Spalio 24 d. vykusiame Tarybos posėdyje be kitų klausimų buvo svarstomas ir klausimas dėl šilumos branginimo Baisogalos bei Pakiršinio gyventojams. Posėdžio metu kilo daug diskusijų – ar būtų galima šilumos kainos nedidinti baisogaliams bei pakiršiniečiams, paieškoti kitų būdų.

UAB „Baisogalos bioenergija“ šiuo metu galioja pirmiems bazinės kainos galiojimo metams perskaičiuota vienanarė šilumos kaina, kurios pastovioji dedamoji yra 3,34 ct/kWh ir perskaičiuota dvinarė šilumos kaina, kurios pastovioji dedamoji yra 24,35 Eur/kW per mėnesį. Sprendimo projekte teigiama, kad šilumos kaina didėja dėl sumažėjusio realizuoto šilumos kiekio ir infliacijos, tad naujai apskaičiuota šilumos vienanarės kainos pastovioji dedamoji sudaro 3,48 ct/kWh, dvinarės kainos pastovioji dedamoji sudaro 25,33 Eur/kW per mėnesį. Palyginus su bazinėmis šilumos kainomis, šilumos kainos pastoviosios dedamosios didėja: vienanarės kainos – 4,20 proc., dvinarės kainos – 4,02 proc.

Tarybos narių balsavimu buvo nutarta branginti šilumą UAB „Baisogalos bioenergija“ klientams, tai yra Baisogalos ir Pakiršinio gyventojams.
Situacija paradoksali – šilumos tiekėjai junta infliaciją ir prašo didinti šilumos kainą, o mokesčio mokėtojai, kad ir jausdami infliaciją piniginėse, privalės mokėti už šilumą ženkliai daugiau. Už tai, kad Baisogalos ir Pakiršinio gyventojai gerokai paplonintų savo pinigines mokėdami
daugiau už šilumą, balsavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (konservatoriai) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos („valstiečiai“) partijų nariai. Prieš įkainių didinimą balsavo nepartinio visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovai.

Kadangi, kaip jūs žinote, partijoms atstovauja Tarybos nariai, tai už šilumos kainos didinimą baisogaliams bei Pakiršinio gyventojams balsavo Tarybos nariai: A. Čepononis, S. Dišlė, A. Grabauskas , T. Januševičius, I. Palionienė, J. Kvėglys, S. Nakutis, A. Budrikas, G. Verdingas, K. Dambrauskas, J. Povilaitis, V. Krikščiūnas. Prieš šilumos kainos didinimą balsavo nepartiniai Tarybos nariai V. Aleknienė ir G. Lipnevičius.
Kiti Tarybos nariai neapsisprendė, ar didinti mokesčius baisogaliečiams bei Pakiršinio gyventojams už šilumą, ar ne.

Apie kitus Tarybos narių sprendimus informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.

„Radviliškio krašto“ informacija

Spalio 24 d. (ketvirtadienį) VšĮ Radviliškio r. PSPC (poliklinikoje) įvyko darbuotojų susirinkimas. Reikia pridurti, jog jie (susirinkimai) vyksta reguliariai, o esant reikalui sušaukiami skubos tvarka.

Šį kartą dienotvarkėje: atlyginimų padidinimas, galimi priedai suderinti su  Darbo taryba, naujų gydytojų priėmimas. Apsvarstytos žurnalisto Mariaus Aleksiūnio pastabos dėl registratūros darbo, taip pat pietų pertraukos derinimas atsižvelgiant į pacientų srautus. Aštriai svarstytas nepanaudotų atostogų klausimas, eilių į procedūrinį kabinetą mažinimas, teikiant itin sunkiems ligoniams šias paslaugas namuose.

Dėl sudėtingos rajono demografinės padėties (metai iš metų nuosekliai mažėja gyventojų skaičius, daugėja vyresnio amžiaus asmenų), todėl numatoma pakoreguoti medicinos punktų darbą. Ir apie tai, kad poliklinikos remonto darbai bus pradėti tik po naujų metų.
Visi poliklinikos darbuotojai turėjo galimybę nebijodami, kaip kai kuriose sveikatos įstaigose administracijos persekiojimo, išreikšti savo nuomonę, pageidavimus, pateikti dalykinius pasiūlymus.

Pasibaigus susirinkimui, „Radviliškio kraštas“ pakalbino direktoriaus pavaduotoją medicinai Aloyzą Juodį ir paprašė trumpai apibūdinti stipriąsias poliklinikos puses, kurios padėtų išgyventi šiuo sudėtingu laikotarpiu. Pasak A. Juodžio, tai struktūra. Visi reikalingiausi sveikatos priežiūros specialistai sutelkti vienoje vietoje. Yra trys ginekologui, tiek pat chirurgų, 5 odontologai (jų, tikėtina, bus daugiau) ir visi kiti profesionalai, be kurių joks darbas sveikatos priežiūros srityje būtų neįmanomas. Be to, prie struktūros galima priskirti tris ambulatorijas ( Šaukoto, Šiaulėnų, Tyrulių) ir med. punktų tinklas, tad  kaimų gyventojai turėtų gerai pagalvoti apie prisirašymą privačiose gydymo įstaigose. Ir štai kodėl. Visų pirma privačios gydymo įstaigos neteikia paslaugų namuose (poliklinika turi transportą ir gydytojai vyksta į iškvietimus pas ligonius). Privačios struktūros neturi nei ambulatorijų, nei med. punktų  ir kaimų gyventojams šios srities paslaugų neteikia. Kadangi Radviliškio poliklinika yra ne pelno siekianti organizacija, visi pinigai už medicinines paslaugas nukreipiami pacientų reikmėm ir nereikia skirti lėšų savininkų dividendams ar panašiems dalykams.
Jei neliktų poliklinikos, būtų uždarytos ambulatorijos, med. punktai, o nemedicininių paslaugų kainos neabejotinai išaugtų ( nemedicininės paslaugos, tai profilaktiniai sveikatos patikrinimai, pažymų išdavimas ir pan.). Tad niekad nederėtų pamiršti, jog pagrindinis privatininkų siekis – pelnas, o ne kokybiškesnis, pigesnis, prieinamesnis gydymas, ypač kaimo vietovėse. Ar supras šias paprastas tiesas gyventojai, parodys laikas.

„Radviliškio krašto“ informacija