Socialiniai tinklai

Aktualijos

Konsultavimo paslaugos kaime – abipusė nauda

Paskelbta

data

Tobulėti, mokytis ir konsultuotis su savo sričių profesionalais ūkininkai, miškininkai bei kaimo vietovėse veikiančios įmonės gali pretenduodami į „Paramą pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.

Siekiantiems tobulėti ūkininkams – gera žinia. Nuo lapkričio 20 iki gruodžio 21 dienos jie gali pretenduoti į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.

Profesionalūs mokymai įvairiomis temomis

Pagal veiklos sritį ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, miško valdytojai, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pretenduoti į paramą mokymams žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų laikymosi, ekonominės ir aplinkosauginės veiklos miško valdoje, įmonių ekonominės veiklos, integruotų augalų apsaugos priemonių, kurios mažintų pesticidų naudojimą, taikymo ir panašiomis temomis.

Mokymus Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka teikia atrinktas konsultavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas, kuris yra ir paramos gavėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.

2020–2022 metais ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai pagal veiklos sritį pasidalys 167 945 Eur, miško valdytojams šiam laikotarpiui skirta 64 500 Eur paramos. Kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės ateinančius dvejus metus dalysis 46 500 Eur, miško valdytojai – 64 500 Eur.

Reikalavimai – pagal pareiškėjų veiklos kryptį

Gauti paramą visai nesudėtinga. Svarbiausia pareiškėjams neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui bei neturėti finansinių sunkumų – nebūti bankrutuojantiems arba likviduojamiems. Tiesa, ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, užsiimantys žemės ūkio veikla, be to, dar turi būti valdos valdytojai, įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat nurodoma, kad jų ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos teikimo momentu turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur.

Į paramą konsultavimo paslaugoms pretenduojantys miško valdytojai asmeniškai taip pat turi būti valdos valdytojai, įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, o jų miško valda turi būti ne mažesnė kaip 1 ha, vertinant pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės turi atitikti smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statusą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir veikti kaimo vietovėse.

Paraiškos – tik elektroninės

Paraiškos turi būti teikiamos elektronine forma, užpildant ŽŪMIS elektroninę dokumento formą, naudojantis ŽŪMIS portalo internetine prieiga adresu https://zumis.lt. Pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (popierinis dokumentas – nuskenuotas). Paraiška ŽŪMIS turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 val.

Silpnybes ragina paversti stiprybėmis

Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas ir Žemės ūkio rūmų atstovas Marijampolės regione Sigutis Jundulas sako, kad šiuolaikiniai ūkininkai yra išsilavinę ir labai intelektualūs. Tačiau net ir daugiausia žinantiems žemdirbiams dažnai iškyla klausimų, į kuriuos atsakymų savarankiškai rasti nepavyksta.

– Ypač daug klausimų kyla jauniesiems ūkininkams, kurie teorinių žinių turi, tačiau praktinių patarimų stokoja. Daug klausimų kyla ūkininkams, norintiems ūkininkauti aplinkai palankesniu būdu: kaip gerinti dirvą, kaip ir kokius naudoti augalų apsaugos produktus. Dažnai žemdirbiai pasimeta, ar teisingai vykdo ekonominę ūkio veiklą. Puiki pagalba tokiais atvejais yra įvairūs mokymai bei konsultacijos.

Fantastika, kad konsultacinę pagalbą žemdirbiai ir miškininkai gali gauti, naudodamiesi parama. Juk ne visi gali sau leisti brangius kursus, mokymus ar seminarus, todėl labai raginu žemdirbių ir ūkininkų bendruomenę išsiaiškinti savo silpnąsias vietas bei jas stiprinti arba paversti stipriosiomis konsultuojantis su savo sričių profesionalais ir žinovais, – kalbėjo S. Jundulas.

Ričardo Pasiliausko nuotr.

Užs. Nr. 12

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didieji duomenys atskleidė populiariausias šios vasaros kelionių kryptis

Paskelbta

data

Vasaros  pradžioje  švelnėjant karantinui lietuviai vis aktyviau keliavo į užsienį. Birželio mėnesį tarp populiariausių lietuvių atostogų krypčių – poilsinės savaitės trukmės išvykos į Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Slovėniją – rodo mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistika.

„Šią vasarą poilsiautojų dėmesio padidėjimo sulaukė žygiams ir poilsiui tinkančios Kroatija, Slovėnija, Slovakija, o daugiausia lietuvių ilsėjosi Turkijos ir Graikijos regionuose“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Dvigubai daugiau kelionių

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad birželį operatoriaus klientai aplankė per 120 užsienio šalių. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistikos duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį išvykų į užsienį skaičius buvo kone dvigubai didesnis nei gegužę.

„Birželio mėnesį lietuviai aktyviai planavo keliones į užsienį. Drąsiau rinktis keliones svetur skatino ne tik įsibėgėjęs atostogų sezonas, tačiau ir mažėjantis sergamumas koronavirusu, taip pat sušvelnintos keliavimo sąlygos dėl Europos Sąjungoje galiojančio skaitmeninio COVID pažymėjimo“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

„Tele2“ didieji duomenys ir „Tez Tour“ kelionių statistika atskleidė, kad populiariausias šios vasaros TOP kelionių tandemas – Turkija ir Graikija.

Daugiausia keliautojų – 56 proc. – poilsiui rinkosi Turkijos kurortus: Antaliją, Alaniją, Bodrumą. Taip pat reikšminga dalis lietuvių ilsėjos Kretos, Rodo, Peloponeso regionuose Graikijoje – rodo „Tez Tour“ kelionių statistika.

Operatoriaus duomenimis, lyginant su geguže, didžiausias, net +468 proc., lietuvių keliautojų skaičiaus pokytis birželio mėnesį buvo Kroatijoje. Pastaroji dažnai vadinama antrąja Italija – tikrąją Italiją primenantis klimatas ir kraštovaizdis traukia lietuvių poilsiautojus.

Didelis keliautojų srauto padidėjimas taip pat pastebėtas ir žygeivių pamėgtoje Slovėnijoje (+239 proc.) bei Slovakijoje (+103 proc.).

Keliauja savaitę, aktyviai naršo

I. Aukštuolytė pastebi, kad nors dažniausiai poilsiautojai renkasi 7 nakvynių keliones, nemaža dalis keliautojų taip pat leidžiasi į 9-10 nakvynių išvykas.

Populiariausios šią vasarą – poilsinės kelionės su „viskas įskaičiuota“ programa. Pavyzdžiui, tokius kelionių paketus renkasi net 98 proc. keliautojų į Turkiją. Tradiciškai aktyviausi keliautojai yra poros, tuo tarpu šeimos su vaikais sudaro 40 proc. visų keliautojų.

Birželį užsienyje lietuviai išnaršė 19 proc. daugiau duomenų nei gegužę – rodo „Tele2“ duomenys. Atostogaudami Europos šalyse gyventojai dažniausiai nuomojasi automobilį ir keliauja po šalį, todėl ir mobiliųjų duomenų išnaudojama daugiau.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,4 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kelių direkcija įspėja: prekyba gamtos gėrybėmis pakelėse kelia pavojų eismo saugumui

Paskelbta

data

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į neteisėtą ir pavojingą eismo saugumui veiklą – prekybą miško, sodo, daržo gėrybėmis pakelėse.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai prekiaujama didelio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose.

Pasitaiko atvejų, kai chaotiška prekyba prie kelio sukelia avarines situacijas: blaškomas vairuotojų dėmesys, pastebėjus prekyvietę staigiai stabdoma, pažeidžiant Kelių eismo taisykles sustojama ten, kur sustoti ir (ar) stovėti draudžiama, vaikštoma skersai važiuojamosios kelio dalies, sustojęs transportas kelkraštyje sunkina matomumą ir važiavimo sąlygas kitiems vairuotojams.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, vieta prekybai pasirenkama prie pat važiuojamosios kelio dalies – kelkraštyje, kelio nuovažose ar net autobusų sustojimo paviljonuose, poilsio aikštelėse.
„Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Todėl saugodami žmonių sveikatą ir gyvybę prašome atsakingų tarnybų imtis atitinkamų priemonių tvarkai ir eismo saugai valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti“, – sako R. Lipkevičius.

Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <…>“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktas nurodo, kad turint kelio savininko leidimą (sutikimą) galima vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi.

Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, už prekybos vykdymą automobilių keliuose ir prie jų, užtraukia baudą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia – ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi