Depresija sergantis žmogus dažnai yra vangus, asmenį kamuoja pesimistinės mintys, kurios fiksuojamos ties neigiamais išgyvenimais, įvykiais, nutikusiais praeityje ir darančiais įtaką tolimesnei veiklai. Asmuo praranda gyvenimo džiaugsmą, išgyvena vidinę tuštumą, negali pajusti teigiamų emocijų, simpatijos, užuojautos kitam jausmo. Mąstymas sulėtėja, tampa mažiau produktyvus, asmuo sunkiai įsisąmonina naują informaciją. Jis neturi fizinių jėgų, kiekviena veikla darosi sunkesnė, jam trūksta iniciatyvos. Depresijos kamuojamas žmogus išoriškai gali atrodyti lyg nesidomintis jokia veikla, pasižymi neveiksnumu, santūrumu, tylumu, gali pasireikšti akivaizdžiai rodomas nepasitenkinimas, sarkazmas, įvairūs nusiskundimai. Depresijai būdingi liūdesio ir dirglios nuotaikos periodai, kasdieniai nuotaikų kitimai – rytais pasireiškia slogi nuotaika, kuri vakarop pagerėja. Depresija sergančiajam būdingi somatiniai nusiskundimai: spaudimas krūtinėje, neaiškūs ir nemalonūs pojūčiai įvairiose kūno vietose. Pasireiškia miego sutrikimai, apetito stoka, vidurių užkietėjimas, sumažėjęs lytinis potraukis.

Kiekvieną dieną žmogus susiduria su išorinėmis aplinkos įtakomis ir savo vidinės būsenos išgyvenimais, kurie sukelia organizme įvairias reakcijas. Patiriamos įvairios emocijos,  sąveikaudamos su poreikiais ir motyvacijomis, formuoja žmogaus elgseną. Emocijoms būdingos įvairios išraiškos, atsakomosios reakcijos, iš kurių galima spręsti apie savo ir kitų asmenų emocinę būseną. Neigiamos emocijos skatina asmenį siekti savo poreikių patenkinimo, kuris visada susijęs su teigiamomis emocijomis. Tačiau, kuomet aplinkoje atsiranda neigiamo pobūdžio stresinių dirgiklių, su kuriais asmuo nebepajėgia susidoroti, pradeda silpti asmens fizinė ir psichinė sveikata: senka žmogaus energija, sukeldama neigiamas reakcijas visam žmogaus organizmui. Asmuo perdėtai reaguoja į fiziologinius organizmo pakitimus, susikoncentruoja ties savo emocijomis, siekia išspręsti savo problemas arba stengiasi atsiriboti nuo jį supančių problemų. Sutrikusi organizmo funkcija, dėl kurios pasireiškia miego, valgio, potraukių sutrikimai, išbalansuoja psichinę veiklą, dėl ko sustiprėja galvos skausmai, raumenų spazmai, svaigulys. Atsiranda nerimo sutrikimai kaip psichinės ir fizinės būklės disbalansas. Asmuo pradeda kaltinti save ir kitus. Todėl asmuo, nebežinodamas, kaip atrasti emocinį stabilumą, palaipsniui pasidaro apatiškas visam, kas vyksta su juo ir aplink jį, o anksčiau įvykę teigiami potyriai nebetenka prasmės ir siekiamybės.

Asmuo, pajutęs užsitęsusį prislėgtos būsenos periodą, privalo atkreipti dėmesį į šios būsenos atsiradimo priežastis ir įvykius, kurie sukėlė neigiamas emocijas. Kuo anksčiau žmogus įsisąmonina emocijų ir jausmų pasireiškimo priežastis, vadovaudamąsis logika, intelektinių galimybių dėka, tuo greičiau gali atrasti, kaip nukreipti veiksmus norima pozityvia veikla. Požiūrio keitimas reikalauja pastangų, kadangi neigiamos emocijos turi ilgalaikio poveikio įtaką, todėl, norint stabilizuoti save, pirmiausiai reikia išspręsti aktualiausius reikalus, kurie turi įtakos tolimesnei veiklai. Tai yra finansiniai, darbo, šeimos klausimai, dėl kurių neįvykdymo galimi neigiami potyriai. Norint stabilizuoti savo vidinę pusiausvyrą, labai didelę reikšmę turi miegas. Miegas būtinas fiziniam poilsiui, taip pat miego metu vyksta aktyvus informacijos, kuri buvo sukaupta per dieną, atrinkimas, apdorojimas ir perdavimas ilgalaikei atminčiai. Miego metu reiškiasi tam tikri organizmo veiksniai, kurie būdravimo metu būna užslopinti. Miegą sužadina monotoniški dirgikliai, o įvairi veikla skatina būdravimą. Siekiant išvengti nemigos, patartina prieš miegą nedirbti sunkaus protinio darbo, atsiriboti nuo jaudinančių pokalbių, šeimyninių problemų aiškinimosi, triukšmingos muzikos, skatinančių įtampą filmų ir knygų. Dienos metu rekomenduojamas fizinis aktyvumas: užsiimant sportine veikla, atsiranda fizinis nuovargis, dėl kurio vakare greičiau užmiegama. Miego sutrikimams padeda vandens procedūros, pirtys, maždaug po dviejų valandų pasireiškia atsipalaidavimas. Prieš miegą atpalaiduoja ir išblaško mintis vakarinis pasivaikščiojimas. Asmeniui svarbiausia ne miego trukmė, bet miego kokybė, kuriai užtikrinti reikia optimalios aplinkos ir pastovaus ritmo – įpročio tuo pačiu metu gulti ir keltis.

Asmuo privalo įsisąmoninti, jog yra atsakingas už save, labai neigiamai veikia tikslo neturėjimas, mažas veiklumas, poreikių nebuvimas ir susikoncentravimas ties ribota veikla. Per didelė apkrova taip pat sekina vidinius energijos resursus, išbalansuodama veiklos ritmą. Žmogui svarbu turėti gyvenimo tikslą ir jo siekti. Analizuodamas savo vidinius potyrius, asmuo atranda kriterijus, kurie motyvuoja jo veiklą. Tai gali būti asmeninio tobulėjimo siekis, sveikata, šeimos ir atsakomybės santykis, visuomeninių santykių labilumas ir iš to kylančios teigiamos emocijos, finansinio stabilumo užtikrinimas ir t.t. Įsigilindamas į savo moralines vertybes, charakterį, suvokdamas savo silpnybes, iš to kylančias teigiamas savybes, žmogus sąmoningai, laisva valia gali nepaklusti savo instinktams bei pojūčiams ir keisti savo atsako į išorinius dirgiklius reakcijas. Tokiu būdu išmoksta kontroliuoti spontaniškus jausmus ir instinktus. Žmogus – sąmoninga būtybė, kurios prigimtyje įrašytas meilės ir džiaugsmo siekis. Kuo greičiau išsprendžiami vidiniai ir išoriniai konfliktai, tuo greičiau harmonizuojasi ir žmogaus vidinė būsena ir santykis su aplinka.

Žmogus, kuriam pasireiškia depresijos požymiai, suvokdamas savo ligą, turi galimybę ją kontroliuoti. Labai svarbu stengtis išlaikyti harmoningus santykius šeimoje ir nekaltinti savęs, jog dėl ligos buvo patiriamos neigiamos emocijos. Ieškoti galimybių, kurios padėtų išeiti iš tokios būsenos. Todėl reikia palaipsniui, įdedant pastangų, derinti fizinį ir psichinį aktyvumą, kuris stabilizuotų veiklumo ir poilsio būsenas. Jeigu paskirtas medikamentinis gydymas, atsakingai konsultuotis su gydytoju dėl gydymo eigos, siekiant optimaliausio rezultato. Jeigu asmuo yra tikintis, dalyvauja bažnytinėje veikloje, stengiasi skirti laiko pabūti maldoje, esant depresinei būsenai, prisileisdamas Dievo santykį turi platesnio požiūrio atradimo galimybę harmonizuoti santykį su savimi ir aplinka. Žmogaus tikėjimas – tai asmeninis Dievo santykis su juo. Tačiau, dėl laisvos valios veiklos, tikėjimo ir maldos jutimas skirtingas. Depresija – tai žmogaus asmeninė vidinė kova su savo fiziologiniais ir psichiniais dariniais, į kurią pakviesti įsitraukti artiemieji šeimos nariai. Dėdamas pastangas, turėdamas viltį, jog požiūris į gyvenimą gali būti ir yra gražus, tikėdamas savimi, žmogus išgyvens šį gyvenimo periodą, kartu pagerės ir gyvenimo kokybė.