Depresija sergantis žmogus dažnai yra vangus, asmenį kamuoja pesimistinės mintys, kurios fiksuojamos ties neigiamais išgyvenimais, įvykiais, nutikusiais praeityje ir darančiais įtaką tolimesnei veiklai. Asmuo praranda gyvenimo džiaugsmą, išgyvena vidinę tuštumą, negali pajusti teigiamų emocijų, simpatijos, užuojautos kitam jausmo. Mąstymas sulėtėja, tampa mažiau produktyvus, asmuo sunkiai įsisąmonina naują informaciją. Jis neturi fizinių jėgų, kiekviena veikla darosi sunkesnė, jam trūksta iniciatyvos. Depresijos kamuojamas žmogus išoriškai gali atrodyti lyg nesidomintis jokia veikla, pasižymi neveiksnumu, santūrumu, tylumu, gali pasireikšti akivaizdžiai rodomas nepasitenkinimas, sarkazmas, įvairūs nusiskundimai. Depresijai būdingi liūdesio ir dirglios nuotaikos periodai, kasdieniai nuotaikų kitimai – rytais pasireiškia slogi nuotaika, kuri vakarop pagerėja. Depresija sergančiajam būdingi somatiniai nusiskundimai: spaudimas krūtinėje, neaiškūs ir nemalonūs pojūčiai įvairiose kūno vietose. Pasireiškia miego sutrikimai, apetito stoka, vidurių užkietėjimas, sumažėjęs lytinis potraukis.
Kiekvieną
dieną žmogus susiduria su išorinėmis aplinkos įtakomis ir savo vidinės būsenos
išgyvenimais, kurie sukelia organizme įvairias reakcijas. Patiriamos įvairios
emocijos, sąveikaudamos su poreikiais ir
motyvacijomis, formuoja žmogaus elgseną. Emocijoms būdingos įvairios išraiškos,
atsakomosios reakcijos, iš kurių galima spręsti apie savo ir kitų asmenų
emocinę būseną. Neigiamos emocijos skatina asmenį siekti savo poreikių
patenkinimo, kuris visada susijęs su teigiamomis emocijomis. Tačiau, kuomet
aplinkoje atsiranda neigiamo pobūdžio stresinių dirgiklių, su kuriais asmuo
nebepajėgia susidoroti, pradeda silpti asmens fizinė ir psichinė sveikata: senka
žmogaus energija, sukeldama neigiamas reakcijas visam žmogaus organizmui. Asmuo
perdėtai reaguoja į fiziologinius organizmo pakitimus, susikoncentruoja ties
savo emocijomis, siekia išspręsti savo problemas arba stengiasi atsiriboti nuo
jį supančių problemų. Sutrikusi organizmo funkcija, dėl kurios pasireiškia
miego, valgio, potraukių sutrikimai, išbalansuoja psichinę veiklą, dėl ko sustiprėja
galvos skausmai, raumenų spazmai, svaigulys. Atsiranda nerimo sutrikimai kaip psichinės
ir fizinės būklės disbalansas. Asmuo pradeda kaltinti save ir kitus. Todėl
asmuo, nebežinodamas, kaip atrasti emocinį stabilumą, palaipsniui pasidaro
apatiškas visam, kas vyksta su juo ir aplink jį, o anksčiau įvykę teigiami
potyriai nebetenka prasmės ir siekiamybės.
Asmuo,
pajutęs užsitęsusį prislėgtos būsenos periodą, privalo atkreipti dėmesį į šios būsenos
atsiradimo priežastis ir įvykius, kurie sukėlė neigiamas emocijas. Kuo anksčiau
žmogus įsisąmonina emocijų ir jausmų pasireiškimo priežastis, vadovaudamąsis logika,
intelektinių galimybių dėka, tuo greičiau gali atrasti, kaip nukreipti veiksmus
norima pozityvia veikla. Požiūrio keitimas reikalauja pastangų, kadangi
neigiamos emocijos turi ilgalaikio poveikio įtaką, todėl, norint stabilizuoti
save, pirmiausiai reikia išspręsti aktualiausius reikalus, kurie turi įtakos
tolimesnei veiklai. Tai yra finansiniai, darbo, šeimos klausimai, dėl kurių
neįvykdymo galimi neigiami potyriai. Norint stabilizuoti savo vidinę
pusiausvyrą, labai didelę reikšmę turi miegas. Miegas būtinas fiziniam poilsiui,
taip pat miego metu vyksta aktyvus informacijos, kuri buvo sukaupta per dieną,
atrinkimas, apdorojimas ir perdavimas ilgalaikei atminčiai. Miego metu
reiškiasi tam tikri organizmo veiksniai, kurie būdravimo metu būna užslopinti.
Miegą sužadina monotoniški dirgikliai, o įvairi veikla skatina būdravimą.
Siekiant išvengti nemigos, patartina prieš miegą nedirbti sunkaus protinio
darbo, atsiriboti nuo jaudinančių pokalbių, šeimyninių problemų aiškinimosi,
triukšmingos muzikos, skatinančių įtampą filmų ir knygų. Dienos metu rekomenduojamas
fizinis aktyvumas: užsiimant sportine veikla, atsiranda fizinis nuovargis, dėl
kurio vakare greičiau užmiegama. Miego sutrikimams padeda vandens procedūros,
pirtys, maždaug po dviejų valandų pasireiškia atsipalaidavimas. Prieš miegą
atpalaiduoja ir išblaško mintis vakarinis pasivaikščiojimas. Asmeniui
svarbiausia ne miego trukmė, bet miego kokybė, kuriai užtikrinti reikia
optimalios aplinkos ir pastovaus ritmo – įpročio tuo pačiu metu gulti ir
keltis.
Asmuo
privalo įsisąmoninti, jog yra atsakingas už save, labai neigiamai veikia tikslo
neturėjimas, mažas veiklumas, poreikių nebuvimas ir susikoncentravimas ties
ribota veikla. Per didelė apkrova taip pat sekina vidinius energijos resursus,
išbalansuodama veiklos ritmą. Žmogui svarbu turėti gyvenimo tikslą ir jo
siekti. Analizuodamas savo vidinius potyrius, asmuo atranda kriterijus, kurie
motyvuoja jo veiklą. Tai gali būti asmeninio tobulėjimo siekis, sveikata,
šeimos ir atsakomybės santykis, visuomeninių santykių labilumas ir iš to
kylančios teigiamos emocijos, finansinio stabilumo užtikrinimas ir t.t.
Įsigilindamas į savo moralines vertybes, charakterį, suvokdamas savo silpnybes,
iš to kylančias teigiamas savybes, žmogus sąmoningai, laisva valia gali
nepaklusti savo instinktams bei pojūčiams ir keisti savo atsako į išorinius
dirgiklius reakcijas. Tokiu būdu išmoksta kontroliuoti spontaniškus jausmus ir
instinktus. Žmogus – sąmoninga būtybė, kurios prigimtyje įrašytas meilės ir
džiaugsmo siekis. Kuo greičiau išsprendžiami vidiniai ir išoriniai konfliktai,
tuo greičiau harmonizuojasi ir žmogaus vidinė būsena ir santykis su aplinka.
Žmogus, kuriam pasireiškia depresijos požymiai,
suvokdamas savo ligą, turi galimybę ją kontroliuoti. Labai svarbu stengtis
išlaikyti harmoningus santykius šeimoje ir nekaltinti savęs, jog dėl ligos buvo
patiriamos neigiamos emocijos. Ieškoti galimybių, kurios padėtų išeiti iš
tokios būsenos. Todėl reikia palaipsniui, įdedant pastangų, derinti fizinį ir
psichinį aktyvumą, kuris stabilizuotų veiklumo ir poilsio būsenas. Jeigu
paskirtas medikamentinis gydymas, atsakingai konsultuotis su gydytoju dėl
gydymo eigos, siekiant optimaliausio rezultato. Jeigu asmuo yra tikintis,
dalyvauja bažnytinėje veikloje, stengiasi skirti laiko pabūti maldoje, esant
depresinei būsenai, prisileisdamas Dievo santykį turi platesnio požiūrio
atradimo galimybę harmonizuoti santykį su savimi ir aplinka. Žmogaus tikėjimas
– tai asmeninis Dievo santykis su juo. Tačiau, dėl laisvos valios veiklos,
tikėjimo ir maldos jutimas skirtingas. Depresija – tai žmogaus asmeninė vidinė
kova su savo fiziologiniais ir psichiniais dariniais, į kurią pakviesti
įsitraukti artiemieji šeimos nariai. Dėdamas pastangas, turėdamas viltį, jog
požiūris į gyvenimą gali būti ir yra gražus, tikėdamas savimi, žmogus išgyvens
šį gyvenimo periodą, kartu pagerės ir gyvenimo kokybė.