Šiluvoje nuaidėjus tradiciniams Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidams, miestelis dar kartą tapo viena svarbiausių Lietuvos piligrimystės vietų. Į Šiluvą plūdo žmonės iš įvairių šalies kampelių – šeimos, senjorai, jaunimas ir parapijų bendruomenės. Maldininkų buvo tiek daug, kad miestelio gatvėse ir aikštėse tiesiog nebuvo įmanoma nepajusti ypatingos šventinės nuotaikos.
Šiluva pasitiko piligrimus
Atvykstančius į Šiluvą pasitiko iškilminga atlaidų nuotaika ir gausus būrys piligrimų. Žmonės čia keliavo dėl skirtingų priežasčių: vieni norėjo padėkoti, kiti prašė sveikatos bei stiprybės sau ir artimiesiems, o dar kiti tiesiog ieškojo ramybės bei galimybės bent trumpam atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių.
Tarp atvykusiųjų buvo ir Radviliškio krašto atstovų. Šiluvos atlaiduose kartu dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, Radviliškio krašto bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Savo įspūdžiais jis pasidalijo ir socialiniame tinkle: „Šiluvos atlaidai – tai ypatinga vieta, kur susitinka tikėjimas, tradicijos ir bendrystė.“ Pasak G. Lipnevičiaus, buvimas kartu su žmonėmis, malda ir bendruomenės artumas suteikia ypatingą ramybę bei primena, kiek daug reiškia gerumas, santarvė ir pagarba vieni kitiems.
Maldos, giesmės ir bendrystė
Atlaidų metu Šiluvoje skambėjo giesmės, vyko Šv. Mišios ir procesijos. Bazilikoje bei Apsireiškimo koplyčioje susirinkę tikintieji kartu išgyveno dvasines šventės akimirkas.
Tačiau Šiluvos atlaidai – ne tik religinė šventė, bet ir šiltų susitikimų metas. Čia susitinka šeimos, draugai, pažįstami ir skirtingų Lietuvos miestų bei miestelių bendruomenės. Toks susibūrimas leidžia bent trumpam sustoti, sumažinti kasdienį tempą, pabūti kartu ir pajusti vienybę.
Tradicija, perduodama iš kartos į kartą
Šiluvos atlaidų tradicija Lietuvoje turi gilias šaknis. Į šią vietą žmonės keliauja jau ne vieną šimtmetį, o daugeliui šeimų ši kelionė tapo tradicija, perduodama iš tėvų vaikams ir iš senelių anūkams. Todėl atlaidų metu šalia vyresnio amžiaus žmogaus galima pamatyti vaiką, o šalia jaunos šeimos – senjorą, kuris į Šiluvą galbūt keliauja jau keliasdešimtą kartą. Tai gyvas įrodymas, kad tradicijos išlieka gyvos tada, kai jos perduodamos ne tik žodžiais, bet ir asmeniniu pavyzdžiu.
Kai susirenka tiek daug žmonių
Šiluvoje šįkart ypač jautėsi žmonių gausa – buvo pilnos aikštės, gatvės ir šventovės prieigos, o atvykstančiųjų srautas nesibaigė visą dieną.
Didžiulėje minioje žmones jungė bendra šventės nuotaika. Vieni klausėsi giesmių, kiti bendravo, dar kiti tyliai stebėjo aplinką ir išgyveno šventės akimirką savaip.
Šiluva, kuri išlieka širdyje
Išvykstant iš Šiluvos dar ilgai išlieka ypatinga atlaidų atmosfera – giesmės, šviesūs žmonių veidai, susitikimai ir ramybės jausmas. Šiluva primena, kad net ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje išlieka vertybės, kurios jungia kartas – tikėjimas, šeima, tradicijos, pagarba ir bendrystė.
Ne veltui G. Lipnevičius savo įspūdžius apibendrino paprastai: „Bendrystė – mūsų stiprybė!“
„Radviliškio krašto“ informacija
