Vasara – atostogų
metas, kai norisi atsipalaiduoti, daugiau laiko praleisti gamtoje. Tai laikas,
kai alkoholio lentynos parduotuvėse ištuštėja kiekvieną savaitgalį. Tačiau
atsipalaidavimas gali būti
pragaištingas, nes kitą rytą kamuoja pagirios.
Savaitgalinis pasilinksminimas neaplenkia daugelio,
ilgainiui tai tampa žalingu įpročiu. Klaipėdos universiteto docentė medicinos mokslų daktarė ir
šeimos gydytoja Lolita Rapolienė yra gydžiusi
vidutinio amžiaus moterį, kuri kasdien išlenkdavo po vieną ar dvi vyno taures, po metų jai
išsivystė pradinė cirozės stadija. Nors pacientės sutuoktinio įprotis
svaigintis truko kur kas ilgiau, bet jam pasisekė, nes medikai nustatė mažesnį
pažeidimą – suriebėjusias kepenis ir prasidėjusį uždegimą.
Bent vienas iš dešimties keturiasdešimtmečių
miršta nuo kepenų ligos. Net kelios apsvaigimo valandos
gali sukelti sunkias pagirias, įvairias traumas, apsinuodijimą, kepenų ar kitų
organų trumpalaikį ar ilgalaikį pažeidimą, neįgalumą ar net mirtį.
- Ar teisinga manyti, kad
alkoholio vartojimas tik savaitgalį yra visiškai saugus? Kokios gali būti
pasekmės?
- Ne kartą diskutuota apie tai, kad lietuviai vartoja alkoholio pernelyg
daug. 2016 metais mes užėmėme pirmą vietą Europos Sąjungoje (ES), kiekvienam
Lietuvos gyventojui teko 13 litrų per metus, tuo tarpu ES vidurkis nesiekė 10
litrų. Beje, tik pusė pasaulio gyventojų geria alkoholį. Europos regione
alkoholis vartojamas daugiausia pasaulyje, o alkoholio daroma žala yra
didžiausia.
Mokslininkai
įspėja, kad alkoholio vartojimas sukelia beveik dešimtadalį visų mirčių 15-49
metų amžiaus grupėje. Tyrimai rodo, kad alkoholis yra siejamas su 60 ūmių ir
lėtinių ligų.
Ką reiškia alkoholio vartojimas savaitgalį? Dažniausiai tai
reiškia vienu metu suvartojamą didesnį alkoholio kiekį- gal net savaitės ar
mėnesio “normą”, kas neretai baigiasi ir skaudžiomis pasekmėmis. Taipogi nėra naudinga kasdieninė
vyno taurė vakare – geriau susirasti malonų laisvalaikio leidimo būdą, kuris
atpalaiduotų, nuimtų dienos įtampą ir stresą. Pasimokykime iš vaikų, nes dažnai
jie moka įdomiai leisti laisvalaikį. Ir tam jokio
alkoholio nereikia.
- Koks krūvis tenka
kepenims, jeigu leidžiame sau atsipalaiduoti su taure rankoje?
- Kepenys apdoroja daugiau kaip 90 procentų suvartoto
alkoholio, o kita dalis šalinama su šlapimu, prakaitu,
taip pat kvėpuojant. Skaidyti alkoholio molekulę padeda du
fermentai: alkoholio dehidrogenazė (ADH) ir aldehido dehidrogenazė (ALDH).
Pirmiausia fermentas ADH suskaido alkoholį į acetaldehidą, o tai yra
vėžį sukeliantį medžiaga. Už koordinacijos ir atminties sutrikimus,
mieguistumą apgirtus taip pat yra
atsakingas acetaldehidas.
Vėliau acetaldehidas
skyla į mažiau aktyvų šalutinį produktą acetatą, kuris dar skaidomas į vandenį
ir anglies dioksidą.
Vartojant
daug alkoholio įsijungia ir kiti fermentai, o dalis acetaldehido pasigamina
virškinimo trakte, kurį taip pat žaloja.
Alkoholio apykaita vyksta
taip pat kasoje, galvos smegenyse, todėl pažeidžiamos ir jų ląstelės.
Organizmui reikia maždaug valandos, kad galėtų susidoroti su
vienu standartiniu vienetu alkoholinio gėrimo.
Alkoholio kalorijos yra „tuščios“, neturinčios mitybinės
vertės. Apie dešimtadalį kalorijų geriantieji
gauna iš svaigalų. Jei kas savaitę išgeriamos penkios pintos alaus, per metus susidaro 44 200 kcal – tiek, kiek būtų suvalgyta 221 spurga. Jei kas mėnesį išgeriami 4 buteliai vyno,
per metus susidaro apie 27 000 kcal, o antsvoris ir gausus alkoholio vartojimas
didina kepenų cirozės pavojų.
- Jei kitą rytą po
pasilinksminimo kamuoja pagirios, ką tai rodo?
- Šiuo metu įtikinamiausia teorija, kad
pagirios atsiranda dėl to, kad perdirbant alkoholį organizme kaupiasi šalutinis
toksinis junginys acetaldehidas, kuris yra nuo 10 iki 30 kartų toksiškesnis nei
pats alkoholis.
Galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas,
nuovargis ir mieguistumas, troškulys ir prakaitavimas, šviesos baimė, dirglumas
– tai pagirių simptomai, rodantys, kad organizmas ir
ypač kepenys nesusidoroja su joms tenkančiu krūviu.
2013 metais atlikta mokslinė studija parodė, kad 44 proc. išgeriančių žmonių vargino
lengvos pagirios, 32 proc. – vidutinio sunkumo
pagirios, tačiau alkoholinių gėrimų
rūšis, tyrimo dalyvių savybės (lytis, amžius, gėrimo stažas, tabako vartojimas
ar alkoholizmas šeimoje) neturėjo įtakos pagirių dažniui.
Daugeliu
atvejų pagirių simptomai išnyksta maždaug po 24 valandų, bet blaivėjimas gali
ir ilgiau užtrukti.
Įvairūs žmonės turi skirtingus alkoholį skaidančių
fermentų pajėgumus. Yra žmonių, kurie dėl to iš prigimties gali būti linkę
vartoti mažiau. Šiuo požiūriu jie yra šiek tiek „apsaugoti“ nuo alkoholizmo.
Kai kuriuose gėrimuose dėl
fermentacijos susidaro cheminių medžiagų, kurios prisideda prie pagirių.
Pavyzdžiui, tamsesnės spalvos svaigalai, tokie kaip burbonas ir viskis, sukelia
pagirias labiau nei šviesesnės spalvos ar skaidrūs tirpalai, tokie kaip
degtinė. Viskyje ir raudonajame vyne esantis metanolis kaltinamas ilgalaikiu
alkoholio poveikiu, nes ilgiau lieka kūne.
- Ar yra saugi alkoholio
dozė?
- Alkoholio kiekis matuojamas
santykiniais alkoholio vienetais (SAV),
tai 10 ml gryno alkoholio. Tokį
vienetą sudaro taurė (40-50 ml) stipraus alkoholinio gėrimo, taurė (150-200 ml)
vyno, bokalas (400-500 ml) 4-5 proc. stiprumo alaus. Pasaulyje nėra vieningų
“mažos rizikos” rekomendacijų. Jungtinėje Karalystėje mažos rizikos riba yra
iki 14 SAV per savaitę alkoholio.
Tačiau
nepaisant rekomendacijų, svarbu atkreipti į dėmesį į plataus masto tyrimų
išvadas. Išanalizavus 83 mokslines
studijas, kurios buvo atliktos 19 valstybių, o jose dalyvavo 600 000 tiriamųjų,
buvo nustatyta, kad reguliarus daugiau kaip 100 g alkoholio (maždaug 5–6
vidutinio dydžio taurių vyno ar alaus pintų) per savaitę vartojimas yra susijęs
su trumpesne vyrų ir moterų vidutine gyvenimo trukme.
Yra žinoma, kad peržengus 100 g ribą kiekvienas suvartoto alkoholio vienetas
nurėžia maždaug 15 minučių gyvenimo – tiek, kiek viena surūkyta cigaretė.
Atsakymas, kurį ne visi žmonės norėtų
išgirsti, yra tai, kad nėra saugaus alkoholio vartojimo kiekio. Kuo daugiau jo
vartoji, tuo didesnė rizika sveikatai.
- Ar alkoholis kelia
moterims didesnę žalą nei vyrams?
- Vyrai pajėgia gerti daugiau nei moterys, nes jų kūne yra daugiau
vandens.
Vyrai turi daugiau fermentų, todėl išgėrus tą patį svaigalų kiekį
moters kraujyje alkoholio kiekis bus didesnis. Moteriškieji lytiniai hormonai
estrogenai gali taip pat didinti kepenų
jautrumą alkoholio daromai žalai.
Kita vertus, vyrai dažniau
renkasi stipresnius gėrimų, todėl jų mirštamumas nuo cirozės yra maždaug du
kartus didesnis nei moterų.
- Kokie pakitimai gali vystytis kepenyse? Ar yra specifinių
simptomų?
- Didelę įtaką turi oksidacinis stresas, nes skaidant alkoholį vykstanti
cheminė reakcija gali pažeisti kepenų ląsteles. Tai gali sukelti uždegimą ir
randus, nes kepenys vis bando save „pataisyti“. Alkoholis gali žaloti taip pat
žarnyną, todėl bakterijų toksinai iš žarnyno gali būti pasiekti ir kepenis.
Kuo daugiau išgeriama alkoholio, tuo didesnis
kepenų ligos pavojus. Daugiau nei 90 proc. žmonių, kurie daug geria , kenčia
dėl riebalinės kepenų ligos, kuri vėliau vystosi į cirozę ar kepenų vėžį. Dėl alkoholio sparčiau vystosi vadinamos tyliosios
ligos, kai dažnai net neįtariama, kad sergama. Tai virusiniai B ir C hepatitai,
kasos pažeidimai.
Kepenų ligos turi daug veidų,
neretai apie jas praneša ne skausmas, o atsiradusios komplikacijos. Įtarti, kad
kažkas negerai su kepenimis, padeda virškinimo sutrikimas, pilvo skausmai,
viduriavimas, nuovargis, silpnumas, pykinimas, vėmimas, gausios liežuvio
apnašos.
Vėliau gali varginti skausmas po
dešiniu šonkaulių lanku, taip atsitinka padidėjus kepenims. Kepenų ligą
išduoda taip pat odos, nagų pakitimai,
paraudę delnai ir padai, kraujavimas iš žarnyno, kraujosrūvos, gelta, pakitusi
išmatų ir šlapimo spalva, niežėjimas, padidėjęs jautrumas alkoholiui ir
vaistams, skysčių kaupimasis pilve ar galūnėse, prastas apetitas.
- Kada gresia kepenų
suriebėjimas? Nuo kokio amžiaus gali prasidėti šis procesas?
- Jei riebalų kepenyse yra daugiau nei 5 proc., tai jau suriebėjusių kepenų liga.
Taip gali atsitikti, kai kepenyse
sutrinka riebalų apykaita ir jų ląstelėse ima kauptis riebalai.
Tai gali
įvykti bet kuriame amžiuje. Vienam iš 10 vaikų ir paauglių gali kilti pavojus
susirgti šia liga dėl įvairių priežasčių: antsvorio ar nutukimo, atsparumo
insulinui, cukrinio diabeto, genetinio sutrikimo.
- Kuo alkoholio
pažeistoms kepenims gali būti naudingi augaliniai preparatai?
- Augaliniai preparatai populiarūs visame pasaulyje. Europoje ir JAV
atliktos apklausos rodo, kad botaninių
preparatų vartojimas tarp sergančiųjų
kepenų ligomis siekia 65 proc.
Didelio gydytojų susidomėjimo ir gerų pacientų atsiliepimų sulaukė
trijų augalų kombinacija – tikrojo margainio, ciberžolės ir juodojo pipiro.
Įdomu tai, kad šie augalai papildo vienas kito veikimą užtikrindami
įvairiapusišką pagalbą pažeistoms kepenims. Tikrasis margainis,
turi silimariną, kuris pasaulyje rekomenduojamas
toksinio kepenų pažeidimo ir kepenų cirozės gydymui bei lėtinių kepenų ligų
papildančiajai terapijai.
Įrodyta, kad silimarinas apsaugo kepenų ląsteles
nuo aplinkos ir cheminių toksinų, stabdo kepenų ligų vystymąsi. Šis biologiškai
aktyvus junginys reguliuoja tulžies gamybą sustiprindamas
kepenų ląstelių sieneles, mažindamas jų pralaidumą, gerindamas medžiagų
apykaitą.
Moksliniais įrodymais pagrįstus harmoningai veikiančius ir saugius
augalinius mišinius gydytojo priežiūroje galima vartoti ilgai – iki šešių
mėnesių ir ilgiau.
Dar vienas augalas, kurio
naudingumas yra moksliškai įrodytas, tai ciberžolė, šis augalas vertinamas dėl
junginio kurkumino. Gydymas kurkuminu
siekia senovės indų mediciną.
Įrodyta, kad kurkuminas mažina alkoholio sukeltą apsinuodijimą,
oksidacinį stresą, gerina suriebėjusių kepenų būklę, taip pat normalizuoja
įvairius kepenų veiklos ir medžiagų apykaitos rodiklius.
Juodųjų pipirų sudėtyje esantis piperinas turi savybę pagerinti
kurkumino pasisavinimą, taip pat silimarino aktyvumą, todėl visų šių trijų
komponentų kombinacija gali būti efektyvesnė nei pavienių augalų.
-Yra ir daugiau žolinių preparatų, gerinančių kepenų veiklą, tai
gyslotis, kurio poveikis yra panašus į silimariną, taip pat dilgėlė, kiaulpienė, medetka, bijūno
šaknis, pelynas, paprastoji trūkažolė, saldžialapė kulkšnė, pipirmėtė,
varnalėša, citrinvytis, erškėtis, raugerškis, kraujažolė, kininis gaivenis,
indiškasis bazilikas, baikalinė kalpokė, kvapusis čilmedis, miramedis,
cinamonas, kmynai, raudonėlis, šalavijas, rozmarinas.
Norėdami sumažinti bet kurios alkoholio vartojimo sesijos riziką
sveikatai turėtume apriboti išgeriamo alkoholio kiekį, gerti lėčiau, su maistu,
pakaitomis su vandeniu ar nealkoholiniais gėrimais ir po ranka turėti augalinę
priemonę, padedančią atstatyti kepenis.
Tačiau reikia nepamiršti,
kad pasitaiko kepenų pažeidimų vien dėl
to, kad žmonės savo nuožiūra vartoja
vaistažoles ir „nusigydo“.
- Kaip tuomet reikia
vartoti augalinius preparatus, kad sumažintume žalą kepenims? Ar tai gali
padėti pagerinti bendrą savijautą?
- Nepakenkti sau – toks įspėjimas tinka tiek kalbant apie riebų,
saldų, perdirbtą, apkrautą riebalais, cukrumi, druska ar priedais maistą, tiek
apie vaistus ar papildus.
Daug apsinuodijimų būna dėl įvairių nežinomais pavadinimais
atvežamų iš užsienio kombinuotų
papildų. Todėl verčiau nežaloti kepenų
negu bandyti jas gydyti.
Jei taip atsitiko, būtina griežta mitybos kontrolė, gali būti
vartojami taip pat augaliniai preparatai, kurių poveikis ir saugumas įrodytas
mokslu.
Kepenims
yra naudinga kava, žalioji arbata, avižų dribsniai, česnakai, vynuogės, figos,
papajos, citrinos, arbūzai, mėlynės, avietės ir spanguolės, avokadai, bananai,
miežiai, burokėliai ir jų sultys, artišokai, brokoliai, špinatai, rudieji
ryžiai, morkos, ilgieji pipirai, kopūstai, graikiški riešutai, migdolai.
Sureguliavus
kepenų veiklą, gerėja savijauta, grįžta darbingumas.
- Kokios vasaros
palinkėtumėte pacientams?
Linkiu ramios vasaros – be streso ir viruso pandemijos
šleifo. Galvokime, ką dedame į burną, kokioje aplinkoje gyvename, kokios
ateities siekiame. Kepenys mums tik
padėkos, jei mažiau gersime alkoholinių gėrimų, nerūkysime,
peržiūrėsime mitybą, pasirinksime aktyvų poilsį.
Papildoma informacija:
Edita Česnavičienė, tel. 861468609