Ne taip jau visai seniai nuvilnijo Šeduvos miesto 640 metų jubiliejinis gimtadienis kartu su Joninėmis. Tai šventei įnirtingai ruošėsi miesto seniūnija: pjovė žolę, valė gatves, sodino gėles ir kitus darbus dirbo, kad būtų gražu ne tik šeduviui, bet ir atvykusiems svečiams.
Daugiau dėmesio, kaip visada, yra skiriama miesto centrui, o toliau nuo centro, kaip jau ten bebuvę. Nežinau, ar mato seniūnas J. Pranys ir seniūnijos atsakingi darbuotojai, kad dar liko gėlyne neravėtos kai kurios gėlės, neišvežta žolė. Taip pat tame pačiame seniūnijai priklausančiame gėlyne puikuojasi stulpas „paminklas“. Jau antri metai jo niekaip nesugeba sutvarkyti. Gal seniūnas turi kažkokį planą, o gal reikia didelių lėšų, o gal kokio nors leidimo, kad galėtų sutvarkyti, o gal šis stulpas bus kaip architektūrinis paminklas?
Dar gerokai prieš šventę seniūnas J. Pranys atvažiavo, apžiūrėjo galimai privačioje valdoje esančius medžius. Po kelių dienų pasigirdo benzopjūklo garsai. Nuo benzopjūklo ašmenų virto visi toje eilėje augę medžiai ir krūmai. Sumesti į krūvas tebėra dar iki šiol. Kodėl taip pasielgė seniūnas nežinau, o gal todėl, kad ten tie medžiai kažkam pradėjo po daugelio metų trukdyti, o gal kažkas užsimanė, kad būtų daugiau saulės šviesos…
Tai va taip pasitikome Šeduvos miesto 640 metų jubiliejinį gimtadienį ir Jonines. Kitaip tariant, kur š … ten ir palikau.
Šeduvė
