Socialiniai tinklai

Aktualijos

Išgertuvės Šeduvoje: dėl kalėjimo papročių – keptuve į galvą

Paskelbta

data

Penkiolika kartų teistas Ramūnas Arlovas bei tris kartus teistas Edgaras Daniusevičius nuteisti dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo kartu su jais Šeduvoje, Laisvės aikštėje, girtavusiam J. V. Nustatyta, kad trisdešimt trijų nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai net dėl 23 trauminių poveikių, kurie galėjo atsirasti tiek dėl suduotų smūgių, tiek dėl griuvimo.

Gerti iš vienos stiklinės – nepriimta

Nukentėjusysis K. V. ir nuteistasis Ramūnas A. yra pažįstami nuo vaikystės ir kartu „sėdėję“. Praeitų metų rugsėjo mėnesį Ramūnas A.  pakvietė savo seną pažįstamą išgerti alaus, neva žadėjo atsiprašyti už senas skriaudas. Nukentėjusysis K. V. į Šeduvą pats atsivežė nemažą gėrimų kiekį – 9 litrus alaus. Girtavo kelių žmonių kompanija. Pasak vieno kaltinamųjų, taip išėjo, kad taikaus pasikalbėjimo laukęs K. V. atsigėrė iš kažkieno stiklinės. Tai, pasak nuteistų kompanionų, yra nepriimta tarp laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų. Netrukus dėl taisyklių pažeidimo prasidėjo keiksmai ir smūgiai. Nukentėjusysis buvo išvadintas „gaidžiu“. Pasak nukentėjusiojo, kelis smūgius sudavė bei spyrė tiek Ramūnas A., tiek Edgaras D. Kaip prisipažino teisme Ramūnas A., jis, iš piktumo užtemus protui, paėmė nuo krosnies  rinkę, kitaip vadinamą „špyžium“, ir ne mažiau kaip tris kartus ja trenkė nukentėjusiajam į galvą. Nuo smūgių rinkė pertrūko perpus, o K. V. iš galvos ėmė bėgti kraujas. Nuteistasis pripažino nukentėjusiajam per galvą trenkęs ir keptuve.

Sužalotasis gavo sprukti

Mušamas iš pradžių sėdėjęs, po to gulėjęs ant nugaros, J. V. spruko nuo sugėrovų į netoliese esantį kaimą ir ten pasiprašė nakvynės. Kitą rytą nuėjęs į „baliaus“ vietą susirinkti daiktų, vyras paskambino policijai. Policininkus pasitikęs nukentėjusysis atrodė liūdnai: veide buvo matyti nubrozdinimai, nubėgęs kraujas per nosį, sutinęs paakys, kirstinė žaizda virš antakio bei žaizdos galvoje. Dėl padarytų sužalojimų K. V. kreipėsi į ligoninės Priėmimo skyrių. Buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam matyti ir buvę šonkaulių lūžiai, kurie padaryti ankstesniu metu nei įvykdytas nusikaltimas.

Prašė atlyginti neturtinę žalą

Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį. Ramūno A. draugė iki teismo jam sumokėjo 200 eurų ir atsiprašė, todėl K. V. teismo prašė priteisti 800 eurų solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Pasak nukentėjusiojo, dėl skausmo jis daugiau nei savaitę negalėjo dirbti, rodytis žmonėms, vaikščiojo su mėlynėmis. Nukentėjusysis pateikė kelias sumušimo priežasčių versijas – esą jis galėjo būti sumuštas suplanuotai, o gal dėl to, kad pats kažką pavadino „gaidžiu“.

Teisme – ne naujokai

Teismas nustatė, kad Ramūnas A. nusikalto, būdamas recidyvistas, teistas 15 kartų. Nuosprendžio priėmimo dieną Ramūnas A. atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje už ankstesnį nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką įvykdė, būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, taip pat – kad veikė bendrininkų grupėje. Nors jis kaltu prisipažino bei galėjosi, teismas nusprendė taikyti laisvės atėmimo bausmę. 

Edgaras D. taip pat nusikalto, neišnykus teistumui, yra teistas 3 kartus, baustas administracine tvarka. Nustatytos tos pačios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kaip ir jo bendrininko Ramūno A. Kadangi jis savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas ir šiam muštynių dalyviui nerado galimybės taikyti kitą bausmę nei laisvės atėmimas.

Skirtas laisvės atėmimas, priteista žala

Ramūną Arlovą teismas pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė subendrintą su ankstesniu nuosprendžiu bausmę  2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Edgarui Daniusevičiui už tą patį nusikaltimą paskirta galutinė, subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu, bausmė 10 mėnesių laisvės atėmimo. Nukentėjusiojo K. V. civilinys ieškinys patenkintas visiškai. Iš nuteistųjų Ramūno Arlovo bei Edgaro Daniusevičiaus solidariai priteista 800,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Tenkintas ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys bei iš nuteistųjų solidariai priteista 144,13 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas medicinos paslaugas.

2021 m. gruodžio 7 d. priimtas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui.

Rita Grigalienė

Asociatyvi nuotrauka

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi