Socialiniai tinklai

Aktualijos

Vaiko teisių apsaugos Tarnybos administratorė: „Dažniausiai skambina susirūpinę kaimynai, matantys šeimas, kuriose vaikai yra skriaudžiami, neprižiūrimi“

Avatar

Paskelbta

data

Justina – visada besišypsanti, veikli, organizuota. Kalbėdama apie save moteris prisipažįsta žadėjusi nebedirbti administracinio darbo, bet įsidarbinusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, iki šiol džiaugiasi šiuo savo sprendimu. Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus administratorė-referentė Justina Tvarkūnaitė pasakoja apie savo įdomų ir atsakingą darbą. Kartu ji dalinasi nepaprasta istorija, kai teko pasirūpinti svetimu vaiku.

  • Justina, kodėl ir kaip pradėjote dirbti tarnyboje?
  • 12 metų dirbau administracijoje universitete ir kolegijoje. Po tiek darbo metų, ieškodama pokyčių ir iššūkių, nusprendžiau palikti administraciją ir pakeičiau darbo sferą. Nors neketinau grįžti į administracinį darbą, bet labai to ilgėjausi.

Vieną dieną visai netikėtai gavau pasiūlymą dirbti Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus administratore-referente. Tuo metu apskrities vedėja ieškojo, kas galėtų pakeisti iš šių pareigų išeinančią specialistę, o kažkas mane jai rekomendavo. Iš tikrųjų, mąsčiau, ar sutikti su pasiūlymu, nes tai buvo visai nežinoma sritis, su įstaigos darbuotojais niekada neteko susidurti, net nežinojau, kas yra vaiko teisių gynėjas. Iki šiol nesigailiu priimto sprendimo ir esu labai patenkinta. Dirbu šiek tiek daugiau nei metus laiko, bet atrodo, jog jau seniai.  Labai daug išmokau ir sužinojau.

  • Kuo svarbus referento darbas?
  • Aš esu pirmasis žmogus, kurį pasiekia informacija apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Dažniausiai pranešimų sulaukiu iš policijos, koordinatoriaus, vaikų ligoninės, gimdymo namų ar tiesiog gyventojų. Tuos pranešimus turiu operatyviai užregistruoti ir perduoti informaciją specialistams, kad šie nedelsiant reaguotų.
  • Kaip atrodo Jūsų darbo diena?
  • Įprasta diena prasideda nuo elektroninio pašto patikrinimo, gautų dokumentų iš įvairių įstaigų registravimo,  elektroninių teismo bylų dokumentų skirstymo, taip pat gyventojų prašymų ar skundų registravimo bei jų paskirstymo pagal miestus ir rajonus.

Kadangi dirbu Klaipėdos apskrities skyriuje, sulaukiu skambučių iš visos apskrities ir suteikiu reikiamą informaciją, konsultuoju asmenis arba nukreipiu juos į kitus specialistus, kurie galėtų suteikti pagalbą. Būna, kai skambina anonimiškai ir praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kuriuos užregistruoju, o mūsų specialistai vyksta nurodytu adresu.

  • Minėjai, jog kreipiasi nemažai susirūpinusių žmonių. Apie ką dažniausiai jie praneša?
  • Dažniausiai skambina susirūpinę kaimynai, matantys šeimas, kuriose vaikai yra skriaudžiami, neprižiūrimi. Pastaruoju metu, ypač per karantiną, padaugėjo skambučių apie tai, kad namuose vaikai yra paliekami vieni, be suaugusiųjų. Skambina pranešti ir dėl didelio triukšmo namuose, kartais asmenys net prašo, jog mūsų specialistai atvyktų ir paaiškintų tėvams, kaip auklėti savo vaikus, jog jie netriukšmautų. Būna ir tokių, kurie praneša apie tikrai rimtas situacijas, pavyzdžiui, kai vaikai neprižiūrimi girtaujančių tėvų, kurie kelia prieš juos ne tik balsą, bet ir ranką.

Taip pat sulaukiu nemažai skambučių iš žmonių, kurie patys prašo pagalbos, nes nebepavyksta susitvarkyti su vaikais, dažniausiai su paaugliais.

  • Vaiko teisių apsaugos gynėjai ne tik tiria galimus vaiko teisių pažeidimus, bet reaguoja ir į tokius atvejus, kai vaikai bėga iš namų ar būna pasiklydę gatvėje. Žinau, kad ir Jūs likote neabejinga vienam gatvėje besiblaškančiam mažamečiui. Papasakokite plačiau apie šią istoriją, kas ten įvyko? 
  • Tai vyko praeitą rudenį. Diena nebuvo kažkuo išskirtinė Klaipėdoje – šaltas vėjas, dulksna. Grįžusi po darbo, vedžiojau šunį ir eidama prie savo namo pastebėjau maždaug 4-5 metų vaiką, kuris blaškėsi, lyg ketino eiti link gatvės, lyg norėjo lipti į autobusą, sustojusį stotelėje. Iškart atkreipiau dėmesį į tai, kad jis vilkėjo vien marškinėlius trumpomis rankovėmis, o striukę su megztiniu laikė rankoje. Pagalvojau: „taip šalta, peršals“, ir dar, kaip tyčia, pradėjo smarkiai lyti.

Ėjau link berniuko bandydama paklausti, kur jo tėveliai, bet, matyt, buvo gerai pamokytas su svetimais nebendrauti. Vaikas pradėjo eiti į kitą pusę nuo manęs, apsidairiau, suaugusiųjų aplink nebuvo matyti, todėl nedvejodama nusprendžiau nepalikti jo vieno gatvėje.

Berniukas nebuvo patenkintas, kad aš seku paskui jį. Galiausiai priėjome prie vieno namo laiptinės durų, kaip vėliau paaiškėjo – jo namų. Vaikas vis skambino telefonspyne, bet taip niekas ir neatsakė.

Aš po truputį jį kalbinau, mėginau daugiau sužinoti apie jį ar jo tėvus, kad būtų galima kuo greičiau juos surasti. Tuo metu iš gretimos laiptinės išėjo moteris, paklausiau jos, ar pažįsta šį berniuką. Ji patvirtino, kad vaikas čia gyvena, tačiau nei tėvų vardų, nei kontaktų nežinanti.

  • Kaip tada elgėtės?
  • Nieko kito neliko kaip skambinti skyriaus vedėjai. Skyriuje budėjo specialistai, dirbantys nakties metu, kurie ir atvyko nurodytu adresu.

Džiugu buvo tai, kad laukiant budėtojų, pavyko įkalbėti berniuką apsivilkti bent striukę, o po kokių dešimties minučių į kiemą įbėgo ir jo tėtis. Kaip sužinojome, vaikui tądien buvo pirmoji karatė treniruotė, kurioje dalyvavo ir jo vyresnioji sesuo. Anot tėčio, berniukas labai mėgsta būti pirmas ir viską greičiau padaryti, nei sesė. Taigi, tik pasibaigus treniruotei, jis griebė už daiktų ir išlėkė pro duris nepastebėtas.

Mano artimieji, išgirdę apie šį įvykį, sakė, kad aš pasielgiau labai kilniai, bet pati to nesureikšminu, nes, manau, kad kiekvienas taip turėtume pasielgti gatvėje pamatę besiblaškantį mažą vaiką.

  • Ar po šio įvykio sulaukėte vaiko tėvų reakcijos? 
  • Kitą dieną į skyrių su gėlėmis rankose ir pilni dėkingumo atėjo berniuko tėvai, kurie mane labai nustebino, nes tikrai nesijaučiau padariusi kažką labai ypatingo. Ilgai kalbėjome apie šį įvykį. Tėtis su ašaromis akyse vis kartojo: „Kas būtų, jei sūnus būtų išbėgęs į gatvę ar nutikę kažkas kitas… Baisu net pagalvoti“.
  • Kaip manote, ar visi mūsų visuomenės nariai yra tokie pilietiški, sąmoningi? Ar esant panašiai situacijai, pasielgtumėte taip pat?
  • Bendraudama su vaiko tėvais supratau, kad mūsų visuomenė vis dar dažnai abejinga tokioms situacijoms, aplinkinių problemoms. Gatvėje pastebėję smurtaujančius vaikus, ne visi atkreipia dėmesį, neprieina prie vaikų, nepraneša tokių atvejų tarnyboms. Kaip ir minėjau, kiekvienas iš mūsų, suaugusiųjų, turėtų sureaguoti, įsiterpti ar bent informuoti reikiamus asmenis, nuo to priklauso vaikų gerovė. Taigi, panašioje situacijoje elgčiausi lygiai taip pat.
  • Dėkoju už pokalbį.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kontrolės komitete išspręstų problemų nėra, nors dirbama korektiškai

Avatar

Paskelbta

data

Tarybos posėdyje tvirtinimui buvo pateikta Kontrolės komiteto darbo ataskaita. Ataskaitoje rašoma, jog 2020 m. buvo organizuoti trys Kontrolės komiteto posėdžiai.

Tarybos narys G. Lipnevičius pasiteiravo, kokius darbus Kontrolės komitetas pabaigė 2020 metais.

Į šį klausimą K.Račkauskis atsakė, jog visi pradėti darbai buvo pabaigti. Pasak komiteto pirmininko K. Račkauskio, dėl  mokinių maitinimo neekologiškais maisto produktais buvo kreiptasi į tarnybas ir gautas atsakymas, kad jos tyrimo nepradės ir nevykdys.

Tarybos narius nustebino toks atsakymas – pasak pirmininko, jis nebesirūpins  vaikų  maitinimu, o darbų, kuriuos neva atliko, taip ir nesugebėjo įvardinti.

Pirmininkui taip pat paantrino šio komiteto narė Z. Žvikienė – į kiekvieno gyventojų prašymą buvo reaguota, visi suplanuoti darbai pabaigti ir dar pridūrė, jog dirbo korektiškai. Bet ji  taip pat pamiršo įvardinti, kokius darbus padarė  ar  kokias problemas išsprendė Radviliškio rajono gyventojams. 

Taip ir liko neaišku, ką  Kontrolės komitetas dirbo, kaip dirbo, ką  padarė, kad  Radviliškio rajono gyventojams būtų  geriau. Bet svarbiausia, kad Kontrolės komiteto nariai žino, kad  kažką dirbo.

Jonas Petrikas


  

Skaityti daugiau

Aktualijos

Smulkus verslas klupdomas ant kelių maldai

Avatar

Paskelbta

data

Lietuvoje nebeliko stipraus, nuoseklaus vadovo su aiškia vizija, platforma, konkrečiais įsipareigojimais, terminais.

Vėl peštynės, nesusikalbėjimas, prezidentūra už didesnį savarankiškai dirbančių apmokestinimą, koalicija lyg ir muistosi tam, bet, neabejotinai, dėl akių.

Viskas  Lietuvoje yra sumodeliuota, suredaguota  kaip  Šveicarijoje, kur už žmones valdžia net sumoka metinius mokesčius ir šie sau gali kojas mirkyti šiltų fiordų srovėse.

Nebeverta aušinti burnos dėl tarimosi su pilietine visuomene. Vien tai, kad  PSO  primygtinai ragina pradinukus leisti į mokyklas, o lokdauninio režimo prievaizdai spjauna ant įstatymų ir suponuoja aiškų faktą, kad be protestų ši gvardija nenurims.

– Nebijokite, kaukių dėvėtojai,- ramina liaudį senmergaitė premjerė, –  pirmadienį svarstysime verslo atlaisvinimo planus, atminkite, kad akmens plokštėje nesame iškalę korono valdymo scenarijaus.

Žodžiu, dirbsime va bank principu, kaip diena – taip naujas varžtų atsisukimas ribotų smegenėlių vingiuose. Statistikos departamentas baugina kvailučius 3 banga, nes vangiai testuojasi,  NVSC  transliuoja depešą, kad, ką  jūs – nėra jokių simptomų. Tą patį porina vienintelė epidemiologė  Loreta  Ašoklienė.  Po valandos statistai, duomenų analitikai atsiprašo naivuolių, kad galbūt perspausta su konstatavimu.

Tai smulkus versliukas lyg ir įkvėpė oro gurkšnelį.  Bet su juokinga laisve, erdve, nuostatomis.

Kirpykloje 10 metrų plotas su 1 kirpėja, kuri turi dėvėti 3 kaukes vienu metu, o įėjęs klientas privalo pasirašyti, kas toks yra ir nurodyti telefoną, kad po to  Razmuvienė galėtų atsekinėti galus,  kas besimptominis, kas su virusu…

Proto genialumas.  Jau lyg ir atsidaro drabužių parduotuvėlės, bet lankytojai įleidžiami po vieną – esant sniegui, krušai, vėtrai šnirpškite nosimi lauke, žmogaus teisės yra  Laisvės partijos vizitinė kortelė.
Tačiau išgerti arbatos, kavos senamiestyje šiukštu negalima, nes  „Bisau  Gvinėjos 2147“ viruso mutantas smogs nepakeliamai.

Nuo šiol mūsų viltis yra  Zemlys –  Balevičius, tik jo matematiniai koeficientai duos nurodymą parduoti gėlių puokštes turgelyje.

Ruslanas  Baranauskas, LMS  narys

Skaityti daugiau

Skaitomiausi