1905 m. gruodžio 14 d., gimė vienas iš Lietuvos partizanų vadų, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos signatarų – Leonardas Vilhelmas Grigonis (slap. Žvainys, Krivis, Danys, Užpalis).
L. Grigonis – rokiškietis mokytojas ir nepailstantis visuomenininkas, beveik du dešimtmečius dirbęs gimtojo Pužonių kaimo apylinkėse. Jis buvo Sėlynės šaulių būrio vadas, tautininkų ir jaunalietuvių sąjungų narys, taip pat priklausė Mokytojų tautininkų dr. J. Basanavičiaus ir Vilniui vaduoti sąjungoms. Šeimos L. Grigonis nesukūrė, tačiau pastatė puikius namus sau ir medinę, vėliau – dar ir mūrinę – mokyklą Sėlynės (Rokiškio vlsč.) kaimo vaikams.
1941 m. birželio 14 d. ištrėmus mamą, slapstėsi pas seserį Radviliškio krašte. Čia įstojo į partizanų gretas ir iškilo iki Prisikėlimo apygardos vado, buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo sekretoriumi. Tai lėmė Leonardo Grigonio amžius (jis kartu su Juozu Šibaila-Merainiu (1905-1953) buvo vyriausi tarp LLKS suvažiavimo dalyvių, abiem buvo apie 43 metus), taip pat prisidėjo jo turima patirtis ir autoritetas. 1949 m. apdovanotas 3-iojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais. 1950 m. gegužę LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu suteiktas laisvės kovotojo partizanų pulkininko leitenanto laipsnis.
Ryšius su vadovybe jis palaikydavo per ryšių įgaliotinę Marytę Pranevičiūtę-Vėtrą, kuri ryšininkavo nuo partizaninio karo pradžios, pasižymėjo lydėdama partizanų vadus į 1949 m. vasario vadų suvažiavimą. Tačiau 1950 m. birželį saugumas suėmė M. Pranevičiūtę, Alytaus traukiniu vykstančią pas Gynybos pajėgų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą (1918-1957), ir jau kitą dieną skaitė sumuštinyje gabentą Leonardo Grigonio laišką. Neilgai trukus saugumas palaužė ryšininkę ir tų pačių metų liepos 22-ąją ji parodė Daugėliškių miško bunkerį, kuriame buvo L. Grigonis su dar keturiais partizanais.
Nustatę bunkerio įėjimo vietą, NKVD kariai ant dangčio numetė dvi granatas, paleido šūvius, tikėdamiesi, kad partizanai pasiduos. Prasidėjo mūšis, kurio metu bunkeris buvo sunaikintas kartu su ten buvusiais partizanais (vienas paimtas į nelaisvę). Bunkeryje žuvo ir Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis.
Daugėliškių miško bunkerio likučius šiuo metu galite išvysti Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerija“.
