Kai eilinis žmogus už klaidą deklaracijoje rizikuoja baudomis, o pareigūnas – tik paaiškinimu, tampa aišku: valstybėje atsakomybė matuojama ne įstatymu, o statusu. Už Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios sušvelnintų atsakomybę piktnaudžiaujantiems politikams. Naujasis reglamentavimas sumažina sankcijas už tarnybinį piktnaudžiavimą – maksimalus laisvės atėmimas dabar siekia ne 5, o 4 metus. Tuo pat metu už piktnaudžiavimą siekiant turtinės ar kitos asmeninės naudos, jei nebuvo kyšininkavimo požymių, gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Išlaikyta galimybė taikyti atsakomybę ne tik už turtinę, bet ir neturtinę žalą, padarytą politikų veiksmais.
Už šias pataisas balsavo ir Saulius Luščikas, socialdemokratas iš Radviliškio. Tas pats politikas, kuris dar neseniai teismo sprendimu buvo įpareigotas grąžinti daugiau nei 10 tūkst. eurų nepagrįstai panaudotų savivaldybės lėšų. Ši aplinkybė jo balsavimui suteikia ne tik politinį, bet ir moralinį atspalvį.
Sauliaus Luščiko istorija: nuo nepagrįstai iš savivaldybės pasisavintų dešimčių tūkstančių eurų iki balsavimo už švelnesnę „čekutininkų“ atsakomybę Seime
Saulius Luščikas – socialdemokratas, išrinktas Radviliškio vienmandatėje apygardoje – į politiką atėjo su jau turima teisine našta. Vos patekęs į Seimą jis buvo teismo įpareigotas grąžinti daugiau nei 10 tūkst. eurų Radviliškio rajono savivaldybei, kai buvo nustatyta, jog Tarybos nario lėšos buvo panaudotos nepagrįstai.
Nors šis sprendimas jam buvo nepalankus, S. Luščikas savo karjeros nesustabdė – priešingai, jau Seime jis tapo vienu daugiausiai parlamentinių lėšų išleidžiančių narių. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį jis panaudojo 5258 eurus, beveik visą leistiną sumą, kavai, saldainiams ir kitoms reikmėms iš Seimo sandėlio. Galima teigti, kad tai kelia klausimų ne tik apie jo finansinį saikingumą ir požiūrį į valstybės pinigų panaudojimą.
Šiame kontekste ypač kontraversiškai atrodo S. Luščiko sprendimas balsuoti už Baudžiamojo kodekso pataisas, švelninančias atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnyba. Toks balsavimas, anot kritikų, kelia akivaizdų interesų konfliktą – juk pats S. Luščikas buvo susidūręs su analogiško pobūdžio finansinių pažeidimų byla. Tai verčia klausti, ar Seimo narys balsavo vadovaudamasis teisingumo principais, ar siekiu sušvelninti ribas, kurios ateityje galėtų būti palankesnės ir jo artimiausiems politiniams bendražygiams – Radviliškio rajono savivaldybės merui Kazimierui Račkauskiui ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorei Eglei Ivanauskytei bei kitiems kolegoms. S. Lukščiko bendrapartiečių socialdemokratų K. Račkauskio ir E. Ivanauskytės Tarybos nario lėšų panaudojimo tyrimai dar nėra atlikti, taigi įstatymo pataisos turėtų įtakos galimų jų bylų baigčiai.
Į viešai pateiktus klausimus dėl šio balsavimo ir galimo interesų konflikto Seimo narys S. Luščikas pažeisdamas Seimo nario etiką, kaip jau įprasta, atsakyti savaitraščio „Radviliškio kraštas“ atstovams atsisakė.
Meras K. Račkauskis atsitraukia į šešėlį
Diskusijoje apie „čekutininkams“ patogų Seimo nario S. Luščiko balsavimą ir savivaldos pinigų išnaudojimą neišvengiamai atsidūrė ir Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis. Vis dėlto meras sistemingai atsisako komentuoti tiek anksčiau išaiškintą S. Luščiko nepagrįsta Tarybos nario pinigų pasisavinimą, tiek S. Luščiko „čekutininkams“ palankų balsavimą dėl Baudžiamojo kodekso pataisų. Į žurnalistų paklausimus K. Račkauskis atsakė formaliai, teigdamas, kad „tai nėra jo kompetencija“ — nors būtent šis klausimas yra itin aktualus ir Jam asmeniškai, nes jo „čekiukų“ byla dar nebaigta.
Toks nuolatinis tylėjimas kelia pagrįstą klausimą: ar meras pateisina S. Luščiko elgesį, ar tiesiog nenori viešai išsakyti kritikos partijos kolegai? Ar gali būti, jog tyla šiuo atveju prilygsta gynybai – tarsi bandymui apsaugoti S. Luščiką nuo nepatogų klausimų ir visuomenės pasmerkimo, nors situacija akivaizdžiai reikalautų aiškaus politinio vertinimo.
Toks pasyvumas Radviliškyje vertinamas dvejopai: dalis gyventojų tai laiko lojalumo gestu partijai, tačiau vis daugiau žmonių tai mato kaip vengimą prisiimti atsakomybę ir nutylėjimą to, kas visuomenei akivaizdu.
Seimūnams Prezidento kirtis: „Tai smūgis teisinei valstybei“
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios sušvelnintų bausmes piktnaudžiaujantiems politikams ir pareigūnams. Jo sprendimu įstatymas grąžintas Seimui su pasiūlymu laikyti jį nepriimtu.
Prezidentūra perspėjo, kad priėmus šias pataisas piktnaudžiavimo nusikaltimas iš sunkaus taptų apysunkiu, o tai „kirstų per visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis ir silpnintų teisinės valstybės pamatus“.
Pasak Prezidentūros, toks sprendimas būtų apribojęs valstybės galimybes išaiškinti piktnaudžiavimo atvejus, sudaręs sąlygas per švelnių bausmių skyrimui ir net nepagrįstam atleidimui nuo atsakomybės. Be to, pataisos galėjo tiesiogiai paveikti „čekiukų“ bylas, sušvelnindamos jų dalyvių teisinę padėtį. „Šios pataisos silpnina valstybės gebėjimą kovoti su korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia“, – pabrėžė Prezidentūra. G. Nausėdos veto tapo ne tik teisiniu, bet ir moraliniu stabdžiu Seimo narių bandymui sumenkinti atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnyba.
Savi savų nemuša – bet kas gins visuomenės interesą?
Prezidento veto išryškino tai, ką daugelis rinkėjų Radviliškyje matė jau seniai – atsakomybės standartai politikams ir eiliniams gyventojams šalyje ima skirtis. Kol paprastas žmogus atsako už kiekvieną neteisingai užpildytą deklaraciją ar vėluojamą mokesčio centą, Seimo narys, teismo pripažintas nepagrįstai pasisavinęs savivaldybės lėšas, gali balsuoti už įstatymus, kurie ateityje palengvintų panašių veikų vertinimą.
Ar S. Luščikas, balsuodamas už pataisas, siekė ginti savo ir savo kolegų interesą, spręskite Jūs, mūsų skaitytojai. Ar Seimas atmes Prezidento veto, skaitykite kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.O kol šis klausimas lieka be atsakymo, tol Radviliškis lieka vieta, kur politinė moralė ir viešieji pinigai vis dar ne visada eina ta pačia kryptimi.
Emilija Laukagalytė
