Lietuva turėtų puošnius miestelius, plačias gatves, dviračių trasas, parkus, jeigu finansiniai svertai priklausytų nuo seniūnų galios, jie naudotųsi resursais kaip Lenkijoje vaivadijose seniūnai.
Dabar siaubinga dokumentacija norint įsigyti pieštuką, trintuką, trimerį, dažų suoliukui nudažyti.
Gaila, kad vis tik politikams išganingos mintys pačios be žmonių paraginimų, reikalavimų neateina.
Ši valdžia yra kerštinga, baisi, bet baugi ir be kompetencijos. Užtenka apsijungti 4 miestų merams, seniūnams, egzistuoja asociacija ir parašais reikalauti veiksmų laisvės amplitudės suteikimo.
Aš turiu ką lyginti. Matau kokie keliai yra Radviliškio, Raseinių rajonuose, kur geriau motociklu vykti bedančiui, nes per žvyrą duobes, paliksi paskutinius škaplius.
Kaip smagu matyti seniūną grojant, dainuojant, aktyviai dalyvaujant bendruomenės tarybos veikloje, besirūpinant piliečių gerove ir saugumu.
O kas vyksta užsienyje, kur apie tai pažiūrėti, palyginti? Selektyviai nuo rinkėjų slepiama tiesa kaip tais nostalgiškais nomenklatūriniais laikais, kur galiojo 1 partija, 1 doktrina.
Ruslanas Baranauskas- mokslo atstovas
