Po nesibaigiančių gyventojų klausimų apie tai, kada pagaliau Antaniškių parke, buvusios estrados teritorijoje prasidės darbai, „Radviliškio krašto“ redakcija kreipėsi į rajono merą Kazimierą Račkauskį gyventojų vardu prašydama gauti atsakymus į klausimus, į kuriuos jau trejus metus atsakymo neranda paprasti radviliškiečiai ir rajono gyventojai.
Redakcijos klausimai merui buvo suformuluoti taip, kad liktų kuo mažiau vietos interpretacijoms: kada prasidės realūs darbai, kiek pinigų bus panaudota 2026 metais, kiek jų jau išleista, kokie konkretūs terminai ir kas atsakingas už jų laikymąsi. Tačiau atsakymas parodė visai ką kita – kuo konkretesni klausimai, tuo labiau abstraktūs mero atsakymai.
„Projektas vyksta“, bet tik popieriuje
Savivaldybės vadovas meras Kazimieras Račkauskis redakcijai teisinosi, kad projektas esą vykdomas ir nėra sustojęs. Tačiau šis teiginys vis mažiau įtikina, kai jis nėra paremtas jokiais patikrinamais duomenimis. Redakcija prašė pateikti labai aiškius skaičius ir projekto vykdymo terminus, etapus, tačiau meras nenorėjo, o gal nesugebėjo pasakyti nieko: nei darbų grafiko, nei aiškių etapų, nei bent jau apytikslio progreso procento.
Dar daugiau – pats meras nurodo, kad projektas faktiškai pradėtas dar 2025 metais, kai buvo parengti projektiniai pasiūlymai ir gautas statybą leidžiantis dokumentas. Tai reiškia, kad projektas „vyksta“ jau antrus metus. Tačiau teritorijoje vis dar nevyksta jokie darbai.
Šioje vietoje atsiranda esminis kontrastas: dokumentuose projektas juda, realybėje – stovi vietoje.
Skaičių nėra – vadinasi, nėra ir aiškumo
Savivaldybė pati yra įvardijusi projekto vertę – beveik 1,5 mln. eurų (1 499 946,83 Eur). Iš jų 224 992,03 eurų sumą padengti yra įsipareigojusi Radviliškio rajono savivaldybė. Taip pat žinoma, kad 2026 metų biudžete buvusios estrados teritorijos tvarkymui numatyta apie 120 tūkst. Eurų. Tai leidžia kelti labai paprastą klausimą – kiek iš šių 120 tūkst. eurų jau panaudota?
Atsakymas – nė kiek.
Mero atsakyme aiškiai pasakyta, kad šiuo metu lėšos dar nėra naudojamos, nes vyksta parengiamieji darbai. Tai reiškia, kad įpusėjus pavasariui, nors projektas oficialiai vykdomas jau nuo 2025 metų, realios finansinės veiklos dar nėra. Kitaip tariant, milijoninis projektas kol kas egzistuoja tik planuose, o ne biudžeto išlaidose.
Negana to, prispaustas į kampą meras pripažino, kad iki šiol vis dar net nėra bent jau pradėtas rangos darbų konkursas. Nėra netgi nustatyta konkreti konkurso data, sugebėta tik pateikti abstakčią frazę „planuojamas antrąjį metų ketvirtį“. Tačiau antrasis metų ketvirtis, t. y. pirmasis jo mėnesis jau net įpusėjęs, o rangovo konkurso datos kaip nėra, taip nėra. Net jei jis ir būtų paskelbtas birželio pabaigoje, tai dar nereiškia darbų pradžios. Viešųjų pirkimų procedūros, pasiūlymų vertinimas ir sutarties pasirašymas gali užtrukti dar kelis mėnesius.Tai reiškia, kad realūs darbai gali nusikelti į antrąją metų pusę ar net po rinkimų, kai darbus teks pradėti ir pabaigti jau kitam merui.
Tačiau tokio scenarijaus savivaldybė neįvardija. Taigi, kai nėra konkrečios datos, nėra ir realaus įsipareigojimo. Negana to, redakcija taip pat prašė mero įvardinti, koks konkretus žmogus yra paskirtas būti atsakingu už projekto įgyvendinimą. Atsakymas iškalbingas – neįvardintas niekas. Taigi ar atsakingų nėra, ar tiesiog nėra būti už ką atsakingam?
Prispaustas į kampą meras kritikus mėgina paversti „neišmanėliais“
Negana to, mero atsakyme ryškėja ne tik informacijos trūkumas, bet ir bandymas keisti pačios diskusijos kryptį. Užuot pateikus konkrečius terminus, skaičius ir aiškią įrengimo darbų pradžios datą, pasirenkama kita taktika – suabejoti pačių klausimų pagrįstumu. Teigiama, kad abejonės dėl projekto eigos gali rodyti procedūrų neišmanymą arba net sąmoningą siekį klaidinti visuomenę. Beje, ir patys radviliškiečiai iki po tokio ilgo pažadų ir reklaminių skelbimų nebetiki projekto įgyvendinimo realumu.
Tačiau toks argumentas labiau primena gynybinę reakciją nei atsakymą į esmę. Gyventojai šiandien klausia ne apie projektavimo ar viešųjų pirkimų subtilybes. Jie klausia labai paprasto dalyko – kodėl po trejų metų pažadų teritorijoje vis dar nevyksta jokie darbai ir kada tai pagaliau pasikeis. Tai nėra nei sudėtingas, nei „neišmanymo“ reikalaujantis klausimas – tai elementarus viešo projekto vertinimas pagal rezultatą.
Tokioje situacijoje bandymas kritiką perkelti į „neišmanymo“ lauką tik dar labiau išryškina problemą. Nes kai į klausimus apie konkrečias datas, realias investicijas ir darbų pradžią atsakoma ne faktais, o vertinimais apie pačius klausėjus, susidaro įspūdis, kad atsakymų tiesiog nėra. Ir kuo daugiau kalbama apie procedūras, tuo akivaizdesnis tampa pagrindinis faktas – per trejus metus gyventojai taip ir nesulaukė to, kas jiems svarbiausia: realių darbų.
Pažadai baigiasi ten, kur prasideda atsakomybė
Ši istorija jau seniai nebe apie parką. Ji apie tai, kiek verti vieši pažadai, kai juos reikia paversti realiais darbais. Nes šiandien turime labai aiškią situaciją: projektas už beveik 1,5 mln. eurų „vyksta“ jau antrus metus, 2026 metams numatyti 120 tūkst. eurų dar nepaliesti, rangos konkursas net nepradėtas, konkrečios datos nėra, atsakingo žmogaus nėra. Yra tik pažadas, kad „viskas vyksta“.
Tačiau gyventojams nebereikia paaiškinimų, kaip vyksta procedūros. Jiems reikia vieno atsakymo – kada prasidės darbai. Ir kol į šį klausimą neatsakoma nei data, nei skaičiumi, tol Antaniškių parkas lieka ne projektu, o simboliu. Simboliu to, kaip lengva pažadėti ir kaip sunku pradėti.
Nes tikrasis projekto startas prasideda ne tada, kai parašomas dokumentas. Jis prasideda tada, kai į teritoriją įvažiuoja technika. Kol to nėra – visi pasakojimai apie „vykstantį projektą“ lieka tik „mero plepalais“.
Emilija Laukagalytė
