Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kas daroma, kai vaikas netenka abiejų tėvų?

Avatar

Paskelbta

data

Kaip jaučiasi vaikas, kai netenka abiejų tėvų? Kokia pagalba jam tuo metu reikalinga? Kas tampa vaiko įstatyminiu atstovu? Vaiko teisių apsaugos specialistams tenka spręsti ir tokias, itin skaudžias problemas, kuomet reikia užtikrinti vaiko teisę į priežiūrą ir pagalbą, kai vaikas netenka abiejų tėvų ar vienintelio iš turėtų. Nors situacijos, kai nepilnamečiai tampa našlaičiais, nėra dažnos,  tokia nelaimė gali ištikti bet kurią šeimą. Specialistai yra apmokyti dirbti tokiose sudėtingose situacijose, žino, kaip padėti vaikui, kad jis kiek įmanoma mažiau kentėtų.

,,Jeigu kurį laiką buvo žinoma, kad tėvai ar vienintelis turimas iš tėvų sunkiai serga, netekčiai ir vaiko įstatyminių atstovų paieškai galima daugiau pasiruošti iš anksčiau.  Galbūt vaiko globėją jau yra parinkusi pati šeima, sutarusi su būsimu globėju – paprastai tai būna artimas giminaitis. Tačiau yra situacijų, kai tėvai, ar vienintelis turėtas žūsta staiga. Nors tokios situacijos visada sukrečia, joms visada turime veiksmų planą, pagalbos viziją. Patyrus netektį, pirma žmogaus reakcija būna neigimas. Kuo skaudesnė netektis, tuo sunkiau ją priimti kaip realybę, tai, be abejo, išgyvena vaikas ir visi su juo susiję artimieji. Vaiko teisių specialistai yra tie, kurie imasi iniciatyvos, kad būtų skubiai ištiesta pagalbos ranka našlaičiu tapusiam vaikui“, – jautrias situacijas apibūdina Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Inga Baranauskė.

Labai svarbu prakalbinti vaiką

Vienoje iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliųjų komandų dirbanti psichologė Neringa Jankauskaitė sako, kad po tėvų netekties, suvokus realią situaciją, vaiką ištinka šokas – jis negali čia ir dabar susitaikyti su mintimi, kad liko be tėvų. Vėliau pamažu taikosi su realybe laidotuvėse, mažesniesiems šis periodas užtrunka, nes jie nelabai supranta, kas nutiko ir klausinėja, kada sugrįš mama ir tėtis.

,,Iš patirties žinau, kad vaikai, nors ir žinodami ar net matę tėvų mirtį, laukia grįžtant tėvų, tikisi stebuklo. Maži, maždaug ikimokyklinio amžiaus vaikai, nelabai suvokia mirties sąvoką, jiems reikia laiko suprasti, ką reiškia ,,niekada nebegrįš“. Šiuo periodu negalima palikti vaiko vieno su savo mintimis, geriausia atrama našlaičiui – artimojo, kurį vaikas myli, paguoda, patarimai, tiesiog buvimas kartu, kad vaiko neapimtų nepaaiškinamos baimės, sunkiai pakeliamos mintys. Kartais tokia misija gali tekti visiškai nepažįstamam žmogui – globotojui“, – sako N. Jankauskaitė. Tokiose situacijose tiek vaikui, tiek su juo likusiems suaugusiesiems vaiko teisių apsaugos specialistai teikia maksimalią psichologinę pagalbą.

Specialistai, teikiantys pagalbą vaikui iš karto po tėvų mirties, išsamiai atsako ir kalbasi su vaiku visais jam tuo metu svarbiausiais klausimais, pavyzdžiui: „tavęs atvažiuos pasiimti močiutė su seneliu“ , „vyksime pas tavo tetą“, „klauski visko, kas tave neramina, mes tau atsakysime“,  „yra žmonių, kuriems tu rūpi ir kurie tavimi pasirūpins“, „nebijok, tu nelikai vienas“ ir panašiai.

,,Vaikui reikia leisti išsikalbėti, išsakyti savo lūkesčius, skausmą, mintis. Ypač reikia susirūpinti vaiku, kuris po tėvų mirties ima elgtis taip, kaip jam nebuvo būdinga. Geriausia pagalba yra vaiką priglaudusių artimųjų dėmesys, pokalbiai su psichologais, mokyklos socialiniais darbuotojais“, – sako N. Jankauskaitė.

Vaikus apsiima globoti artimiausi žmonės

Gavę pranešimą, jog vaikas liko be  įstatyminių atstovų (arba turimo vienintelio iš atstovų), specialistas nedelsdamas stengiasi surasti vaiko artimuosius, giminaičius, arba artimais emociniais ryšiais susijusių asmenų, kurie galėtų juo pasirūpinti. 

,,Nepilnamečiams likus našlaičiais, dažniausiai jų globėjais ar įtėviais tampa seneliai, broliai, seserys, taip pat dėdės ir tetos. Pastaraisiais metais Šiaulių apskrityje nėra atvejo, kada našlaičiais likę vaikai patektų į institucinę globą ar pas globėjus, nesusijusius giminystės ryšiais“, – sako I. Baranauskė.

Lietuvoje yra situacijų, kai vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai ima globoti savo nepilnamečius brolius ir seseris. Pasak specialistės, tai dažniausiai yra labai artimos ir darnios šeimos.

Kokios pagalbos sulaukia šeimos, ėmusios globoti našlaičius

Kiekvienu atveju, kai našlaičiu likęs vaikas priimamas į naują šeimą, vaiko teisių apsaugos specialistai visą būtinąją pagalbą teikia tiek, kiek šeimai ji reikalinga – lanko globojamą vaiką, bendrauja su šeima, padeda jai. Reguliariai išklausoma vaiko nuomonė apie gyvenimo sąlygas, apie santykį su globėju. Išklausoma ir vaiko globėjo nuomonė apie globos vykdymą, jo santykius su vaiku ir vaiko artimaisiais giminaičiais, kitais žmonėmis, su kuriais globojamą vaiką sieja emociniai ryšiai. Išsiaiškinama, kokios pagalbos reikia globėjui, jeigu reikia, pasiūloma psichologo ar kitokios konsultacijos.

Vaiko teisų gynėjai reguliariai įvertina, kaip globėjas rūpinasi vaiko saugumu, jo sveikata ir mokymusi, kam naudoja globos (rūpybos) išmoką.

Nustačius nuolatinę globą, globojamas vaikas pirmą kartą aplankomas ne vėliau kaip po mėnesio nuo nuolatinės globos nustatymo dienos, kitus kartus – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 kartus per pirmus nuolatinės globos metus.

Vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmai, vaikui likus be tėvų

  1. Ieškoma vaiko giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių asmenų. Suradus, vaikas apgyvendinamas saugioje aplinkoje;
  2. Vaikui bei artimiesiems teikiama Mobilios komandos specialistų – psichologų pagalba;
  3. Kreipiamasi į savivaldybės administraciją dėl globėjo (rūpintojo) paieškos;
  4. Jeigu vaikas gydomas ligoninėje, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas bendradarbiauja su gydymo įstaigos darbuotojais, taip pat, esant poreikiui, bendrauja ir bendradarbiauja su vaiko ugdymo bei kitomis įstaigomis;
  5. Vaiko teisių apsaugos skyrius atlieka pradinį asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju) vertinimą ir kreipiasi į teismą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo.

Asmenys, norintys tapti vaiko globėjais, savivaldybėje veikiančiam Globos centrui teikia  prašymą. Dažniausiai, prašymą tapti nuolatiniu globėju (rūpintoju) pateikia vaiko artimieji giminaičiai. Savivaldybės Globos centras vaiko teisių gynėjams pateikia fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), rekomendaciją.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Virtualioje konferencijoje apie 500 dalyvių aptarė vaikų globos sistemos pertvarkos rezultatus

Avatar

Paskelbta

data

Kadangi šie metai yra paskutiniai, kai vaiko globa gali būti nustatyta institucijoje, Lietuvoje veikiantiems 66-iems Globos centrams ir savivaldybių administracijoms tenka svarbi užduotis. Be tėvų globos likusiems vaikams ieškoma globėjų, įtėvių ar šeimynų. Pirmą kartą nuotoliniu būdu vykusioje dviejų dienų konferencijoje aptarti šioje srityje nuveikti darbai, Globos centrų veiklos rezultatai ir laukiantys iššūkiai. Pabrėžta, kad mūsų šalyje labai pasiteisino budinčio globotojo instituto įvedimas. Konferencijoje dalyvavo apie pusė tūkstančio specialistų, dirbančių vaiko teisių ir globos srityje, Globos centrų darbuotojų.

„Tenka girdėti, kaip specialistai, dirbantys su globojamais vaikais, džiaugiasi galėdami apie kiekvieną iš jų pasakyti – „prasidėjo savigyda“. Rodos – savaiminis paties vaiko pasiekimas. Tačiau be vaiko adaptacinio laikotarpio stebėjimo, individualių jo poreikių vertinimo, psichologinės, socialinės, teisinės pagalbos ir galybės konsultacijų savigyda vargu ar prasidėtų. Tokia svarbi ir prasminga jūsų veikla. Tai, jog globojami, įvaikinti ar budinčių globotojų prižiūrimi vaikai anksčiau ar vėliau ima jaustis saugiai, yra jūsų nuopelnas“, – taip į virtualioje erdvėje susirinkusius specialistus kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Pasak direktorės, kiekvienas globoti ar įvaikinti pasiryžęs žmogus padeda ne tik tam vaikui, su kuriuo dalijasi savo namų šiluma, apgaubia meile, bet padeda ir visai mūsų visuomenei, dalindamiesi savo patirtimi, žiniomis, yra daugelio įkvėpimas ir pavyzdys.

„Klausite, o kas įkvepia juos? Atsakymą jūs puikiai žinote – tai esate jūs. Mokote, raginate, palaikote, esate šalia, kai pritrūksta vilties, drąsos ar žinių. Ta kraitelė, kurią perduodate tėvams yra nepaprastai svarbi ir prasminga“, – taip Globos centrų darbuotojų veiklą įvertino I. Skuodienė.

Lietuvoje šiuo metu veikiantys 66 globos centrai pagal specialią Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) nuolat rengia mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), globėjams giminaičiams ir įtėviams. Globos centrai taip pat teikia ir organizuoja paslaugas bei pagalbą budintiems globotojams, globėjams ir įtėviams bei jų globojamiems vaikams.

Lietuvoje vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 1670 vaikų. Didžioji jų dalis (1412) yra vyresnio amžiaus  10-18 metų. Mūsų šalyje kol kas labai trūksta žmonių, kurie pasiryžtų globoti vyresnio amžiaus be tėvų globos likusius vaikus. Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad Lietuvoje nepakanka paslaugų globojamiems vaikams ir jų globėjams.

Dvi dienas trukusioje virtualioje konferencijoje dalyvavo dvi dešimtys pranešėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilma Augienė apžvelgė Globos centrų ir budinčio globotojo instituto veiklą, akcentavo jų reikalingumą ir prasmę. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė konferencijos dalyviams kalbėjo apie tėvų globos netekusių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą Lietuvoje.

Tarp kitų temų konferencijoje taip pat buvo pristatyta geroji Belgijos patirtis teikiant tęstines paslaugas Globos centrų klientams. Gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė skaitė paskaitą apie tai, kodėl vaikų globos namuose augantiems vaikams reikia ieškoti globėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja Laura Purinė skaitė paskaitą apie tai, kaip parinkti šeimą, galinčią geriausiai tenkinti likusio be tėvų globos vaiko poreikius. Konferencijos dalyviams taip pat pristatytos Biržų rajono Globos centro veiklos gerosios patirtys. Apie nuotolinį darbą šeimos ir vaiko gerovės srityje, dirbant individualiai ir su grupėmis, kalbėjo psichologas, neformaliojo ugdymo lektorius Andrius Katarskis.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Teismo išteisinti įtariamieji į teismą siunčiami antrąkart

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo pareigūnai kartu su prokurorais baigė tirti ir teismui nagrinėti perdavė baudžiamąją bylą dėl įvykio, kurio aplinkybės teisme jau buvo nagrinėtos   praėjusių metų lapkritį. Tada du automobilio vagyste kaltinami šiauliečiai dėl šios nusikalstamos veikos buvo išteisinti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai  informavo prokuratūrą, jog atsirado  pagrindas spręsti klausimą dėl galimos kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos – sukčiavimo, sudėties požymių  buvimo. Konstatuota, kad  vienai Šiaulių įmonei   priklausantis mikroautobusas MERCEDES -BENZ SPRINTER galėjo būti ne pagrobtas, o tik inscenizuota jo vagystė, siekiant bendrovei neteisėtai (apgaule) gauti draudimo išmoką. Iš to išplaukė ir įtarimas dėl dar vienos nusikalstamos veikos – melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Nustatytoms aplinkybėms išsiaiškinti tapo būtina pradėti naują ikiteisminį tyrimą. Ir tada įtariamųjų skaičius padidėjo iki trijų, tarp kurių buvo ir pats įmonės vadovas.

Pirmąkart įvykis buvo pradėtas tirti 2018 metų balandžio 15 d., kai tik buvo gautas bendrovės vadovo pranešimas apie Šiauliuose,  Vilniaus g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, palikto mikroautobuso vagystę. Trejų metų senumo transporto priemonę bendrovė buvo įsigijusi prieš keletą mėnesių, pora kartų ją remontavo, tad patirtą turtinę žalą  įmonės vadovas įvertino 15 000 eurų.

Po trijų tyrimo savaičių kriminalistai sulaikė pirmą įtariamąjį – niekur nedirbantį  26 metų šiaulietį, kuris policijai žinomas kaip daug kartų už vagystes teistas asmuo, teistumo biografiją pradėjęs jau nuo 16 metų. Po savaitės sulaikytas ir antras įtariamasis – pirmojo bendraamžis. Jiems buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės ir byla nukeliavo į teismą. Bet čia vienas įtariamųjų pakeitė parodymus ir teismui kilo pagrindas manyti, kad tai nėra paprasta automobilio vagystė, o imituota vagystė, siekiant apgaule gauti draudimo išmoką.

Taigi kriminalistai ir prokurorai ėmėsi naujai kvalifikuotos nusikalstamos veikos tyrimo. Kaltinimai dėl sukčiavimo pareikšti trims įtariamiesiems, tarp kurių ir pats bendrovės direktorius, ankstesniame tyrime turėjęs nukentėjusiojo statusą. Pastarajam dar pareikštas įtarimas ir dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. 

Įtariama, kad bendrovės vadovas,  sumanęs neteisėtu būdu iš draudimo bendrovės gauti draudimo išmoką, pasiūlė pažįstamam asmeniui imituoti jo bendrovei priklausančio automobilio „MB SPRINTER“ vagystę. Buvo sutarta, kada ir iš kur turės būti paimtas ir kur nuvarytas  automobilis. Už tai vykdytojas turėjo gauti 500 eurų atlygį. Atlygis viliojo, tačiau šiaulietis pabūgo tapti šio neteisėto užsakymo vykdytoju ir jį perleido savo pažįstamam bendraamžiui, kuriam vagystės buvo įprastas dalykas. Jam buvo pasakyta, kad automobilis neva blogai važiuoja, todėl reikia apgauti draudimo bendrovę ir tokiu būdu atgauti nesėkmingai pirkiniui išleistus pinigus. Tarpininkas  vykdytojui padavė iš bendrovės vadovo gautus automobilio užvedimo raktelius, paaiškino, kad automobilį jis ras Vilniaus g., netoli Prūdelio, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir jį turės nuvairuoti į Šiaulių r. esantį Kuzavinės kaimą. Vagystę imituoti turėjęs šiaulietis teisės vairuoti neturėjo ir buvo sugipsuota koja, tačiau buvo padrąsintas, kad automobilis yra su automatine pavarų dėže, todėl  problemų dėl traumuotos kojos neturėtų kilti, o policijos nėra ko bijoti – gaus baudą dėl vairavimo be teisių ir viskas.

Viskas tą vakarą vyko sklandžiai. Kuzavinės kaime „vagies“ jau laukė jo pažįstamas, kuriam jis  atidavė automobilio raktelius, o pastarasis  juos perdavė bendrovės vadovui. Šis toliau reikalus tvarkėsi pats: melagingai informavo teisėsaugos institucijas bei draudimo bendrovę apie neva įvykdytą automobilio vagystę ir dėl to  buvo išmokėta 13 529 eurų draudimo išmoka.

Per tą laiką, kol dėl to paties įvykio buvo atliekami net du ikiteisminiai tyrimai,  visi trys  dabar jau 29 metų sulaukę įtariamieji spėjo su teisėtvarka susipykti dar ne kartą. Vykdytojas pateko už grotų ir dabar teismo už sukčiavimą laukia, atlikdamas bausmę už  spėtas įvykdyti dar ir vagystes. Tarpininkas taip pat įtariamas naujomis nusikalstamomis veikomis ir dabar po Šiaulius vaikšto su apykoje, intensyviai prižiūrimas elektroninės įrangos. Bendrovės vadovas 2018 m. birželį išklausė Šiaulių apygardos teismo nuosprendį dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019