Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

A. Čepononio byla Aukščiausiame Teisme

Avatar

Paskelbta

data

Sausio 8 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atvertė Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Čepononio ir kitų asmenų baudžiamąją bylą. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos prokuroras Gintaras Jasaitis kasaciniu skundu prašo grąžinti bylą į Apeliacinį teismą. Į posėdį atvyko buvę rajono Tarybos nariai konservatoriai Aloyzas Juodis ir Gintaras Žilėnas, taip pat vis dar Savivaldybės administracijoje dirbantis Robertas Eigminas. Teisme nepasirodė A. Čepononis, apie kurio liga buvo paviešinta tik posėdžiui pasibaigus. Nors A.Čepononis visą gyvenimą dirbo savivaldybės klerku, jam ir toliau atstovavo vienas brangiausiai apmokamų advokatų Lietuvoje Adomas Liutvinskas.
Iš pirmininkaujančiojo teisėjo Artūro Ridiko, pranešėjo teisėjo Prano Kuconio ir teisėjo Tomo Šeškausko sudaryta baudžiamųjų bylų kolegija pirmiausiai išklausė prokuroro. Jam suteikta teisė kalbėti, kadangi valstybinis kaltintojas pateikė skundą kasacine tvarka. Prokuroras G. Jasaitis kasacinį teismą įtikinėjo, kad apygardos ir apeliacinis teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes. Jo nuomone, valstybei buvo padaryta didžiulė neturtinė žala. Vykdant viešuosius pirkimus tokiu būdu, kaip tai darė A. Čepononis ir kiti 2011 metais rajoną valdę konservatorių partijai priklausantys asmenys, pakertamas visuomenės pasitikėjimas institucija, įskaitant ir mero, krenta šešėlis ne tik ant įtariamųjų, bet ir visų kitų, sąžiningai dirbančiųjų valstybės tarnyboje. Taip pat G.Jasaitis nesutiko su teiginiu, kad atsakingi asmenys, patvirtindami savo parašais dėl atliktų statybos darbų, nors faktiškai jie nėra padaryti, padarė tik mažareikšmį pažeidimą.
Prokuroras rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, suformuota buvusio Alytaus miesto mero Česlovo Daugėlos ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Dar 2010 m. STT sulaikė Alytaus miesto merą ir kitus daugiau nei 10 asmenų, susijusių organizuojant fiktyvius viešuosius pirkimus rekonstruojant miesto stadioną ir atliekant kitus statybos darbus. 2017 m. kasacinėje nutartyje teismas konstatavo, kad valstybės prestižas yra diskredituojamas, kai aukštas pareigas einantys asmenys veikia pažeisdami LR įstatymus.
A. Juodžio advokatas Stasys Karvelis prašė netenkinti prokuroro prašymo. Nors jo atstovaujamas buvęs rajono Tarybos narys buvo gerokai kuklesnis, teisininkas kalbėdamas apie sumą, jos nelaikė kažkokia itin svarbia. „Kas tie 200 000 litų, juk šiais laikais tai mažiau nei 60 tūkstančių eurų. Kokia čia žala, apie ką mes kalbame“, – savo kalboje minėjo S. Karvelis. Be to, advokatas metė akmenį į prokuroro pusę, apkaltinęs STT reikalavus pinigų užstatui. Neva nepaklusus pareigūnams sumokėti užstatą, A. Juodį užgriuvo prokurorų rūstybė – vos per du mėnesius pradėti net keturi ikiteisminiai tyrimai. Tad Lietuvos valstybė kaip ir turėtų primokėti A. Juodžiui už patirtus nepatogumus ne tik ant kieto belangės gulto. Į posėdį atvykęs R. Eigminas prašė to paties: palikti apeliacinės instancijos teismų sprendimą dėl jo padarytų veiksmų mažareikšmiškumo. Jam atstovavusi advokatė S. Balčiūnienė kone pusvalandį įtikinėjo teismą, kad jos atstovaujamas valstybės tarnautojas pasirašinėjo dokumentus visai negalvodamas, kad jie bus panaudoti buhalterijoje ir vėliau pervedami pinigai. Nekviestas, bet savo noru atvykęs, G.Žilėnas morališkai palaikė savus. Už nesiteikusį atvykti į teismo posėdį A. Čepononį kalbėjo jo advokatas A.Liutvinskas.
Merą ginantis teisininkas Temidės tarnus įtikinėjo vieninteliu argumentu: prieš merą surinkti įrodymai yra neteisėti. O jei neteisėtai surinkti, teisme jais remtis negalima. Nebuvo ginamasi dėl fakto, kad 2011 metais mero darbo kabinete statybos darbų vadovas buvo įtikinėjamas pasirašyti dokumentus dėl statybos darbų už daugiau nei 200 000 litų, kurie dar nebuvo padaryti. Skirtingai nuo didžiulius pinigus gaunančio advokato, prokuroras G. Jasaitis gynė teisėsaugos pareigūnų darbą. Jis prašė kolegijos laikytis jau sukurto precedento dėl Alytaus miesto mero nuteisimo. Po posėdžio G. Jasaitis spaudai sakė: „Teisės pirmakursiai yra mokomi, kad Aukščiausiasis ir Apeliacinis teismai formuoja praktikas, kurių privalo laikytis žemesnės instancijos teismai ir jų teisėjai. Laikas parodys, ar jie patys tai darys.“ Mero A. Čepononio komentaro nepavyko gauti. Iš karto po posėdžio jo darbotvarkėje atsirado įrašas, kad jis serga. Ar tai sutapimas, ar kitos priežastys, paaiškinti niekas negalėjo.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo verdiktą skelbs vasario 12 dieną, 13.30 valandą.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Baisogalos ir Pakiršinio gyventojams brangs šiluma

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 24 d. vykusiame Tarybos posėdyje be kitų klausimų buvo svarstomas ir klausimas dėl šilumos branginimo Baisogalos bei Pakiršinio gyventojams. Posėdžio metu kilo daug diskusijų – ar būtų galima šilumos kainos nedidinti baisogaliams bei pakiršiniečiams, paieškoti kitų būdų.

UAB „Baisogalos bioenergija“ šiuo metu galioja pirmiems bazinės kainos galiojimo metams perskaičiuota vienanarė šilumos kaina, kurios pastovioji dedamoji yra 3,34 ct/kWh ir perskaičiuota dvinarė šilumos kaina, kurios pastovioji dedamoji yra 24,35 Eur/kW per mėnesį. Sprendimo projekte teigiama, kad šilumos kaina didėja dėl sumažėjusio realizuoto šilumos kiekio ir infliacijos, tad naujai apskaičiuota šilumos vienanarės kainos pastovioji dedamoji sudaro 3,48 ct/kWh, dvinarės kainos pastovioji dedamoji sudaro 25,33 Eur/kW per mėnesį. Palyginus su bazinėmis šilumos kainomis, šilumos kainos pastoviosios dedamosios didėja: vienanarės kainos – 4,20 proc., dvinarės kainos – 4,02 proc.

Tarybos narių balsavimu buvo nutarta branginti šilumą UAB „Baisogalos bioenergija“ klientams, tai yra Baisogalos ir Pakiršinio gyventojams.
Situacija paradoksali – šilumos tiekėjai junta infliaciją ir prašo didinti šilumos kainą, o mokesčio mokėtojai, kad ir jausdami infliaciją piniginėse, privalės mokėti už šilumą ženkliai daugiau. Už tai, kad Baisogalos ir Pakiršinio gyventojai gerokai paplonintų savo pinigines mokėdami
daugiau už šilumą, balsavo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (konservatoriai) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos („valstiečiai“) partijų nariai. Prieš įkainių didinimą balsavo nepartinio visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovai.

Kadangi, kaip jūs žinote, partijoms atstovauja Tarybos nariai, tai už šilumos kainos didinimą baisogaliams bei Pakiršinio gyventojams balsavo Tarybos nariai: A. Čepononis, S. Dišlė, A. Grabauskas , T. Januševičius, I. Palionienė, J. Kvėglys, S. Nakutis, A. Budrikas, G. Verdingas, K. Dambrauskas, J. Povilaitis, V. Krikščiūnas. Prieš šilumos kainos didinimą balsavo nepartiniai Tarybos nariai V. Aleknienė ir G. Lipnevičius.
Kiti Tarybos nariai neapsisprendė, ar didinti mokesčius baisogaliečiams bei Pakiršinio gyventojams už šilumą, ar ne.

Apie kitus Tarybos narių sprendimus informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Demokratijos pamokos Radviliškio poliklinikoje

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 24 d. (ketvirtadienį) VšĮ Radviliškio r. PSPC (poliklinikoje) įvyko darbuotojų susirinkimas. Reikia pridurti, jog jie (susirinkimai) vyksta reguliariai, o esant reikalui sušaukiami skubos tvarka.

Šį kartą dienotvarkėje: atlyginimų padidinimas, galimi priedai suderinti su  Darbo taryba, naujų gydytojų priėmimas. Apsvarstytos žurnalisto Mariaus Aleksiūnio pastabos dėl registratūros darbo, taip pat pietų pertraukos derinimas atsižvelgiant į pacientų srautus. Aštriai svarstytas nepanaudotų atostogų klausimas, eilių į procedūrinį kabinetą mažinimas, teikiant itin sunkiems ligoniams šias paslaugas namuose.

Dėl sudėtingos rajono demografinės padėties (metai iš metų nuosekliai mažėja gyventojų skaičius, daugėja vyresnio amžiaus asmenų), todėl numatoma pakoreguoti medicinos punktų darbą. Ir apie tai, kad poliklinikos remonto darbai bus pradėti tik po naujų metų.
Visi poliklinikos darbuotojai turėjo galimybę nebijodami, kaip kai kuriose sveikatos įstaigose administracijos persekiojimo, išreikšti savo nuomonę, pageidavimus, pateikti dalykinius pasiūlymus.

Pasibaigus susirinkimui, „Radviliškio kraštas“ pakalbino direktoriaus pavaduotoją medicinai Aloyzą Juodį ir paprašė trumpai apibūdinti stipriąsias poliklinikos puses, kurios padėtų išgyventi šiuo sudėtingu laikotarpiu. Pasak A. Juodžio, tai struktūra. Visi reikalingiausi sveikatos priežiūros specialistai sutelkti vienoje vietoje. Yra trys ginekologui, tiek pat chirurgų, 5 odontologai (jų, tikėtina, bus daugiau) ir visi kiti profesionalai, be kurių joks darbas sveikatos priežiūros srityje būtų neįmanomas. Be to, prie struktūros galima priskirti tris ambulatorijas ( Šaukoto, Šiaulėnų, Tyrulių) ir med. punktų tinklas, tad  kaimų gyventojai turėtų gerai pagalvoti apie prisirašymą privačiose gydymo įstaigose. Ir štai kodėl. Visų pirma privačios gydymo įstaigos neteikia paslaugų namuose (poliklinika turi transportą ir gydytojai vyksta į iškvietimus pas ligonius). Privačios struktūros neturi nei ambulatorijų, nei med. punktų  ir kaimų gyventojams šios srities paslaugų neteikia. Kadangi Radviliškio poliklinika yra ne pelno siekianti organizacija, visi pinigai už medicinines paslaugas nukreipiami pacientų reikmėm ir nereikia skirti lėšų savininkų dividendams ar panašiems dalykams.
Jei neliktų poliklinikos, būtų uždarytos ambulatorijos, med. punktai, o nemedicininių paslaugų kainos neabejotinai išaugtų ( nemedicininės paslaugos, tai profilaktiniai sveikatos patikrinimai, pažymų išdavimas ir pan.). Tad niekad nederėtų pamiršti, jog pagrindinis privatininkų siekis – pelnas, o ne kokybiškesnis, pigesnis, prieinamesnis gydymas, ypač kaimo vietovėse. Ar supras šias paprastas tiesas gyventojai, parodys laikas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019