Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

A. Čepononio byla Aukščiausiame Teisme

Avatar

Paskelbta

data

Sausio 8 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atvertė Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Čepononio ir kitų asmenų baudžiamąją bylą. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos prokuroras Gintaras Jasaitis kasaciniu skundu prašo grąžinti bylą į Apeliacinį teismą. Į posėdį atvyko buvę rajono Tarybos nariai konservatoriai Aloyzas Juodis ir Gintaras Žilėnas, taip pat vis dar Savivaldybės administracijoje dirbantis Robertas Eigminas. Teisme nepasirodė A. Čepononis, apie kurio liga buvo paviešinta tik posėdžiui pasibaigus. Nors A.Čepononis visą gyvenimą dirbo savivaldybės klerku, jam ir toliau atstovavo vienas brangiausiai apmokamų advokatų Lietuvoje Adomas Liutvinskas.
Iš pirmininkaujančiojo teisėjo Artūro Ridiko, pranešėjo teisėjo Prano Kuconio ir teisėjo Tomo Šeškausko sudaryta baudžiamųjų bylų kolegija pirmiausiai išklausė prokuroro. Jam suteikta teisė kalbėti, kadangi valstybinis kaltintojas pateikė skundą kasacine tvarka. Prokuroras G. Jasaitis kasacinį teismą įtikinėjo, kad apygardos ir apeliacinis teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes. Jo nuomone, valstybei buvo padaryta didžiulė neturtinė žala. Vykdant viešuosius pirkimus tokiu būdu, kaip tai darė A. Čepononis ir kiti 2011 metais rajoną valdę konservatorių partijai priklausantys asmenys, pakertamas visuomenės pasitikėjimas institucija, įskaitant ir mero, krenta šešėlis ne tik ant įtariamųjų, bet ir visų kitų, sąžiningai dirbančiųjų valstybės tarnyboje. Taip pat G.Jasaitis nesutiko su teiginiu, kad atsakingi asmenys, patvirtindami savo parašais dėl atliktų statybos darbų, nors faktiškai jie nėra padaryti, padarė tik mažareikšmį pažeidimą.
Prokuroras rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuota buvusio Alytaus miesto mero Česlovo Daugėlos ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Dar 2010 m. STT sulaikė Alytaus miesto merą ir kitus daugiau nei 10 asmenų, susijusių organizuojant fiktyvius viešuosius pirkimus rekonstruojant miesto stadioną ir atliekant kitus statybos darbus. 2017 m. kasacinėje nutartyje teismas konstatavo, kad valstybės prestižas yra diskredituojamas, kai aukštas pareigas einantys asmenys veikia pažeisdami LR įstatymus.
A. Juodžio advokatas Stasys Karvelis prašė netenkinti prokuroro prašymo. Nors jo atstovaujamas buvęs rajono Tarybos narys buvo gerokai kuklesnis, teisininkas kalbėdamas apie sumą, jos nelaikė kažkokia itin svarbia. „Kas tie 200 000 litų, juk šiais laikais tai mažiau nei 60 tūkstančių eurų. Kokia čia žala, apie ką mes kalbame“, – savo kalboje minėjo S. Karvelis. Be to, advokatas metė akmenį į prokuroro pusę, apkaltinęs STT reikalavus pinigų užstatui. Neva nepaklusus pareigūnams sumokėti užstatą, A. Juodį užgriuvo prokurorų rūstybė – vos per du mėnesius pradėti net keturi ikiteisminiai tyrimai. Tad Lietuvos valstybė kaip ir turėtų primokėti A. Juodžiui už patirtus nepatogumus ne tik ant kieto belangės gulto. Į posėdį atvykęs R. Eigminas prašė to paties: palikti apeliacinės instancijos teismų sprendimą dėl jo padarytų veiksmų mažareikšmiškumo. Jam atstovavusi advokatė S. Balčiūnienė kone pusvalandį įtikinėjo teismą, kad jos atstovaujamas valstybės tarnautojas pasirašinėjo dokumentus visai negalvodamas, kad jie bus panaudoti buhalterijoje ir vėliau pervedami pinigai. Nekviestas, bet savo noru atvykęs, G.Žilėnas morališkai palaikė savus. Už nesiteikusį atvykti į teismo posėdį A. Čepononį kalbėjo jo advokatas A.Liutvinskas.
Merą ginantis teisininkas Temidės tarnus įtikinėjo vieninteliu argumentu: prieš merą surinkti įrodymai yra neteisėti. O jei neteisėtai surinkti, teisme jais remtis negalima. Nebuvo ginamasi dėl fakto, kad 2011 metais mero darbo kabinete statybos darbų vadovas buvo įtikinėjamas pasirašyti dokumentus dėl statybos darbų už daugiau nei 200 000 litų, kurie dar nebuvo padaryti. Skirtingai nuo didžiulius pinigus gaunančio advokato, prokuroras G. Jasaitis gynė teisėsaugos pareigūnų darbą. Jis prašė kolegijos laikytis jau sukurto precedento dėl Alytaus miesto mero nuteisimo. Po posėdžio G. Jasaitis spaudai sakė: „Teisės pirmakursiai yra mokomi, kad Aukščiausiasis ir Apeliacinis teismai formuoja praktikas, kurių privalo laikytis žemesnės instancijos teismai ir jų teisėjai. Laikas parodys, ar jie patys tai darys.“ Mero A. Čepononio komentaro nepavyko gauti. Iš karto po posėdžio jo darbotvarkėje atsirado įrašas, kad jis serga. Ar tai sutapimas, ar kitos priežastys, paaiškinti niekas negalėjo.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo verdiktą skelbs vasario 12 dieną, 13.30 valandą.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Skandalingas pirkimas ligoninėje

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio ligoninės traumatologai – ortopedai garsūs visoje šalyje. Jiems ir įranga turi būti pačios aukščiausios kokybės, nes operacijų mastas kaip didžiųjų miestų respublikinėse ligoninėse. Vienas gydytojų – Tomas Januševičius – teigia, kad senasis operacinis stalas toks blogas, kad operacijos metu reikia ne tik žmogų operuoti, bet ir stalą taisyti.

Rajono valdžia ir ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas stengiasi, kad operacinę pasiektų naujas operacinis stalas. Nebūtinai geriausias, svarbu brangiausias. Kinijoje pagaminta vokiškos gaminio kopija gali atsieiti 20 tūkstančių eurų brangiau negu vokiškas originalas.

Pirkinys būtinas
Ortopedijos – traumatologijos skyriuje dirbantis T. Januševičius teigia, kad naujo operacinio stalo reikėtų jau rugsėjo mėnesį. Tada vėl padaugės atliekamų operacijų. Jis neslepia, kad yra išbandęs Vokietijos ir kitų gamintojų operacinius stalus. Taip pat išbandė ir kinų gamybos HyBase operacinį stalą. Puikiai vertinamas už pasiektus aukštus rezultatus operavimo srityje ortopedas traumatologas neslepia, kad jam tai labiausiai patikęs įrenginys. Kaip ir jo kolegoms. Gydytojus reikia suprasti, kadangi ligoninė orientuojasi į specializuotų operacijų teikimo spektrą, tad įranga jiems būtina. Jaunas gydytojas neslepia, kad nesigilina į jokius viešuosius pirkimus, nes jo darbas – gydyti pacientus.

Vykdomas pirkimas
Reikia konkrečiai kinų gamybos operacinio stalo, nėra problemų, tokį ir gausite“. Taip iš šalies atrodo visas operacinio stalo viešasis pirkimas. Balandžio 25 dieną ligoninė pateikė medicininės įrangos tiekėjams paklausimą dėl operacinio stalo techninės specifikacijos. Paprastai tariant, apklausė rinką. Vos keturias dienas laukė pastabų. Gegužės 29 dieną paskelbiamas viešasis pirkimas operacinio stalo traumatologinėms operacijoms atlikti įsigyjant finansinio lizingo būdu. Išsimokėtinai. Techninė specifikacija tokia, kad rinkos dalyviai suprato, ką konkrečiai ligoninė siekia nusipirkti.

Įmonės nesivargina
Neatsitiktinai konkurse dalyvauja tik vienas tiekėjas. Redakcijos turimais duomenimis, tai „Graina“ iš Panevėžio. Suprantama, konkurentai griežia dantų dėl pasirinktos agresyvios rinkodaros taktikos. Paprašyti pakomentuoti, kodėl nedalyvavo konkurse, įmonių atstovai neslėpdami teigė, kad neapsimokėjo gaišti laiko. „Ilsanta“, „Medicinos projektai“, „Sormedica“ ir kitų įmonių atsakingi asmenys teigė supratę iš parengtų viešojo pirkimo dokumentų, kad ligoninė nusimatė konkretų pirkinį iš konkretaus pardavėjo. Bet ar ligoninės Viešųjų pirkimų komisija yra pageidavimų koncertas? Gal yra kitų priežasčių, kodėl į pirkimo procedūras kišasi direktorius Vaidas Smalinskas? Panaši praktika buvo taikoma, kai Savivaldybės administracija „pirkosi“ VW Passat automobilius.

Dangstosi apsaugos duomenų įstatymu
Priremtas įrodymų dėl neteisėto kišimosi į pirkimą, rajono valdžios proteguotas V. Smalinskas dangstosi asmens duomenų apsauga, tačiau nesiteikia atsakyti, kaip jam pavyko sužinoti pasiūlymo kainą. Viešai prieinamuose VTEK deklaracijose nėra nurodyta tokia informacija. Turi ekstrasenso galių? Vargu . Maža to, jis kišasi į komisijos darbą, raštu atsakydamas į pretenzijas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės nuomone, įstaigos vadovas, jei nedalyvauja komisijoje ir dar nėra sudaryta pasiūlymų eilė, kainos neturi teisės žinoti Kyla klausimas, kodėl Tarybos nariams per posėdžius direktorius neteikia atsakymų apie viešuosius pirkimus? Dar daugiau. Gal verčia pavaldinius pažeisti konfidencialumo reikalavimus ir nesilaikyti įstatymo raidės?

Kinų gamybos brangiau nei vokiškas
Neįtikėtina, kad vokiška kokybė būtų pigiau vertinama negu kinų. O gal ne kokybėje atsakymas, o galimybėse ir viešojo pirkimo sąlygų nustatyme? 2019 metų vasario mėnesį Šiaulių Respublikinė ligoninė už 27 tūks. 830 eurų nusipirko Schimdt markės Diamond modelio traumatologinėms operacijoms skirtą stalą. Kalbama, kad su visomis pagalbinėmis detalėmis buvo išleista apie 50 tūkstančių eurų. O „Radviliškio ligoninės“ direktorius V. Smalinskas kone prieš mėnesį konstatavo, kad operacinis stalas kainavo 70 tūkst. eurų. Kaip bebūtų keista, už straipsnį buvo sumokėta iš ligoninės biudžeto. Už operacinių ir sterilizacinių įrangų pardavimą atsakingas „Grainos“ vadybininkas Saulius Raudeliūnas tvirtino, kad HyBase operaciniai stalai yra 30 procentų pigesni negu Vokietijos gamintojų originalai. Tiesa, jis nedrįso lyginti atskirų markių gaminių, nes teigė neturintis informacijos, ką Šiaulių ligoninė įsigijo.

Viskas teisėta
Įspraustas į kampą, V. Smalinskas į pagalbą kviečiasi policijos pareigūnus. Su pareigūnų pagalba paaiškėjo, kad ne tik stalo nėra, bet ir pirkimo procedūros neužbaigtos. Ligoninės direktorius žadėjo, kad į pateiktus klausimus jis atsakys įstatymų numatytais terminais. Deja, teisinį išsilavinimą turintis vadovas neatsakė, kodėl neturėdamas tam teisės kišasi į viešuosius pirkimus. Dar viena įdomi aplinkybė yra ta, kad V.Smalinskas uždraudė ligoninėje be jo atskiro leidimo filmuoti, fotografuoti ar net daryti garso įrašų. Todėl negalima pateikti nusidėvėjusio operacinio stalo nuotraukos.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Meras „susirūpino“ šilumos kainomis

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 7 d. rajono vadovas Antanas Čepononis sušaukė skubų pasitarimą. Valstybinė energetikos  kontrolės Taryba (buvusi kainų komisija – red. p.) pripažino, kad rajono politikai šilumos vartotojams nustatė kainą su pažeidimais.

Kol meras su žmona „atostogavo“ Portugalijoje, „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis su vyr. finansininke Vilma Smalinskiene prisidarė dar daugiau bėdų. Jie nesugebėjo vartotojui paaiškinti, kodėl apskaičiavo 5,35 cnt už kilovatvalandę, kai juos kontroliuojantys specialistai tvirtina 5,05 cento. Savivaldybės įmonė per 2018 metus pardavė 52 tūkstančius megavatvalandžių, tad prie kainos pridėtas trečdalis cento galėjo pavirsti į daugiau nei 150 tūkstančių eurų, kurią papildomai būtų sumokėję gyventojai ir įmonės.
Sveikintina A. Čepononio iniciatyva – privalu tiesiogiai rajono žmonių rinktam merui atstovauti jų interesams ir sutramdyti šilumininkų godumą. Į pasitarimą sukviesti atsakingi Administracijos specialistai – Agnė Grabauskienė ir Justė Kriuklienė su direktore Jolanta Margaitiene priešaky. Mero darbotvarkėje nurodytas aiškus tikslas – pasitarimas dėl šilumos kainų. Prasidėjus posėdžiui, atsiskleidė tikrasis tikslas. Meras ne gyventojų interesais rūpinasi, o savo prestižu. Dar daugiau. Jis puolė gelbėti bendrapartiečio, savo pavaduotojo partijos skyriuje Prano Mickaičio. Šis žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis valdininkas vadovauja strateginei Savivaldybės įmonei ir, matyt, apie šilumos gamybą tiek pats supratimo turi, kiek paprastas žmogus apie juodąsias skyles kosmose.  Vyr. finansininkė V. Smalinskienė rypavo, kad skaičiavimo metodika labai sunki ir nepatogi. Jai pritarė ir P. Mickaitis. Jie bandė gintis argumentais, kad peržvelgus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tinklalapį, esą, ir kitos šilumos gamybos įmonės darančios pažeidimų. Bet tylėjo, kad politiniu nepotizmu garsėja ne tik Radviliškis. Tai Lietuvos regionų rykštė, kai į darbą priimami ne pagal kompetencijas, o pagal atsidavimą vadovaujančios partijos skyriaus pirmininkui. Tada ir metodikos neįkandamos, ir skaičiai nesuprantami pasidaro, net du ar trys aukštieji negelbėja.
Vos penkiolika minučių trukusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, kad prieš žmones Savivaldybė atrodys geriau, jei ne VERT vienašališkai patvirtins šilumos kainas. Reikia sutikti su mero A. Čepononio pastebėjimu, kad iš esmės tai nieko nekeičia – ar rajono politikai patvirtins 5,05 cnt/k Wh kainą, ar vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo suteikta teise tai vienašališkai padarys VERT. Bet kodėl nesiimama realių priemonių išsiaiškinti, kam naudingas toks „apsiskaičiavimas“? Juk po pusę cento prie kiekvienos parduodamos kilovatvalandės padauginant iš tūkstančių gyventojų ir per sezoną sumos bus pakankamai įspūdingos. Deja, valdžios vyrų noras dėti milžiniškas pastangas atrodyti gražiai užgožia tūkstančių vartotojų teisę gauti sąžiningą informaciją.

Valdžia įžvelgia sąmokslą
Baigiantis pokalbiui, mero A. Čepononio išmonė ir nusimanymas ypatingai gerai atsiskleidė šiame baigiamajame pasisakyme  (kalba netaisyta): „Dėl visų pliotkų, dėl visų šnektų, kurių būna, paleiskime į viešumą, tegul girdi, tegul klauso, nepadarykime uždaro rato, kad nebūtų tik uždaras ratas, kad netaptų valstybine paslaptimi, valstybės saugumo departamento susidomėjimu, tai nueikime į tai, kad tai būtų visiškai paprastai … hmm.. todėl, kad visi skaičiavimai yra. Visi terminai yra išlaikyti Tarybos posėdžiui, tas, kas yra reikalinga. Išsiunčiame medžiagą, išsiųsime sprendimą, ir tada tik vieną prašymą turiu, kad padarykime, kad tai būtų tos trys dienos, kad sutiktų (VERT – red. past.). Manau, kad sutiks. Blogiausiu atveju spręsime, ką daryti. Susirinkti dėl vieno klausimo anksčiau yra įmanomi ir tokie dalykai, bet pabandykime pasidėstyti.“ Jam antrino ir P. Mickaitis: „Jo, čia geras sprendimas. Dėl praeito bazinio čia gavosi … kada neišsidiskutuojam yra terpė ir eskalavimui. Nors kainą padidinam, tą pamirštam, bet parašom, kad su pažeidimais. Kas yra patogu – parašom, kas yra nepatogu – nerašom.“ Tiesa, galima pastebėti, kad Savivaldybės įmonė ir ypač jos vadovybė stengiasi su žiniasklaida nebendrauti. Į pateiktus klausimus raštu neatsakoma jau daugiau nei dvi savaites, nors įstatymas numato vienos dienos terminą. Užtruko atsakymų derinimas, nes klausimai nepatogūs?

Direktorė J. Margaitienė nieko nežino
Savivaldybės įmonės turtinės ir neturtines teises vienasmeniškai įgyvendina Administracijos direktorė. Po pasitarimo paklausta, kodėl būtent šis VERT sprendimas tapo tokiu svarbiu, ji neslėpdama atsakė nežinanti. Galime priminti, kad buvusi Kainų komisija 2018 metų sausį vienašališkai nustatė šilumos kainas. Tačiau kodėl tuomet nei pati J.Margaitienė ar jai pavaldūs specialistai, nei meras nekėlė tokio ažiotažo, mero patikėtinė negalėjo atsakyti. Atsakomybės klausimas paprasčiausiai nebuvo keliamas, nes visi susiję tarpusavio partiniais ryšiais.
(Bus daugiau)

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019