Socialiniai tinklai

Aktualijos

Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos mokiniams nauja galimybė: tarptautinis Barbaros Petchenik vardo vaikų žemėlapių konkursas

Avatar

Paskelbta

data

Barbara Petchenik (buvusi Tarptautinės Kartografų Asociacijos viceprezidentė bei ilgą laiką dirbusi su žemėlapiais skirtais vaikams) vardo  tarptautinis vaikų žemėlapių konkursas pradėtas organizuoti nuo 1993 m.

Tarptautinė Kartografų Asociacija (International Cartographic Association, TKA) vienija kartografų draugijas iš 84 valstybių, kurios gali dalyvauti konkurse. Konkurso tema “Mums patinka žemėlapiai!” (angl. “We Love Maps”). Kiekviena valstybė narė vykdo nacionalinius konkursus bei atranką savo šalyje ir atrinktus darbus siunčia į tarptautinę parodą, kurios metu išaiškinami nugalėtojai. Konkursą Lietuvoje organizuoja Lietuvos Kartografų Draugija (LKD) įkurta 2002 m. gruodžio 19 d., kuri nuo 2003 m. rugpjūčio mėn. yra TKA narė. LKD veiklos prioritetai: kartografinių žinių skleidimas Lietuvoje bei atstovavimas valstybei tarptautinėse kartografijos asociacijose, naujų kartografinių technologijų ir metodologijų diegimas, ryšių koordinavimas tarp mokslo, mokymo ir gamybos institucijų, kartografinių kūrinių kokybės gerinimas bei kartografinis švietimas.

Grinkiškio J. Poderio gimnazijos mokiniai dalyvavo tarptautiniame Barbaros Petchenik vardo vaikų žemėlapių nacionaliniame konkurse ir pateikė įvairius kūrybinius darbus. Konkurso tikslas – lavinti vaikų supratimą apie kartografiją ir geografiją bei gerinti ne tik artimiausios aplinkos suvokimą, bet ir skatinti juos pažvelgti globaliau ir kūrybiškiau.

 Už aktyvų dalyvavimą konkurse LKD pažymėjimai skirti Radviliškio r. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos septintokėms Gaivilei Bublytei ir Austėjai Gumuliauskaitei: kūrybiniai darbai „Pasaulis yra šeima (The world is a family)“ , „Aš myliu pasaulį (I love the world)“,  aštuntokėms Laurai Bublytei „Gėlių laukas (Flower field)“ ir Nomedai Hofmanaitei „Pasaulis mūsų akyse (The world in our eyes)“ bei devintokėms Viktorijai Andriulytei „Žvelgiant į pasaulį (Looking at the world)“ ir Daivai Mečinskaitei „Ieškote Lietuvos (Looking for Lithuania)“.

                                                           Silva Morkūnienė,
Grinkiškio J. Poderio gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Mus auklėja ne žodžiai, o pavyzdžiai

Avatar

Paskelbta

data

Skaityti daugiau

Aktualijos

Pasaka Kaip caraitis Narcizas iš barzdaskučio Smulkio Mulkį gamino

Avatar

Paskelbta

data

Seniai, seniai, o gal prieš kelias valandas caraičio Narcizo rūmuose trys didikų grupuotės: mėgstantieji konservus (konservininkai), žaliaskverniai ir raudonskūriai, palaiminus ir pritarus caraičiui, nusprendė barzdaskučių vado kailinių blusas išpurtyti ir parodyti jam kampą, kuriame ramiai sėdėtų ir nekniurksėtų, teisingai  pirktų ir dešimtinę caraičiui mokėtų. Prie blusų purtytojų prisijungė ir keletas smulkių šlėktų. Kaip ponai tarė, taip ir padarė.

Caraitis, nutėškęs rimtą fizionomiją, perskaitė barzdaskučių vyriausiojo Smulkio raštą, kuriame prašoma barzdaskučiui skirti juokdarį – apatinių skalbėją. Kad savo darbu juokintų ir nauda būtų.

Konservininkų, žaliaskvernių ir raudonskūrių surežisuotame spektaklyje įvyko pokalbis: mes pasitarėme – caraitis nusprendė. Šlėktų atstovė Tuščiapliauškė net uždavinėjo klausimus, daug tauškėjo ir net balsavo taip, kaip kalbėjo.

Skaniaformė raudonskūrių atstovė, pradžioje paauklėjusi barzdaskučių vadą, apkaltino jį didybės manija ir patarė kreiptis į kvankų daktarą, o ne svajoti apie asmeninį juokdarį – skalbėją. Kalbama, jog ši kilmingoji neseniai gavo sinekūrą (gerai apmokamą darbą, kai dirbti nereikia) ir apskritai daugiau tylėdavusi nei priešgyniaudavusi caraičio Narcizo numylėtiniams, mėgstantiems konservus.

Spektaklio metu jo vyriausiasis režisierius caraitis Narcizas su svita apsimetė palaikantis barzdaskučių vado norus ir net atėjus laikui  balsavo už juokdario skyrimą. Ir tai suprantama, nes artėjo rinkimai į imperijos tarybą ir, kas žino, kaip praverstų apie 300 barzdaskučių balsų. O ką? Gal ir savo klientams vardan caraičio šventų norų akis pamuiluotų ir makaronus ant ausų kabintų. Žaliaskverniai kaip niekad vieningai tarė  „NE“ Smulkio norui turėti personalinį juokdarį – skalbėją ir suvaidino taip įtikinamai, kad net jų atstovas imperijos taryboje Paukštys patikėjo spektaklio tikroviškumu. Reikia pripažinti, kad minėtas Paukštys davė tiek naudos, kiek ožys duoda pieno ar gaidys padeda kiaušinių, nes imperijos tarybos posėdžių metu snausdavo atmerktomis akimis. Spektaklio metu kilmingieji dvasiškai pagadindavo orą, bet nuo scenarijaus nenukrypo. Caraitis Narcizas iš anksto buvo susitaręs su žaliaskvernių Aksakalu ir raudonskūrių Kalakutu – asmenybe, nesugadinta proto pertekliaus, ir iškart sutikusiu dalyvauti komedijoje. Gerai pasvarsčiusi, caraičio Narcizo svita balsavo prieš juokdario – apatinių skalbėjo  skyrimą barzdaskučių vadui Smulkiui. O tam, kad ateityje jis panašių kvailų norų neturėtų, atėmė pirmąją vardo raidę.

Taip ir tapo barzdaskutys Smulkis barzdaskučiu Mulkiu, tvarkingai padėtu į kampą, kurį jam parodė savi. Po to jie visi ilgai ir laimingai gyveno. Ir aš ten buvau, viską savo akimis regėjau, ausimis girdėjau, jog tai tik pasaka.

Paulius Ropė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019