Radviliškio rajono savivaldybės taryboje svarstant Narkotikų kontrolės komisijos sekretoriaus skyrimo klausimą, iš pirmo žvilgsnio eilinis personalinis sprendimas virto politiniu detektyvu. Diskusijos apnuogino įsisenėjusias savivaldybės problemas: kaip iš tiesų vertinamas eilinių darbuotojų krūvis, kiek svorio turi Tarybos komitetų nuomonė ir ar rajono valdžia vis dar girdi opozicijos balsą? Šį kartą Tarybos nariai stojo ginti jaunos darbuotojos, o Tarybos narys Gediminas Lipnevičius iškėlė aštrius klausimus, į kuriuos meras Kazimieras Račkauskis tradiciškai atsakymų nepateikė.
Atsakomybių lavina – vos du mėnesius dirbančiai specialistei
Ši istorija prasidėjo, kai iš Tarybos sekretoriaus pareigų pasitraukė Kęstutis Dambrauskas, o jo vietą vos prieš porą mėnesių užėmė jauna darbuotoja Merita Mockutė. Atrodytų, naujam žmogui reikia laiko apsiprasti atsakingose pareigose. Tačiau meras K. Račkauskis nusprendė kitaip ir pasiūlė jauną specialistę papildomai paskirti dar ir Narkotikų kontrolės komisijos sekretore.
Tarybos nariams iškart kilo visiškai logiškas klausimas – kam vos pradėjusį dirbti žmogų iškart apkrauti papildomomis funkcijomis, kai savivaldybėje yra kitų darbuotojų?
Komitetų nuomonė merui – nė motais?
Tarybos nariai neliko tik pasyvūs stebėtojai. Biudžeto, ekonomikos ir ūkio reikalų komiteto posėdyje Tarybos narys Jonas Povilaitis pasiūlė protingą išeitį – Narkotikų kontrolės komisijos sekretorės pareigas patikėti kitai Tarybos sekretorei Ingridai Venciuvinei. Ši darbuotoja jau turi didelę komisijų sekretoriavimo patirtį, o jos darbo krūvis, tarybos narių teigimu, šiuo metu yra ženkliai mažesnis.
Šiam logiškam siūlymui buvo pritarta net dviejuose komitetuose. Atrodytų, demokratiškas procesas turėjo persikelti į Tarybos posėdį, suteikiant politikams galimybę rinktis iš dviejų kandidatūrų. Tačiau rajono vadovo valia ši alternatyva Tarybai balsavimui net nebuvo pateikta. K. Račkauskis užsispyręs stūmė tik vieną savo pasirinktą variantą – tik neseniai pradėjusią dirbti sekretorę.
G. Lipnevičius: „Kodėl Tarybai neleidžiama rinktis?“
Būtent dėl tokio elgesio Tarybos posėdyje aštriai pasisakė Tarybos narys Gediminas Lipnevičius. Jo pozicija buvo aiški ir žmogiška – jaunai darbuotojai reikia padėti integruotis, o ne užkrauti jai naujų prievolių, kai šalia yra labiau patyrusi ir mažiau apkrauta kolegė. G. Lipnevičius neslėpė nuostabos ir dėl procedūrinių pažeidimų:
„Kam apskritai reikalingi komitetai, jų posėdžiai ir ilgos diskusijos, jeigu Tarybos narių pasiūlytas ir palaikytas alternatyvus variantas net nepasiekia galutinio balsavimo?“ – klausė Tarybos narys, tiesiai šviesiai teiraudamasis, kodėl meras K. Račkauskis blokuoja demokratinį procesą ir neteikia kitos kandidatūros alternatyviam svarstymui.
Ginamas darbuotojo interesas, o ne politinės ambicijos
Svarbu pabrėžti, kad šioje istorijoje niekas neabejojo M. Mockutės kompetencija ar gebėjimais. Klausimas buvo keliamas išskirtinai dėl protingo darbo krūvio ir žmogiško požiūrio į naują specialistą. Tai buvo retas atvejis, kai Tarybos dauguma vieningai stojo ginti ne politinių interesų, o eilinio darbuotojo teisių.
G. Lipnevičius merui priminė ir buvusį Tarybos sekretorių K. Dambrauską, kuriam tekdavo milžiniškas funkcijų kiekis. Jeigu šiandien valdantieji deklaruoja norą saugoti darbuotojus, kodėl anksčiau buvo taikomi kiti standartai? Ar savivaldybėje visi darbuotojai yra lygūs, ar visgi yra „lygesnių“?
Ne pirma skandalinga personalo istorija rajone
Šis įvykis papildė jau netrumpą mero K. Račkauskio personalinių sprendimų sąrašą, dėl kurių „Radviliškio kraštas“ ne kartą rašė. Galima prisiminti skandalingą Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos direktorės Rasos Dagienės atleidimą 2024 metais. Nors teismas konstatavo, kad meras turėjo teisinį pagrindą ją atšaukti dėl prarasto pasitikėjimo, visgi pripažino, kad procesas nebuvo visiškai sklandus – pakeitė atšaukimo datą ir priteisė buvusiai direktorei dviejų mėnesių vidutinį darbo užmokestį iš savivaldybės (t. y. visų mokesčių mokėtojų) kišenės.
Kita mįslinga istorija – Elžbietos Karaliūtės, Radviliškio rajono etninės kultūros ir amatų centro vadovės, atvejis. Moteris, galimai neatlaikiusi mero spaudimo, nusprendė pasitraukti iš pareigų. Nors šios istorijos teisiškai skiriasi nuo dabartinio M. Mockutės atvejo, jos iliustruoja tą pačią tendenciją: rajono vadovo santykis su pavaldiniais nuolat kelia įtampą, o personalo sprendimai dažnai dvelkia subjektyvumu.
Savaitraščio klausimai merui atsitrenkė į tylos sieną
Siekdamas išsiaiškinti detales, savaitraštis „Radviliškio kraštas“ oficialiai kreipėsi į merą K. Račkauskį su konkrečiais klausimais:
- Kuo buvo grindžiamas būtent M. Mockutės pasirinkimas ir ar prieš skiriant papildomas funkcijas buvo oficialiai įvertintas jos darbo krūvis?
- Kiek komisijų sekretoriavimo funkcijų atlieka ji, o kiek – I. Venciuvienė?
- Kodėl buvo ignoruotas komitetuose priimtas sprendimas ir Tarybai nepateikta alternatyva?
- Ar buvusiam sekretoriui K. Dambrauskui ir M. Mockutei buvo taikomi vienodi darbo krūvio vertinimo kriterijai?
- Ar mero pozicija reiškia, kad Tarybos komitetų sprendimai jam yra niekiniai ir gali būti neteikiami balsavimui?
Spėkite, kokį atsakymą gavo redakcija? Jokio. Kai merui klausimai būna nepatogūs, jis pasirenka tylėjimo taktiką. Kai trūksta svarių argumentų, tyla, ko gero, lieka vienintelė priebėga. Tačiau tokia tyla tik patvirtina įtarimus, kad skaidrumo šioje istorijoje ieškoti neverta.
Šį kartą Taryba pasakė „NE“.
Galiausiai Tarybos posėdyje buvo padėtas taškas. Tarybos nariai nepritarė mero siūlymui M. Mockutę skirti Narkotikų kontrolės komisijos sekretore. Galbūt svarbiausia šios istorijos pamoka yra ne tai, kad buvo atmestas vienas mero pasiūlymas. Svarbiausia tai, kad Tarybos nariai parodė – jie gali kelti klausimus ir ginti darbuotojo interesą, kai mano, kad žmogui bandoma užkrauti per didelį darbo krūvį.
Emilija Laukagalytė
2026-10-08
