Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ žurnalistė Emilija Laukagalytė kalbino Sigitą Varkulevičių, kuris pasidalijo įkvepiančia istorija apie savo pirmąjį maratoną, gimusį iš paprastos, bet labai stiprios minties.
Viskas prasidėjo vieną vėsų rudens šeštadienio rytą. Bėgdamas įprastą rytinį bėgimą, Sigitas stebėjo bundantį pasaulį ir mintyse sukosi vienas noras, kad jo sūnus Džiugas būtų pastebėtas ir įvertintas futbolo aikštėje, kad gautų galimybę būti pakviestas į Lietuvos rinktinę.
„Ir tada tarsi žaibas trenkė mintis – jei sūnus gaus tokią galimybę, aš privalau nubėgti savo pirmą maratoną“, – prisimena jis.
Praėjus vos savaitei, ši mintis tapo realybe – treneris paskambino ir pakvietė Džiugą. Tą akimirką Sigito vidinis pažadas tapo nebesulaužomas.
Kelias į pirmą maratoną
Artimiausias pasirinkimas buvo Kauno maratonas. Iki jo – penki mėnesiai pasiruošimo. Tačiau viskas klostėsi ne taip sklandžiai, kaip planuota: čiurnos operacija, beveik mėnesis be sporto, žiemos šalčiai ir sniegas.
„Rimtai ruoštis pavyko tik likus pusantro mėnesio iki starto“, – atvirauja Sigitas.
Nepaisant sunkumų, tikslas buvo aiškus. Iš pradžių – 3 valandos 30 minučių, vėliau – ambicingesnis 3:15 rezultatas. Motyvacijos netrūko: artimųjų palaikymas, draugų patarimai ir profesionalų įkvėpimas.
Startas ir išbandymai trasoje
Maratono dieną Kaune Sigitas stojo prie starto linijos su jauduliu, bet ir tvirtu pasiryžimu. Pirmieji kilometrai klostėsi puikiai – geras tempas, lengvos kojos, palankus oras.
Tačiau tikrasis išbandymas prasidėjo vėliau. Ties 25 kilometru padaryta klaida – energetinis gelis be vandens – sukėlė fizinį diskomfortą. Vėjas, šlapdriba ir nuovargis dar labiau apsunkino situaciją.
„Nuo 28 iki 32 kilometro buvo tarsi duobė – viena mintis sukosi galvoje: kur vanduo“, – pasakoja bėgikas. Atsigavus ties 32 kilometru, laukė dar sunkesnė atkarpa. Paskutiniai 4 kilometrai tapo tikru valios išbandymu.
„Tai buvo sunkiausi kilometrai mano gyvenime. Bet viena mintis vedė pirmyn – negaliu sustoti. Turiu pabaigti dėl sūnaus, dėl pavyzdžio.“
Finišas – daugiau nei rezultatas
Sigitas finišavo per 3 valandas 17 minučių ir 27 sekundes. Nors iki išsikelto tikslo šiek tiek pritrūko, svarbiausia buvo ne laikas.
„Pažadas sau įvykdytas. Pavyzdys parodytas. Galiu savimi didžiuotis.“
Finišo akimirka buvo kupina emocijų – pirmiausia apkabintas sūnus Džiugas, dėl kurio viskas ir prasidėjo, šalia – žmona Renata, palaikiusi viso kelio metu.
Šeima – didžiausia motyvacija
Sigitas neslepia, kad be artimųjų palaikymo šis tikslas būtų buvęs kur kas sunkesnis. Jis dėkoja žmonai, vaikams, draugams ir visiems, kurie prisidėjo prie šios kelionės.
Ši istorija – ne tik apie sportą. Tai pasakojimas apie pažadą sau, apie tėvo meilę, apie pavyzdį vaikams ir apie tai, kad kartais viena mintis gali pakeisti labai daug.
O Sigitas jau žvelgia į priekį – naujų tikslų link.
„Kitą kartą – ne bėgti. Reikės kopti aukštai“, – šypsosi jis.
Emilija Laukagalytė
