Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Senųjų parko medžių aimana…

Avatar

Paskelbta

data

Mes, senieji parko medžiai, ne tokie jau seni (šiek tiek net jaunesni už V. Kudirkos mokyklos pastatą), bet jaučiamės subrendę ir reikalingi. Koks gi parkas be mūsų? Mus žmonės lanko ir šiek tiek prižiūri. Atsirado suoliukai, takeliai, žaidimų aikštelės, skulptūros ir net treniruokliai. Džiugina gėlynai, pušynėlis ir jauni medeliai. Šiemet mus net praretino, apgenėjo. Visai smagu pasidarė. Gal net žolytė sužaliuos – gaus šviesos. Tik vieno niekaip nesuprantame: kodėl rudenį mūsų lapus taip švariai išgrėbsto ir išgabena? Aišku, kad atviros pievutės tarp retesnių medžių turi būti švarios, lapai painiojasi po kojomis, vėjas juos nešioja. Bet tarpai tarp mūsų tai be žolės – plika žemė? (Buvom net pasidžiaugę ankstyvu rudeniniu sniegu. Tikėjomės, kad liksime nenuskriausti. Bet sniegas nutirpo ir lapai buvo išgabenti.) Kam grėbti? Juk mes visą pavasario – vasaros – rudens sezoną dirbame svarbų darbą – auginame lapus. O tam reikia drėgmės ir to nelemtojo gyvų padarų iš mašinų iškvėpto anglies dioksido (Co2). Šviesos netrūksta. Užauga ne tik lapų masė, storėja kamienai, bet ir išsiskiria nuolat taip visiems būtinas deguonis (O2)! Po gero pažaibavimo jis dar ir kvapniuoju ozonu (O3)virsta. Grynas oras visiems patinka. Bet, čia vienas bet…

Rudenop mes lapus numetame ir taip pasiruošiame žiemai. Jais užklojame savo šaknis ir jas šildome, nes pūvame (t.y. skaidomės į vandenį ir Co2) ir išskiriame energiją (t. y. šilumą). Po lapais labai gerai jaučiasi sliekai, puvimo bakterijos ir žolių sėklos. Jiems nešalta, gauna maisto, gali judėti ir purenti žemę įleisdami ozo į ją. Pavasariop dar likusieji apipuvę lapai lengvai sliekų įtraukiami į urvelius ir suvalgomi (pasidairykit dabar pamiškėse ir takelių pakarščiuose – ten lapai vos ne visi pašiaušti krūvelėmis – jau pusiau sulindę į žemę). Dėl tokios veiklos medžių pumpurai bus didesni, lapų daugiau ir greičiau sužaliuos. Sulaukti reikia tik daugiau šviesos. O tada jau ir žolytės pradės dygti, nes po lapais gerai išsilaikė. Juk šiluma visiems tinka ir patinka. Na, o jeigu lapų dar liko nugrėbti, yra laiko – pavasaris ilgas. Mes, senieji medžiai, savotiškai net pavydim pušelėms, kurių šaknų rudenį nenuplikina. Miško medžių irgi niekas neskriaudžia – ten net žibutės pražysta. Ir parke rečiau augantys medeliai apsupti žoline danga ir žiemoti lieka apsaugoti. Mūsų aimana gal ir pavėluota, bet „geriau vėliau, negu niekad…“

Mūsų aimaną užrašė (D.D.) parko kaimynė

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeimose – domėjimasis tradicijomis

Avatar

Paskelbta

data

Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.

Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.

Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.

Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.

Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Viešosios bibliotekos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi