Vėlinių savaitgalį dalis žmonių, atvykę iš tolimesnių vietovių aplankyti artimųjų kapų, gali pirmą kartą pastebėti rugpjūtį siautusios audros padarinius – nuvirtusius paminklus, suskilusias antkapines plokštes ar sulankstytas tvoreles. Radus gamtos jėgų ar medžių apgadintą kapavietę neretai kyla klausimas, kas tokiu atveju turėtų atlyginti žalą.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet jau užregistruotos 22 paminklų draudimo žalos, o bendra kapaviečių žalų išmokų suma viršija 9 tūkst. eurų. Gamtos jėgos ir atsitiktiniai incidentai – tai dvi dažniausios kapaviečių žalų priežastys.
Kaip pabrėžia Andrius Stryla, „Lietuvos draudimo“ turto žalų strategijos ekspertas, gamtos jėgų sukeltų žalų kapams šiemet jau registruota daugiau nei per visus praėjusius metus.
„Didžiausia išmoka klientui už audros metu apgadintą paminklą siekė 1,5 tūkst. eurų, kiek mažesnė suma (1,3 tūkst. eurų) išmokėta už audros suniokotą kapavietę. Kaip rodo žalų praktika, nuostolių gali sukelti ir greta esantys objektai: šiemet fiksavome atvejį, kai kitos kapavietės paminklas užgriuvo antkapį bei tvorelę, o išmoka už šią žalą siekė 730 eurų“, – vardija A. Stryla.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad kapavietėms žalos pridaro ne tik vasaros audros. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovą taip pat fiksuotas didesnis kiekis su sniego slėgiu susijusių paminklų draudimo žalų. Tad lankant artimųjų kapus, verta atkreipti dėmesį į aplink augančių medžių ir virš kapavietės esančių šakų būklę, o pastebėjus galimą pavojų – informuoti kapinių prižiūrėtoją.
Kas atlygins kapavietėms padarytą žalą
Kapinių priežiūrą dažniausiai organizuoja konkrečios savivaldybės įmonės ar bendruomenės, o ją vykdo paskirtas kapinių prižiūrėtojas. Jei medis buvo pažeistas puvinio, ligotas, neapgenėtas ar kėlė pavojų, kurį tinkamai prižiūrint buvo galima nustatyti ir išvengti – gali kilti atsakomybė už jo padarytą žalą.
Vis dėlto, A. Stryla pastebi, kad ne kiekvienas žino, jog draudžiant būstą galima papildomai pasirinkti paminklų draudimą ir apdrausti kelias kapavietes įvairiose Lietuvos vietose. Draudimo apsauga paprastai apima stacionarius kapavietės elementus, pavyzdžiui, antkapines plokštes, paminklus, tvoreles.
„Įvykus draudžiamajam įvykiui, gali būti atlyginamos ne tik analogiško paminklo įsigijimo, bet ir jo atstatymo darbų išlaidos, nepriklausomai nuo to, ar pavyks įrodyti kapinių prižiūrėtojo atsakomybę“, – sako draudiko atstovas.
Jei žalą pastebėjote vėliau
Nemaža dalis kapaviečių ne visada lankomos dažnai, todėl žala gali paaiškėti tik po kelių savaičių ar mėnesių. Jei kapavietė apdrausta, pastebėjus apgadinimus reikėtų kuo greičiau pranešti draudikui, net jei tiksli įvykio data nežinoma.
„Registruojant žalą svarbu nurodyti, kada apgadinimai pastebėti ir kada paskutinį kartą kapavietė buvo tvarkinga. Spėlioti tikslios įvykio datos nereikia – aplinkybes gali padėti išsiaiškinti kapinių prižiūrėtojo turima informacija, nuotraukos ar duomenys apie toje vietovėje siautusią audrą. Prieš užsakant atkūrimo darbus verta su draudiku suderinti, kokių dokumentų ir žalos įrodymų reikės“, – sako A. Stryla.
Pasak eksperto, artimųjų kapų lankymui žmonės skiria savo laisvą laiką, planuoja kelionę, neretai atvyksta iš kito miesto. Radus apgadintą kapavietę, tenka papildomai ieškoti meistrų, derinti darbus ir rūpintis atsiradusiomis išlaidomis. Todėl tiku atveju naudinga žinoti, kokių veiksmų imtis ir kur kreiptis pagalbos.
Daugiau informacijos:
Saulius Abraškevičius
AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas
Mob. +370 685 21479
El.p. saulius.abraskevicius@ld.lt
AB „Lietuvos draudimas” pranešimas spaudai
