Socialiniai tinklai

Aktualijos

Susitikime su LR švietimo, mokslo ir sporto ministre – apie švietimo dabartį ir ateitį

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vadovai, rajono švietimo įstaigų vadovai, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotojai nuotoliniu būdu susitiko su LR švietimo, kultūros ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene.

Susitikime  aptartos kelios švietimo bendruomenei rūpimos temos: mokyklų tinklo pertvarkos gairės, Tūkstantmečio gimnazijų kūrimo strategija, ikimokyklinių ugdymo įstaigų skaitmenizacija, pedagogų ir mokytojų padėjėjų atlyginimui skiriamas finansavimas. Mokyklų vadovai ministrės klausė ir apie mokytojo profesijos prestižo kėlimą, ir apie  galimybę sumažinti biurokratinę naštą mokyklų vadovams.

Svarbiausia – kokybiškas ugdymas

Rasa Saliamorienė, Alksniupių pagrindinės mokyklos direktorė, švietimo, mokslo ir sporto ministrės pasiteiravo apie tai, kaip valstybės regionų politika koreliuoja su mokyklų tinklo optimizavimo politika, ir ar yra tyrimų ar studijų, kurios rodytų teigiamą pokytį po mokyklų reorganizavimo. J. Šiugždinienė teigė, kad vienas svarbiausių regioninės politikos tikslų – suteikti vaikams galimybę įgyti kokybišką ugdymą nežiūrint į tai, kur jis gyvena, o švietimo įstaigų tinklo optimizavimo procesus reiktų organizuoti taip, kad šis tikslas būtų įgyvendintas. „Šeimai vaiko išsislavinimas yra vienas iš pagrindinių dalykų, šeimos išvažiuoja ten, kur mato didesnę perspektyvą vaikui“, – sakė ji. Pasak jos, labai svarbu sudaryti pedagogams sąlygas  kelti kvalifikaciją ir  gauti didesnį atlyginimą, o vaikams gauti kokybišką ugdymą.

Pasak ministrės, tyrimų ir studijų apie mokinių ugdymo rezultatus mažose mokyklose yra, jose pateikiamos išvados apie aiškų ryšį tarp mokyklų dydžio ir ugdymo rezultatų, kuris užsienio šalių mokyklose yra teigiamas, o Lietuvoje tas santykis kitoks, labiau neigiamas. J. Šiugždinienės teigimu, viena didžiausių Lietuvos problemų yra ta, kad mažose mokyklose mokiniai ugdomi jungtinėse klasėse, o Lietuvoje nėra rengiami pedagogai, kurie galėtų dirbti jungtinėse klasėse. Pasak jos, tam reikalingi specialūs profesiniai įgūdžiai, o įgyti jų nėra kur. Pasak ministrės, pradinės mokyklos  kiek įmanoma turėtų būti kuo arčiau namų, jose rekomenduojama jungti tik po dvi skirtingas klases, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo klasėse jungtinių klasių iš viso neturėtų būti.

Tūkstantmečio gimnazijos – dėmesys ugdymo kokybei ir infrastruktūrai

Rita Juškevičienė, Baisogalos gimnazijos direktorė, pasiteiravo ministrės apie Tūkstantmečio gimnazijų kūrimo strategiją. Ją domino, ar tokių gimnazijų išskirtinumas nesukurs dar didesnės atskirties tarp regionų ar net to paties regiono mokyklų, kuomet investicijos varijuoja nuo higienos normų užtikrinimo iki šimtatūkstantinių investicijų į patį ugdymo procesą ir jo turinį.

J. Šiugždinienė patikino, kad tokio atotrūkio tikrai neturėtų būti. Pasak jos, didžiuosiuose miestuose naujų mokyklų tikrai reikia, bet rajonuose bus kalbama ne apie naujų mokyklų statymą ar steigimą, bet apie tai, ką reikia padaryti, kad būtų sustiprinta ugdymo kokybė: galbūt bus svarstomas laboratorijų steigimo klausimas, galbūt pagrindinių rajono gimnazijų atnaujinimas.

„Nuo esamos situacijos analizės rezultatų priklausys Tūkstantmečio gimnazijų steigimo  programa. Čia kalbama apie ugdymo kokybę, o ne tik apie optimizavimą“, – sakė ministrė. Pasak jos, Tūkstantmečio gimnazijų paketą sudaro dvi dalys: minkštoji ir infrastruktūrinė, bet finansinės ir kitokios injekcijos priklausys nuo esamos situacijos rajone.

Ikimokyklinių įstaigų skaitmenizacija – savivaldybės reikalas

Radviliškio lopšelio darželio direktorė Regina Ivanauskaitė pasidomėjo, ką ministrė galvoja apie skaitmeninio ugdymo plėtrą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, ar numatoma šiems procesams skirti daugiau dėmesio ir finansavimo valstybės lygiu. Pasak jos, pandemija ir karantinas, nuotolinio ugdymo iššūkiai prasideda jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose, o jose trūksta tiek įrangos, tiek kompiuterinio raštingumo mokymų darbuotojams.

J. Šiugždinienė pritarė, kad ikimokyklinis ugdymas yra visų ateityje laukiančių iššūkių pradžia, bet, pasak jos, ikimokyklinio ugdymo proceso organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, o ministerija yra numačiusi paramą ikimokyklinio ugdymo turinio stiprinimui, grįžtamojo ryšio užtikrinimui, geltoniesiems autobusams. Svarbiausia, ministrės teigimu, užtikrinti, kad ikimokyklinis ugdymas būtų prieinamas kiekvienam vaikui.

Ministrei pasidomėjus, kaip prie šio proceso prisideda Radviliškio rajono savivaldybė, Laisvūnas Vaičiūnas, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, atsakė, kad greičiausiai ikimokyklinių įstaigų skaitmenizacijos procesas bus atidėtas kitiems metams, nes šių metų Savivaldybės biudžete Radviliškio rajono savivaldybės taryba skyrė beveik 100 tūkstančių eurų steigti vadinamąsias STEAM laboratorijas rajono švietimo įstaigose.

Mokytojų padėjėjams – papildomos lėšos

L. Vaičiūnas pasidomėjo, kaip bus užtikrintas mokytojų padėjėjų veiklos tęstinumas, ar galima tikėtis, kad finansavimas šiai labai tiek mokykloms, tiek šeimoms reikalingai pagalbai nenutrūks. Ministrės teigimu, mokytojų padėjėjams skirta dar 10 milijonų eurų tiek mokytojų padėjėjų atlyginimams, tiek pagalbos mokiniui specialistų (logopedų, socialinių pedagogų, psichologų) etatams. Pasak jos, visoje Lietuvoje trūksta šių specialistų, todėl viena iš priemonių, galimai suviliosiančių jaunus žmones pasirinkti šias profesijas, bus didesni atlyginimai.

Biurokratinė našta vargina mokyklų vadovus

Susitikime kalbėta ir apie biurokratinės naštos sumažinimo galimybę mokyklų vadovams. Pasak Rasos Dagienės, Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos direktorės, mokyklų vadovai yra taip užkrauti įvairiausių dokumentų, ataskaitų ir  reglamentų pildymu ir vykdymu, kad jiems beveik nelieka laiko dirbti jų tiesioginio darbo – ugdymo proceso organizavimo, ugdymo kokybės užtikrinimo. „Visi mokyklų vadovai būtų dėkingi, kad dalį popierinės naštos nuimtumėte, kad mes, mokyklų vadovai, galėtume dirbti savo tiesioginį darbą“, – sakė ji. J Šiugždinienė patikino, kad šis klausimas jai jau yra žinomas, kad jau analizuojama, kokie tie pertekliniai dokumentai, ir paprašė R. Dagienės atsiųsti ministerijos specialistams savo įžvalgas šiuo klausimu.

Mokytojas – prestižinė profesija

Diskusijoje paliestas ir mokytojo profesijos prestižo klausimas. Pasak ministrės, tai – kompleksinis klausimas, į kurį atsakymas susideda iš labai daug mažų elementų: ir atlyginimo, ir motyvacijos, ir kvalifikacijos kėlimo galimybių, ir pripažinimo, ir visuomenės bei vadovų, kolektyvo vertinimo. „Mokytojo profesijos prestižas yra labai susijęs su tuo, kas ateina mokytis, o vėliau ir dirba pedagogais. Atlygis yra tikrai labai svarbu, bet reikia, kad ir aplinka būtų gera, kad kultūra aplink būtų, kad vertintų ir visuomenė, ir vadovai“, – sakė ji.

Susitikime labai trumpai aptarta situacija dėl pandemijos sukeltų ugdymo procesų pakitimų, mokytojų vakcinacijos detalės, abiturientų grįžimo į mokyklas proceso organizavimas.

Baigiantis susitikimui, ministrė J. Šiugždinienė padėkojo Radviliškio rajono švietimo bendruomenės atstovams už klausimus ir paragino visus prisidėti prie to, kad kitą rugsėjo pirmąją visi mokiniai sugrįžtų į mokyklas. „Tikiu, kad kartu visi išgyvensime šią sudėtingą situaciją, ir kitas rugsėjis jau bus kitoks. Raginu skiepytis pedagogus, raginkite skiepytis ir savo artimuosius, kad kuo greičiau būtų suformuotas kolektyvinis imunitetas, ir visa ši pandemija būtų suvaldyta“, – sakė ji.

Radviliškio rajono savivaldybės informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

STEAM ugdymo diena Burbiškių dvare

Avatar

Paskelbta

data

Kas yra STEAM? Madingas žodis. Progresyvus ugdymas. Ar šiuolaikiniam vaikui įdomus nesuderinamų mokomųjų dalykų, tokių kaip matematika, istorija, gamtos mokslai, menai, sujungimas į vientisą visumą, kur vaikas gali „žingeidauti“, interpretuoti ir kūrybiškai aiškintis nežinomus, neaiškius ir tik jam svarbius dalykus bei tikrovės reiškinius; kai atradimo stebuklas ir pažinimo džiaugsmas ugdo tikėjimą ir pasitikėjimą savimi bei pagarbą šalia esančiam pedagogui.

Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos pedagogai (Laima Škėmienė, istorijos mokytoja ekspertė, Dijana Krivickienė, matematikos mokytoja metodininkė, Gina Jacynienė, biologijos vyresnioji mokytoja, Aušra Dilnikaitė, dailės mokytoja metodininkė, Rasa Masiulienė, technologijų mokytoja metodininkė, Daiva Sedelskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui) susibūrė į kūrybinę komandą ir parengė pradinių klasių mokiniams STEAM edukacinę programą Burbiškių dvare. Kodėl Burbiškių? Ogi todėl, kad Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus – draustinio vadovė Laura Prascevičiūtė, istorikė, paveldosaugininkė, humanitarinių mokslų daktarė, buvusi mūsų mokyklos mokinė, sutiko bendradarbiauti su mokykla rengiant ir įgyvendinant edukacijas mokiniams.

Pirmieji programą išbandė 3a klasės mokiniai ir jų mokytoja Audronė Nėjienė. Mokiniai susipažino su dvaro istorija, pastatais, skulptūromis, parko teritorija ir atliko istorijos, dailės, matematikos, biologijos užduotis. Mokiniai matavo atstumus žingsniais, vertė juos į metrus, ieškojo ir fiksavo geometrines figūras, kurios buvo panaudotos dvaro pastatų architektūroje. Trečiokai puikiai atliko istorijos dalyko užduotis, skulptūrų puošyboje rado įvairius simbolius, juos įvardijo. Sužinojo, kokie pavasariniai augalai žydi dvaro teritorijoje, ir išmoko, kaip, naudojantis tik metru, galima nustatyti medžio amžių.

Dvaro teritorijoje esančioje pavėsinėje buvo organizuotos kūrybinės dirbtuvėlės, kuriose mokiniai iš modelino darė suvenyrinius pakabukus savo artimiesiems, jų dekoravimui naudodami dvaro parke rastus augaliukus, šakeles, akmenukus. Smagu buvo stebėti ne tik vaikų darbą, bet ir jų gebėjimą dalintis priemonėmis, padėti vienas kitam, pasidžiaugti vienas kito darbeliais.

Šiltėjantis oras ir laisvėjantis karantinas leis išbandyti programą ir kitiems pradinių klasių mokiniams.

Tai tik pirmas mažas žingsnelis įgyvendinant STEAM ugdymą mokykloje. Tačiau ši patirtis įrodė, kad viskas yra įmanoma, jeigu kryptingai dirbi bendraminčių komandoje ir turi tikslą.

Daiva Sedelskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Laima Škėmienė, istorijos mokytoja ekspertė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Elektriniai paspirtukai: kaip išsirinkti ir saugiai naudotis?

Avatar

Paskelbta

data

Šiltojo sezono metu elektriniai paspirtukai tampa viena populiariausių judėjimo mieste ar kurortuose priemone. Technologijų ekspertai dalinasi patarimais,  į ką atsižvelgti renkantis paspirtuką ir primena svarbiausias saugaus važiavimo taisykles visiems paspirtukų vairuotojams.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pataria, kaip išsirinkti tinkamą paspirtuką ir kviečia pasikartoti septynis dalykus, kuriuos turi žinoti kiekvienas paspirtuko naudotojas.

Elektrinių paspirtukų kategorijos

Paspirtukų atranką verta pradėti nuo pagrindinių jų kategorijų. Kaip išmanieji telefonai skirstomi į biudžetinius, vidutinės klasės telefonus ir flagmanus, taip ir šias dvirates transporto priemones galima sudėlioti į kelias pagrindines lentynas.

Pirmoji kategorija – biudžetiniai elektriniai paspirtukai. Jie skirti baziniams poreikiams – kelionėms į darbą ir iš jo ar lengviems pasivažinėjimams parke. Tokių patikimų ir racionaliai įkainotų modelių turi populiarus išmaniųjų įrenginių gamintojas „Xiaomi“. Tiems, kurie nori daugiau galios, skirta keliautojo klasė. Biudžetinio keliautojo paspirtukai turi pakankamai talpią bateriją ir gali nuvažiuoti ilgus atstumus. Ieškodami tokio paspirtuko, vartotojai gali rinktis aukštesnės kokybės „Xiaomi 1S“ arba „Segway Ninebot E22E“ modelius.

Aukštesnės, „Premium“ keliautojo klasės paspirtukai pasižymi itin geromis akceleracijos ir amortizacijos savybėmis. Skirtumą tarp vienos ir kitos klasės paspirtukų lengviausia pajusti važiuojant nelygiu, įkalnių ir nuokalnių pilnu keliu. Aukštesnės klasės elektriniai paspirtukai su šiomis kliūtimis susitvarko be jokių problemų. Iš šios klasės paspirtukų verta išskirti „Xiaomi Pro 2“ ir „Segway Ninebot MAX G30LE“ modelius.

Tuo tarpu aukščiausios ir brangiausios „Performance“ klasės paspirtukai yra skirti žmonėms, kurie paspirtukus naudoja ne nuvykimui iš taško A į tašką B ar ramiam pasivažinėjimui, o kaip aktyvaus laisvalaikio praleidimo priemonę.

Kelionės atstumas

Atstumas, kurį elektrinis paspirtukas gali nuvažiuoti tarp įkrovimų yra vienas iš esminių faktorių renkantis šią transporto priemonę. Galimas atstumas priklauso nuo paspirtuko baterijos dydžio. Tačiau tai, kokį atstumą nuvažiuosite, lemia ir motoro galia, paspirtuko svoris, pasirinktas vidutinis greitis, kelias, kuriuo važiuosite ir jūsų pačių svoris. Gamintojai dažniausiai nurodo, kokio nuvažiuojamo atstumo galite tikėtis, tačiau svarbu įvertinti tai, jog jis yra skaičiuojamas idealiomis sąlygomis. Realiai nuvažiuosite iki 30 proc. mažesnį atstumą.

Paspirtukų baterijos, kaip ir visos kitos, pamažu dėvisi. Jos turi ribotą įsikrovimų ir išsikrovimų ciklų skaičių, o po to ima palaipsniui prarasti savo sugebėjimus. Biudžetinių paspirtukų baterijų gyvenimo ciklas siekia 300-500 įsikrovimų. Keliautojo klasės modeliai yra ilgaamžiškesni – jų gyvenimo ciklas gali siekti ir iki 1000 įsikrovimų. Taigi, svarbu nutarti ar renkatės paspirtuką kaip ilgalaikę investiciją, ar tiesiog norite išbandyti šią transporto priemonę.  

Paspirtuko greitis ir motoro galia

Įprastą 25 km/val. greitį nesunkiai išvysto net ir biudžetiniai modeliai. Ką jau kalbėti apie keliautojo klasę. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad toks greitis išvystomas idealiomis arba joms artimomis sąlygomis, t. y. važiuojant ant lygios ir kokybiškos kelio dangos. Tikrąjį elektrinio paspirtuko greitį mes patiriame tuomet, kai tenka jį didinti, mažinti, ar prireikus įvažiuoti į įkalnę.

Tačiau maksimalus paspirtuko greitis mažai ką reiškia, jeigu jam pasiekti reikia daug laiko. Taigi, užuot žiūrėjus į jį, daugiau dėmesio reikėtų skirti motoro galiai. Ji matuojama pagal tai, kiek energijos yra sunaudojama. Kuo daugiau galios, tuo daugiau vatų turi motoras.

Biudžetinės klasės paspirtukas paprastai turi apie 250 W galios motorą. Kokybiškas keliautojo klasės – apie 500 W. Jūsų pasirinkimas turėtų priklausyti nuo vietų, kuriomis ketinate važinėtis. Jeigu maršruto, kuriuo planuojate dažniausiai važiuoti, kelias yra lygus, jums gali pakakti ir 250 W. Visgi, jeigu pakeliui pasitaiko kalvelių, rinkitės modelį, kurio galia siekia 350-500 W. Toks motoras lengviau įveiks aukštesnes įkalnes ar nelygumus ir užtikrins greitesnę akceleraciją.

Kiti svarbūs rodikliai

Renkantis paspirtuką reikėtų atkreipti dėmesį į dar kelis smulkius, tačiau važiavimo komfortui itin reikšmingus dalykus. Visų pirma, į modelio pakabą. Visai kaip ir automobiliuose, nuo jos priklauso važiuosite kietai ar minkštai. Jeigu pakaba bus nekokybiška, jausite kiekvieną kelio nelygumą, o apie pasivažinėjimus duobėta danga nenorėsite net pagalvoti. Pakaba dažniausiai būna su spyruoklėmis, hidraulinė arba guminė. Geriausios pakabos paprastai derina spyruoklės ir hidraulinę technologijas.

Taip pat labai svarbi ir patikima stabdžių sistema. Ji paprastai būna mechaninė arba elektroninė, o jos kokybę reikėtų matuoti pagal tai, kokio ilgio būtų jūsų stabdymo kelias, jeigu prieš tai važiuotumėte 24 km/val. greičiu. Jis neturėtų būti ilgesnis nei 3-6 metrai.

Mechaninių stabdžių kategorijoje efektyviausiais laikomi būgniniai bei diskiniai stabdžiai. Pirmieji reikalauja mažiau priežiūros, o antrieji greičiau dėvisi, bet yra stipresni ir greitesni. Elektroninė stabdžių sistema veikia tik patį motorą. Ji veikia ne taip efektyviai, bet jos nereikia papildomai prižiūrėti. Patys geriausi paspirtukai paprastai turi tiek elektroninę, tiek kurią nors iš mechaninių stabdžių sistemų.

Galiausiai, šviesos, kurios yra būtinos jūsų ir kitų eismo dalyvių saugumui. Paspirtukai turi turėti ir priekinę, ir galinę lempas. Nors gamintojai jomis pasirūpina patys, įvertinkite oro sąlygas ir jei reikia, pasirūpinkite papildoma apsauga.

7 saugumo patarimai kiekvienam paspirtukų naudotojui

Tam, kad kelionė būtų saugi tiek pačiam paspirtuko vairuotojui, tiek aplinkiniams, svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir būti atsargiam kelyje. Kaip paspirtuku važiuoti saugiai ir atsakingai?

#1Veskitės paspirtuką per perėją. Privažiavę pėsčiųjų perėją, sustokite, nulipkite nuo paspirtuko ir pereikite gatvę jį stumdami. Jei perėjoje yra pažymėta speciali pervaža dviračiams, sustoti nereikia, tačiau vis tiek siūlytume pristabdyti ir apsižvalgyti prieš kertant bet kurią važiuojamojo kelio dalį. Visiškai saugiai ir nepristabdant galima kirsti tik reguliuojamą dviračių pervažą, kai šviesofore dega žalias dviračio simbolis.

#2 Pirmenybė pėstiesiems. Artėdami prie pėsčiojo ar didesnės minios, sulėtinkite ir lenkite juos saugiu atstumu. Jūsų nematantis žmogus gali bet kada žengti žingsnį į šalį, todėl svarbu iš anksto apsisaugoti, siekiant išvengti susidūrimo. Prireikus, drąsiai įspėkite žmogų skambtelėjimu arba kitu garsiniu signalu. Jei žmonių aplink yra daug, verčiau sustokite ir praeikite pro juos paspirtuką stumdami.

#3Saugokite save. Saugokite ne tik aplinkinius, bet ir patys save. Būkite matomi. Važiuodami tamsiu paros metu, nepamirškite įjungti paspirtuko žibinto. Taip pat galite užsidėti ryškiaspalvę, šviesą atspindinčią liemenę arba prisisegti atšvaitą. Dar saugiau jausitės ant galvos užsidėję šalmą. Nevairuokite garsiai klausydamiesi muzikos ausinėse – taip neišgirsite įspėjančių signalų.

#4 Rinkitės dviračių taką. Šaligatviai visų pirma skirti pėstiesiems, tad gerbkite kitus eismo dalyvius ir šaligatviu važiuokite tik tada, kai nėra dviračių tako, juostos ar tinkamo kelkraščio. Be to, dviračių takas lygesnis už šaligatvį, tad juo važiuojant mažiau kratys, o paspirtukas tarnaus ilgiau. Sulėtinkite prieš šaligatvio ar kelio nelygumą bei bortelį – paspirtukas jums padėkos.

#5 Būkite mandagūs. Važiuodami dviračių taku, laikykitės elementaraus mandagumo. Važiuokite saugiu greičiu, netrukdykite kitiems eismo dalyviams, važiuokite ne greta draugo, o vienas paskui kitą. Jei paspirtuką nuomojatės, pasinaudoję juo pastatykite toliau nuo pėsčiųjų ar dviračių tako, kad jis niekam netrukdytų.

#6 Nevažinėkite paspirtuku pastatuose. Prekybos centrai ir kitos vidaus erdvės skirtos tik pėstiesiems, tad ten paspirtuką stumkitės arba sulenkę neškitės su savimi. Sulenkite paspirtuką ir tuomet, kai keliaujate viešuoju transportu. Taip paspirtukas užims mažiau vietos ir netrukdys kitiems.

#7 Pasirinkite tinkamą avalynę. Važinėti paspirtuku galite praktiškai su bet kokia avalyne, tačiau geriau rinktis uždarus batus neslidžiais padais. Planuodami kelionę paspirtuku nesiaukite atvirų basučių ar aukštakulnių. Taip apsaugosite savo pėdas nuo galimų subraižymų, dulkių ar akmenukų smūgių. Taip pat nepamirškite užsirišti batų raištelių.

Andrius Baranauskas

„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims

M +370 683 66319

@ andrius.baranauskas@tele2.com

Asociatyvios nuotr. Unsplash

Skaityti daugiau

Skaitomiausi