos konkurso nugalėtojomis, apdovanotos bibliotekos padėkos raštais, jos ir Radviliškio rajono savivaldybės suvenyrais. Atminimo dovanų gavo ir  visi dalyviai.

Pastarųjų vardu kalbėjusi radviliškietė pedagogė Janina Kaučikienė padėkojo Viešajai bibliotekai už dovanotą progą sugrįžti į praeitį, į mokyklinių metų prisiminimus, pabūti gimtojo žodžio artumoje, prisiliesti prie jo savo ranka ir širdimi.

Viešojoje bibliotekoje (3-iojo aukšto koridoriuje) parengta paroda „Žodžiai nuskrenda, raštas lieka“, kurioje pristatomais šio konkurso dalyvių darbais galima gėrėtis iki spalio mėnesio pabaigos.

Viešosios bibliotekos informacija ir nuotraukos

Skaityti daugiau

Aktualijos

Nuo šiol Maironio gatvėje – bus saugiau

Paskelbta

data

Radviliškio Maironio gatvės gyventojai jau daugiau nei dvejus metus prašė ir savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės, mero bei Saugaus eismo komisijos šioje gatvėje įrengti greičio mažinimo kalnelius. Su tokia pat problema susidūrė ir Šniūraičių kaimo gyventojai. Greičio mažinimo kalneliai padėtų sutramdyti šiose vietose dideliu greičiu lakstančius „kelių erelius“. Itin ilgą laiką tokių prašymų savivaldybės administracija negirdėjo ir Radviliškio miesto bei Šniūraičių kaimo gyventojų problemos nesprendė, o tik atsirašinėjo.

„Kalti“ šiukšlių konteineriai?

Netekę kantrybės, Maironio gatvės gyventojai pagalbos kreipėsi į Tarybos narį Gediminą Lipnevičių. Tarybos posėdžio metu G. Lipnevičius pasiteiravo, kodėl greičio mažinimo kalnelių klausimas nejuda iš mirties taško nei Maironio gatvėje, nei Šniūraičių kaime. Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Vičas teikė paaiškinimą, kad Maironio gatvėje tokių kalnelių neva kol kas negalima įrengti, nes dar nenuspręsta, kur bus konteinerių aikštelės. Trūksta šioje gatvėje ir šaligatvių, o tai irgi – kliūtis kalnelių atsiradimui. Savivaldybės valdininkai vis kartojo, kad kol šie klausimai nebus išspręsti, Maironio gatvės gyventojai apie greičio mažinimo kalnelius gali tik pasvajoti. Kodėl konteinerių vietos Maironio gatvėje klausimas sprendžiamas jau antri metai, nei Tarybos nariui, nei visai Tarybai G. Vičas paaiškinti negalėjo.

Problema išspręsta. Greičio ribojimo kalnelis Maironio gatvėje įrengtas

Gyventojų ir Tarybos nario bendromis jėgomis pasiekta, kad greičio ribojimo kalnelis šioje gatvėje jau įrengtas. Tą patvirtino ir  Radviliškio rajono savivaldybės Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. Vičas, kuris informavo, kad greičio ribojimo kalnelis buvo įrengtas rugpjūčio mėnesio viduryje. Tarybos narys G. Lipnevičius, paklaustas, ar patenkintas rezultatais, atsakė: „Džiaugiuosi, kad gyventojai buvo aktyvūs ir nepabijojo „pajudinti“ biurokratus bei aktyviai siekė saugumo sau bei savo vaikams. Aišku, geriau darbai padaryti dabar, negu niekada. Tai dar kartą įrodo, kad bendromis jėgomis mes galime išjudinti ir eilę metų besitęsiančias problemas. Kodėl savivaldybės vadovai taip ilgai nesprendė šios problemos, nors greičio ribojimo kalnelio piniginė vertė itin nedidelė, man tikrai nesuprantama. Džiugu, kad nuo šiol radviliškiečiai bei jų vaikai jausis saugesni.“

Ar pavyks Tarybos nariui, stojusiam į gyventojų pusę, išreikalauti savivaldybės administracijos veiksmų ir dėl greičio ribojimo kalnelio įrengimo Šniūraičių kaime, pamatysime netrukus ir apie tai informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.

Savaitraščio „Radviliškio kraštas” informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi