Socialiniai tinklai

Aktualijos

Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

Avatar

Paskelbta

data

Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai.

„Šio milžiniško turto vertė viršija 2 mlrd. eurų. Drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja beveik 50 metų, o šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su įvairiais nesklandumais, tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos. Ministro A. Palionio nuomone, melioracijos grioviai yra valstybės turtas ir ji privalo juo pasirūpinti. „Valstybės tikslas yra sutvarkyti melioracijos griovius, inžinerinius įrenginius ir perduoti dalį turto žemių savininkams“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

„Žemių savininkai neturi atsakyti už turtą, kurio valstybė šitiek metų neprižiūrėjo. Tik tuomet, kai valstybė sutvarkys melioracijos griovius bei įrenginius, bus galima perduoti juos žemių savininkams ir reikalauti jį prižiūrėti“, – sako žemės ūkio ministras.

 Melioracijos finansavimas išaugo

Daugelį metų iš valstybės biudžeto valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams lėšų nebuvo skiriama iš viso. Pastaraisiais metais sausinimo sistemoms įrengti ir rekonstruoti skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, šiemet – 47,123 mln. Eur, dar 17 mln. Eur planuoja skirti Aplinkos bei Finansų ministerijos. Šiemet melioracijai numatyta suma – daugiau nei 60 mln. Eur – bus didžiausia per 25 metus.

Taigi šiemet melioracijai 19,169 mln. Eur skirta iš valstybės biudžeto lėšų, valstybės investicijų programos lėšų daugiau kaip 11 mln. Eur,  iš Lietuvos kaimo plėtros 20142020 m. programos lėšų – 14,132 mln. Eur, iš  Europos Sąjungos Solidarumo fondo šiemet  Lietuvai skirta daugiau kaip 3 mln. Eur (2019 m. skirta 13,74 mln. Eur.), dotacija valstybei nuosavybės teise priklausančiai pažeistai melioracijos infrastruktūrai atkurti, organizuojant melioracijos sistemų ir statinių remonto ir (ar) rekonstravimo darbus bei prevencinėms priemonėms taikyti savivaldybėse, kuriose 2017 m. nuo ilgalaikių liūčių nukentėjo pasėlių plotai.

 Svarstant 2020 m. biudžetą žemės ūkio ministrui A. Palioniui pavyko išsiderėti papildomus 8,2 mln. Eur melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbams finansuoti. Žemės ūkio ministerija ilgai svarstė, kaip elgtis: ar dalyti, kaip kažkada anksčiau, kiekvienai savivaldybei po truputį, ar imti ir tvarkyti melioracijos sistemas iš esmės. „Kadangi Lietuvoje turime keturių upių baseinus,  pasitarę su melioratoriais atrankos kriterijumi pasirinkome didžiausią Nemuno baseiną, kuris yra ir problemiškiausia vieta, patenkanti į didžiausių potvynių rizikos grėsmės žemėlapį. Darbus pradėsime Šilutės, Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės rajono savivaldybėse, – vardija ministras. – Mums teks daug bendradarbiauti ir su Aplinkos ministerija, nes darbai apims ne tik melioracijos griovius, bet ir sureguliuotus upelius. Miškuose yra daug kanalų, reikia derinti su miškininkystės specialistais, kadangi tai jau ne priežiūros darbai, o rekonstrukcija. Jei derinimo darbai su suinteresuotomis institucijomis užtruks, iškils rizika dėl pinigų panaudojimo 2020 metais, nes valstybės biudžeto lėšos į kitus metus nepersikelia. Tikimės, kad visi darbai bus atlikti laiku.“

Siekiant skatinti ekonomiką ir mažinti koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes žemės ūkiui,  melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) ir priežiūrai papildomai skirta 7,5 mln. Eur.

Ateities ekonomikos DNR

 Šiuo metu rengiama Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo koncepcija Reguliuojamasis drenažas: melioracijos infrastruktūros rekonstravimas ir išmaniosios melioracijos pritaikymas sausringiems periodams (dotacijos valstybės ir privačių sklypų savininkams). Šiai priemonei skirta 10 mln. Eur. Šio veiksmo tikslas – didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą. Pasklidoji žemės ūkio tarša – intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir  upelių vandens kokybei. Teršalų pašalinimas iš paviršinių vandens telkinių – daug kainuojančios priemonės, efektyviau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

„Ūkine prasme patraukliausia priemonė – reguliuojamojo drenažo įrengimas. Pavyko susitarti su Aplinkos ministerija skirti 7 mln. Eur iš klimato kaitos fondo programos, kad nuo šių metų  būtų remiama išmanioji melioracijos sistema – reguliuojamojo drenažo, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose“, – aiškina  ministras. Tokiu būdu žemės ūkis labiau prisidėtų prie klimato kaitos  – su vandeniu nenuplauktų trąšos ir sausros metu ilgiau išsilaikytų drėgmė, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Planuojama šias sistemas diegti sutvarkytuose grioviuose. Darbus numatoma atlikti 2021 m.

Etaplius.lt nuotr.

Užs. Nr. 8

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

VSAT kviečia rinktis pasieniečio įvadinio mokymo kursus

Avatar

Paskelbta

data

Nuo 2021 m. balandžio 15 d. VSAT Pasieniečių mokykloje bus organizuojami Pasieniečio įvadinio mokymo kursai. Turinčius aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį bei aukštesnįjį išsilavinimą ir nepriekaištingos reputacijos asmenis VSAT kviečia rinktis šiuos mokymo kursus ir per 15 savaičių tapti pasieniečiais.

Į Pasieniečių mokykloje Medininkuose, Vilniaus rajone, organizuojamus kursus priimti asmenys aprūpinami uniforma, nemokamai apgyvendinami bendrabutyje, gauna nustatyto dydžio stipendiją.

Išklausę teorinio mokymo kursą, atlikę praktinio mokymo programoje numatytas užduotis ir sėkmingai išlaikę egzaminus bei įskaitas, kursų dalyviai gaus įvadinio mokymo kursų baigimo pažymėjimus ir bus įdarbinami šiuose VSAT padaliniuose: Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus, Adutiškio, Švenčionių, Pavoverės, Lavoriškių, Kenos ir Padvarionių pasienio užkardose, Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio, Tribonių, Aleksandro Barausko ir Purvėnų pasienio užkardose, Pagėgių pasienio rinktinės Bardinų, Plaškių ir Neringos pasienio užkardose.

Norintiems mokytis šiuose kursuose ir gauti į juos siuntimus reikia iki 2021 m. kovo 8 d. pateikti prašymą ir kitus dokumentus el. paštu stok@vsat.vrm.lt

Pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys prieš gaudami siuntimą į įvadinio mokymo kursus turės pasitikrinti sveikatos būklę ir psichologinį tinkamumą vidaus tarnybai Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje. Sveikatos patikrinimą reikia atlikti iki 2021 m. balandžio 3 d. Dėl COVID-19 infekcijos jis gali užtrukti maždaug mėnesį.

Išsamesnė informacija apie stojimo tvarką skelbiama VSAT Pasieniečių mokyklos svetainėje adresu

https://pasienietis.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-i-pasieniecio-ivadinio-mokymo-kursus.

Kilus klausimams dėl prašymo ir kitų dokumentų pateikimo galima kreiptis tel. (8 707) 41 022 arba (8 46) 39 7841 bei el. paštu stok@vsat.vrm.lt

Dėl kursų mokymo turinio organizavimo ir logistikos klausimų galima kreiptis tel. (8 5) 219 8235 arba el. paštu anna.volcok@vsat.vrm.lt.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Tyruliuose bute rasta mirusi moteris

Avatar

Paskelbta

data

Sausio 26 d. 11.24 val. Radviliškio rajone, Tyruliuose, bute, rastas
moters, gim. 1951 m., lavonas be išorinių sužalojimų.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi