Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Šeduvos Geležinkelio g. gyventojai skęsta nuotekose, bet pagalbos nesulaukia

Avatar

Paskelbta

data

Šį pirmadienį Šeduvos seniūnijos patalpose į susirinkimą rinkosi Šeduvos Geležinkelio g. gyventojai. Jų problemų išklausyti atvyko „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas, Aplinkos apsaugos departamento specialistas T. Žukaitis, Radviliškio rajono savivaldybės žemės skyriaus vedėjas A. Juozapavičius, Tarybos nariai konservatorius K. Dočkus ir „darbietis“ J. Malinauskas. Susirinkimą vedė Šeduvos seniūnas J. Pranys. Susirinkime buvo svarstomas aplinkosaugininkų išrašytų baudų už netinkamai tvarkomas nuotekas problema ir galimybė įvesti vandentiekio ir nuotekų trasas.

Susirinkimo pradžioje situaciją apibūdino Šeduvos seniūnas J. Pranys. Jis visus informavo apie tai, kad kaimynų asmeniškumai ir negeranoriškas tarpusavio supratimas privedė prie to, kad aplinkosaugininkai, nustatę ANK pažeidimus, surašė protokolus ir nubaudė baudomis keletą šios gatvės gyventojų. Paaiškėjo, kad gyventojai nevalytas nuotekas išleidžia į griovį. Buvo pasiūlyta bendromis pastangomis ieškoti sprendimų, kad būtų išvengta gamtą saugančių pareigūnų griežtumo. Taip pat minėjo, kad savivaldybė tikrai neturi pusės milijono eurų, kad būtų įvesti nuotekų tinklai į šią gatvę.

J.Jučas nepaguodė gyventojų

Stojęs kalbėti „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas, gyvenantis taip pat Šeduvoje, nepaguodė susirinkusiųjų gyventojų. Jis kažką neužtikrintai bei nerišliai pasakė, kad Šeduvos gyventojams, ne tik iš Geležinkelio g., tikriausiai ES paramos vandentvarkos srityje nebebus gauta. O reikalingos sumos nuotekų tinklams įvesti į šią gatvę, jo nuomone, savivaldybė taip pat neskirs. Be to, jis pabrėžė, kad „…pinigų jis nekepa...“, tad direktoriaus žodžius perfrazuojant, „skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas“. Dėl tokios gyventojams absurdiškos situacijos, kai savivaldybė nepadeda, o vietovė nedėkinga net ir norint savarankiškai tvarkyti nuotekas, nutylėjęs apie paties privačių interesų supainiojimą, jis perdavė pasiaiškinimo estafetę aplinkosaugininkui T. Žukaičiui.

Šis valstybės tarnautojas iš karto uždavė retorinį klausimą ne tik gyventojams, bet ir kitiems salėje esantiems politikams bei valstybės tarnautojams: „Ar jūs siūlote man nesilaikyti įstatymo?“ Jis konkrečiai ir aiškiai išdėstė įstatyme numatytus reikalavimus ir terminus esamiems pažeidimams pašalinti. Nors gyventojai pyko ant šio tarnautojo dėl neva jo užsispyrimo, tačiau seniūno J. Pranio akibrokštas turėtų nelikti nepastebėtas ir jo tiesioginio vadovo. Jis kitam valstybės tarnautojui pasiūlė nereaguoti į gaunamus gyventojų pranešimus ir skundus, arba, kitais žodžiais tariant, nevykdyti jo tiesioginės pareigos. Pats seniūnas J. Pranys nėra tiek kvailas, kad nesuprastų, jog už tiesioginių pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą gresia net baudžiamoji atsakomybė. Tačiau net ir pritarus jo pasiūlymui aplinkosaugai „užmerkti akis“, problema niekur nedings.

Pasiūlyta bendromis jėgomis finansuoti įrenginių statybą


Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Juozapavičius pasiūlė bendromis jėgomis, bendradarbiaujant su savivaldybe, finansuoti nuotekų talpyklų ir kitų įrenginių statybą prisidedant. Taip pat, skirtingai nei valdančiajai konservatorių partijai priklausantis seniūnas J. Pranys, iš dalies net užsiminė apie pačios savivaldybės pareigą tiesti inžinerinius tinklus, įskaitant vandentiekio ir nuotekų. Jis siūlė rengti bendrą kreipimąsi į savivaldybės merą ir Tarybą, kad būtų surasta lėšų bent jau patirtų išlaidų kompensavimui.

Išaiškėjo Šeduvos seniūno nekompetencija

Diskusijos metu išaiškėjo ne tik seniūno J. Pranio nekompetencija, tačiau ir patarimus neveikti kitam valstybės tarnautojui dalino jis tikriausiai iš savo praktikos. Nors rinktasi antrą kartą, seniūnas raštu dar nebuvo kreipęsis į administracijos direktorę ar merą bei Tarybą dėl šios problemos. Galima buvo suprasti, kad pabendrauta tik žodžiu ir jis, gavęs patikinimą dėl lėšų nebuvimo, nustojo veikti. Ar gėlių sodinimo priežiūra yra vienintelė jo, kaip valstybės tarnautojo, reali veikla, gali spręsti tik šeduviai, tačiau jis net neatskleidė, kokios lėšos buvo investuotos Šeduvos miestelyje į vandentvarkos projektus.

Pernai Seimo rinkimų kompanijos metu seniūnas J. Pranys su rajono meru A. Čepononiu važiavo apžiūrėti naujai statomų namų kvartalą Maniežo g. Šiame skambiai pavadintame kvartale stovi kol kas tik vienas statomas namas UAB „Radviliškio vanduo“ direktoriui J. Jučui priklausančiame sklype. Pats direktorius praėjusiais metais rugpjūčio mėn. paprašė savivaldybės Tarybos skirti 7000 eurų dotaciją vandentiekio ir nuotekų tinklų įvedimui. Valdančiosios koalicijos nariai „buldozerio principu“ pritarė šios dotacijos skyrimui ir J. Jučas pasinaudojo savivaldybės lėšomis susimokėti už jau atvestus inžinerinius tinklus. Tik viešumas sustabdė dar kitų lėšų skyrimą lauko keliuko asfaltavimo darbams iki šio namo sklypo. Apie tai puikiai žinojo ne tik pats J. Jučas, bet ir rajono vadovai bei pats seniūnas J. Pranys. Šis pavyzdys puikiai pademonstruoja chrestomatinį „savų“ klano interesų tenkinimą panaudojant viešas lėšas. Tačiau dėl galimo savivaldybės neveiklumo ir lėšų trūkumo valdantieji net įsigudrino kaltę nesąmoningai perkelti opozicijos nariams.

Kai diskusijos metu pakrypo kalba dėl lėšų trūkumo ir savivaldybės indėlio, dabartinis Šeduvos seniūnas J. Pranys kreipėsi ne į savo bendrapartietį buvusį seniūną ir dabar einantį tiek Tarybos nario, tiek seniūnaičio pareigas K. Dočkų, o į opozicijoje esantį „darbietį“ J. Malinauską. Šis opozicijos narys pernai prieštaravo, kad būtų skiriamos lėšos pagal partinę priklausomybę, tačiau į jo pastabas neatsižvelgta.
Pabaigoje reiktų pridurti, kad, remiantis VPT duomenimis, į Šeduvos vandentiekio ir nuotekų sistemos infrastruktūrą buvo investuota ne mažiau kaip 4,9 mln. eurų. Todėl iškyla pagrįsti klausimai, kokiais prioritetais remiantis buvo tiesiamos trasos, kas juos nustatė, kam ir kur bus nutiesta, kodėl neatsižvelgta į vietovės sąlygas ir daugybę kitų aspektų. Šiandien, kai savivaldybėms jau reikia pradėti grąžinti ES lėšas Aplinkos ministerijai už nepasiektus nusistatytus

tikslus, o gyventojai turi mokėti baudas už netinkamą nuotekų tvarkymą, puikiai atsiskleidžia protekcionizmo politinių pagrindų ir neišmanymo mišinio veikimas,o skaudžios pasekmės guls ant visų pečių.

Marius Aleksiūnas

 

 

 

 

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeimose – domėjimasis tradicijomis

Avatar

Paskelbta

data

Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.

Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.

Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.

Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.

Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Viešosios bibliotekos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi