Radviliškiečiai kasmet nerimaudami laukia kiekvieno naujo šildymo sezono – kiek jis paplonins jų pinigines. Ir ne be reikalo – Radviliškyje šiluma kasmet brangsta. Beje, praėjusiais metais UAB „Radviliškio šiluma“ direktorius P. Mickaitis sakė, jog šilumos kaina nėra tokia ir didelė – šildymo sezonas atseina tik minimalų atlyginimą ar  didesnę pensiją.

Radviliškyje šildymo kaina didesnė nei Lietuvos vidurkis

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, gruodžio mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 4,16 ct/kWh (be PVM). Palyginus su lapkričio mėnesiu, kilovatvalandės kaina didėjo 4,52 proc.

VERT duomenimis, tai žemiausia gruodžio mėn. šilumos kaina nuo 2012 m.: 2020 m. gruodžio mėn., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m., vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina yra 46 proc. mažesnė. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius daugiausia lemia kuro ir superkamos šilumos kainos – brangstant biokurui, brangsta ir šiluma.

Tačiau radviliškiečius galime tik nuliūdinti – Radviliškyje šilumos kaina didesnė nei Lietuvos vidurkis – 4,70 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio. Kadangi  gyventojams už šilumos energiją yra taikomas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis, tai kaina už šilumą sudaro 5,12 ct/kWh.

Beje, lapkričio mėnesį radviliškiečiai už šilumą mokėjo taip pat daugiau nei buvo Lietuvos vidurkis. Lapkričio mėnesį Lietuvos vidurkis už šilumą  buvo 4,34 ct/kWh, tai radviliškiečiai mokėjo 5,02 ct/kWh.  

Sausio mėnesį šiluma dar brangs

Jeigu jau gruodžio mėnesį radviliškiečiai mokėdami už centralizuotos šilumos tiekimą patuštino pinigines, tai sausio mėnesį jas teks atverti dar plačiau. UAB „Radviliškio šiluma“ tinklapyje skelbiama, jog sausio mėnesį šiluma be PVM kainuos 4,77 ct/kWh, o kadangi  gyventojams už
šilumos energiją yra taikomas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis, tai viena  kilovatvalandė  kainuos 5,20 ct/kWh. O įvertinus, kad artimiausiu metu paspaus šaltukas virš 20 laipsnių, tai  mokestis už šildymą  ženkliai paplonins daugiabučių gyventojų kišenes, o gal kas taps net skolininkais.

Kaimynai šildosi pigiau

Pagal šilumos kainos dydį UAB „Radviliškio šiluma“  nusirito net į 16 vietą  Lietuvoje. Belieka pasidžiaugti už kaimynus, kurie šildosi daug pigiau – pavyzdžiui, šiauliečiams šiluma kainuoja 4,12 ct/kWh, panevėžiečiai už šilumą moka 4,60 ct/kWh, o radviliškiečiams ji kainuoja 5,12 ct/kWh.

Ką gi, belieka su nerimu laukti sausio pabaigos, kai sužinosime, kiek už centralizuotą šildymą teks mokėti vasario mėnesį.

Jonas Petrikas

Varškė nuo seno ant lietuvių stalo užėmė svarbią vietą. Dėl švelnaus skonio ją galima valgyti vieną ar derinti su kitais produktais, todėl ji yra mėgstama ir smaližių, ir pikantiškesnių užkandžių mėgėjų. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad virtuvėje improvizacijų ir receptų su varške – daugybė. Be to, tai puikus baltymų ir kalcio šaltinis.

„Varškė – vienas universaliausių produktų. Mėgautis varške galima ją tiesiog pagardinus grietine, mėgstamomis žolelėmis ar uogomis. Taip pat iš varškės galima ruošti įvairiausius blynus, apkepus, ja gardinti lazaniją. Patiekalus su varške dažniausiai nesudėtinga paruošti, o tikra savaitgalio vėlyvųjų pusryčių pažiba tapusius varškėtukus mėgsta ne tik vaikai“, – sako V. Juodkazienė.

Nėra tiksliai žinoma, kada varškė pradėta ruošti ir valgyti. Vis dėlto randama duomenų, kad panašus į varškę produktas buvo vartojamas dar Senovės Romos laikais. Romėnai jį valgė kaip užkandį, kartais pagardindami medumi ar pridėdami druskos. Labiausiai varškė buvo paplitusi Šiaurės ir Centrinėje Europoje. Lietuvoje ji taip pat nuo seno mėgstama.   

Įdomu tai, kad, priešingai nei daugelis kitų tradicinių maisto produktų, varškei paplisti už Europos ribų gerokai užtruko. Į Šiaurės Ameriką atsikėlę naujakuriai ar imigrantai varškės į amerikiečių maisto racioną ilgą laiką taip ir neįvedė. Už Europos ribų ji pradėta vartoti ne taip ir seniai. Gali būti, kad taip galėjo atsitikti ir dėl to, kad šį produktą buvo sudėtinga ilgai išlaikyti šviežią ir atgabenti iš tolimesnių kraštų.

Vis dėlto šiais laikais, žmonėms keliaujant ir drąsiai ragaujant skirtingų virtuvių produktus, varškė užkariauja vis daugiau kraštų, kuriuose anksčiau ji vartojama nebuvo: varškę pamėgo ir Šiaurės Amerikos, Jungtinės Karalystės, netgi Japonijos gyventojai.

Varškę pagaminti nėra sudėtinga, tačiau skaičiuojama, kad 1 kg varškės reikia maždaug 7 litrų pieno. Taip pat iš varškės gaminami įvairiausi sūriai ir sūreliai.

Varškė itin populiari tarp žmonių, kurie skiria dėmesio subalansuotai mitybai. Joje yra daug naudingų medžiagų – tai puikus kalcio ir baltymų šaltinis. Varškė gali turėti teigiamą poveikį virškinimo sistemai ir yra lengvai pasisavinama, todėl dažnai įtraukiama į vaikų valgiaraščius.

„Siekiant, kad mityba būtų visavertė, į racioną reikėtų įtraukti ir varškę. Joje esančios medžiagos organizmui suteikia energijos. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tinkamas varškės laikymo sąlygas, nes sugedę pieno produktai – itin kenksmingi žmogaus organizmui. Suvalgius sugedusios varškės galima apsinuodyti, todėl siūloma šaldytuve šviežią varškę laikyti ne ilgiau kaip tris dienas, arba tiek, kiek nurodoma ant etiketėje esančios galiojimo datos“, – pabrėžia V. Juodkazienė.

Anot maisto ekspertės, varškę puikiai tinka gardinti ne tik uogomis, bet ir prieskoninėmis žolelėmis ar daržovėmis. Iš jos galima ruošti užkandžius, pagrindinius patiekalus, saldžius ar sūrius gaminius. Kai kuriuose patiekaluose varške galima pakeisti ir mėsą.

O Europos šalyse varškę ypač mėgstama naudoti ir įvairiuose kepiniuose bei desertuose, Pavyzdžiui, šveicarai turi savo pyrago su varške receptą, kurį vadina quarktorte, vokiečiai ruošia käsekuchen, čekai gamina tvarohovnik, lenkai – sernik, o olandai kwarktaart.

V. Juodkazienė dalijasi ir keliais patiekalų su varške receptais.

Cukinijų blynai su varške

3–4 porcijoms blynų reikės:

2 cukinijų;

2 skiltelių česnako;

1 kiaušinio;

5 v. š. miltų

1/2 a. š. druskos;

1/4 a. š. pipirų;

100 g varškės;

8 vnt. saulėje džiovintų pomidorų;

Alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

Stambia tarka sutarkuojame cukinijas ir per marlę nuspaudžiame kiek įmanoma daugiau skysčio – spauskite stipriai, kad cukinija liktų kuo sausesnė. Tuomet varškės sūrį ir saulėje džiovintus pomidorus supjaustome smulkiais kubeliais.

Į dubenį dedame tarkuotą cukiniją, tarkuotą česnaką, mušame kiaušinį, miltus, druską, pipirus, varškės sūrį ir saulėje džiovintus pomidorus. Viską gerai išmaišome.

Keptuvėje įkaitiname aliejų, blynelius formuojame į keptuvę dėdami po didelį šaukštą paruoštos masės. Kepame ant vidutinės ugnies po 4–5 minutes iš abiejų pusių, kol blyneliai gražiai apskrunda.  Iškepusius blynelius dedame ant popierinių rankšluosčių – taip pašalinamas nereikalingas riebalų perteklius.

Lazanija su varške

Jums reikės:

500 g lazanijos lakštų;

200 g varškės;

1 kiaušinio;

500 g špinatų;

100 g tarkuoto kietojo sūrio;

2 v. š. miltų;

400 ml pieno;

Sviesto kepimui ir padažui;

Druskos, pipirų

Paruošimas

Pirmiausia kruopščiai ištrinkite varškę su kiaušinio tryniu ir šiek tiek druskos. Ant nedidelės ugnies ištirpinkite sviestą, dėkite į jį špinatus ir kelias minutes patroškinkite, kol suminkštės. Gilesniame puode pakaitinkite 1 v. š. sviesto, suberkite miltus, o kai jie apskrus, nuolat maišydami lėtai supilkite pieną. Įberkite, druskos, pipirų ir maišydami kaitinkite, kol padažas pradės tirštėti.

Kepimo formą išklokite lazanijos lakštais, dėkite varškės ir aptroškintų špinatų sluoksnį. Užberkite tarkuoto kietojo sūrio. Tuomet vėl klokite lazanijos lapus, dėkite varškės ir špinatų sluoksnį, užberkite sūrio. Sluoksniuokite, kol nebeturėsite varškės ir špinatų. Paskutinis sluoksnis turi būti lazanijos lakštų. Viską užpilkite padažu, gausiai užberkite tarkuoto kietojo sūrio ir kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug 40 min. Skanaus!