Socialiniai tinklai

Aktualijos

Bermontininkai ir Radviliškio kautynės

Avatar

Paskelbta

data

1919 m. liepos 26 d. Lietuvos žemė sulaukė dar vieno negarbingo svečio. Tai buvo bermontiados akstinas – Virgoličius su savo būriu, atsikraustęs į Kuršėnus. Lapkričio mėn. ši plėšikų gauja išaugo tokia didelė, kad pajėgė plėšti visą Žemaitiją. Kas gi jie buvo? Karininkai, išvyti iš Rusijos, arba užsilikę vokiečių nelaisvėj monarchistai-rusai, tokio pat avantiūrinio pobūdžio kaizerininkai-vokiečiai. Kareiviai susidarė iš buvusių Pabaltijo vokiečių žandarų ir dezertyrų, kurie Vokietijoj tingėjo arba nenorėjo ko dirbti, pagaliau, iš suagituotų rusų belaisvių, kuriems svarbu buvo greičiausiai sprukti iš vokiečių stovyklų ir kiek linksmiau ir sočiau, negu stovyklose, pagyventi. Šitai nešvarių tikslų masei Lietuvos ir Latvijos pietuose vadovavo Bermontas, kuris save laikė kunigaikščiu ir pulkininku.

Ginklus bermontininkai ėmė iš vokiečių armijos milžiniškų sandėlių. Kokie buvo jų tikslai? Misti, plėšti ir pelnytis. O kad apdumtų kitiems akis, jie skelbė, kad jų tikslas kariautti su bolševikais ir grąžinti Rusijai senąją tvarką. Apie drausmę ir kalbėti netenka – apie ją liudija tais laikais sukruvinti nekaltų žmonių kraujų Žemaitijos keliai, sudegintos trobos ir užgrobtas turtas. Suprantma, kad pirmieji bermontininkai atsirado Lietuvoje tikslu saugoti dešinįjį Bermonto sparną, kai jis rengėsi pulti Rygą.

Spalio 5 d. Virgoličius įlenda į Šiaulius, nes visi mūsiškiai kariai dar užimti Dauguvos fronte, kovose su bolševikais. Čia jis pirmomis dienomis stengiasi ką nors padaryti, kad mūsų kariuomenė būtų jam nepavojinga. Tuo tikslu spalio 9 d. ankstyvą rytą užpuolama Šiauliuose mūsų komendantūra ir gimnazijos jaunuoliai. Lapkričio mėn. pabaigoje bermontininkų veikimas, remiamas Lietuvoje likusių vokiečių, išsiplečia ir jie užima liniją. Svarbiausi jų koncentravimosi punktai Lietuvoje buvo Joniškis ir Šiauliai. Tokiai padėčiai susidarius, lietuvių kariuomenė skubiai ruošė kontrpuolimą. Be to, tuo laiku bermontininkų užpakalyje energingai veikė mūsų partizanai.

Bermontininkų liniją sulaužė mūsų Radviliškio operacija. Šios operacijos metu  veikė  trys koncentriškai žygiuojančios Šiaulių kryptimi voros su gan stipriu rezervu. Lapkričio mėn. 21-22 d. po karštų kautynių mūsų dalys užėmė Radviliškį. Be to, bermontininkai buvo at kirsti nuo Šiaulių į žiemius ties Meškuičiais, o į pietus ties Bazilionais (Padubysiu).

Radviliškio operacijoj dalyvavo plk.ltn. Ladygos vadovaujamoji I brigada, į kurią įėjo 1, 2, 4 ir 5 pėst. pulkai, Brig.Vado įsak.1919 m. XI-20 8 Nr./ sl. brigada gavo uždavinį pulti priešą tikslu užimti Šiaulius.

Žygiuoti buvo įsakyta trimis voromis. Stiprus rezervas paliktas Šeduvos-Baisogalos rajone. Rezervo sudėtis: 1.PP trys bata1.,vad.mjr. Skorupskio, du būriai artilerijos, du būriai raitininkų, 5 sprogdintojai, 25 sapiorai. Vienas 1. PP batalionas užėmė ginti barą.

Lapkričio 21 d. veiksmai.

Kairioji ir dešinioji vora savo kryptimi veikė sėkmingai.Vidurinės voros 2. PP I bata1. tą dieną 3 val. pradėjo pulti Radviliškį. Kai kurie bat. būriai jau buvo įsiveržę į miestelį, bet laiku negavę paspirties, turėjo pasitraukti. II bata1. sėkmingai užėjo bermontininkus į užnugarį ir užėmė Rudiškių ir Markiškių km. Belaisvių žiniomis, Radviliškį gynė apie 800 bermontininkų (iš jų apie 600  rusų ir 200 vokiečių), turėdami 10 -12 patrankų, daugybę kulkosvaidžių, minosvaidžių ir bombosvaidžių.

21 d., 14 val.15 min., 2.PP sustiprinimui nusiųstas į Karčemos kaimą 1. PP III bataliono vadas su dviem kuopomis. Tuo būdų lapkr. 21 d. vakare  prieš bermontininkus pozicijoje jau buvo du 1.PP batalionai Kailiūnių-Karčiamos-Varnionėlių-Nortaičių linijoje. Lapkričio 21 d. vakare I ir III bat. pavesti mjr. Šaudžio vadovybėn. Jam įsakyta padėti 2.PP pulti Radviliškį. Lapkričio 21 d., apie 19 val., mjr. Šaudzys nuvyko į Karčiamos kaimą, kur su 2. PP  vadu nusprendė pulti Radviliškį. Mjr. Šaudžio rinktinė buvo uždavinį pulti Radviliškį iš pietų ir rytų; 2.PP – iš rytų ir šiaurės. Puolimo pradžia lapkričio 22 d. 7 val.

Lapkričio 22 d. veiksmai.

Visą 22 d. puolimą galima susikirstyti į du ruožtus:1. puolimas nuo 7 val. iki 10 val. 2.puolimas nuo 10 val. iki 17 val. 15min.

Veiksmai iki 10 val.  Apie priešą turėta žinių, kad pačiame Radviliškyje jų yra 800 žmonių. Jie gerai apsiginklavę ir ginasi remiami artilerijos minosvaidžių ir sunk. Kulkosvaidžių. Bet to, stipriai užėmę mūrinį malūną, kuris yra apie1,5 km į P. R. nuo miestelio.

7 val.prasidėjo puolimas. Artėjant prie Radviliškio, priešas paleido stiprią ugnį iš patrankų, minosvaidžių, bombosvaidžių ir sunk. kulkosvaidžių. Ypčiai stipriai buvo šaudoma iš akmens malūno ir iš kapinaičių. Nežiūrint šėlstančios prieš ugnies, priešakinės kuopos, remiamos taiklios mūsų artilerijos ugnies, artinosi prie Radviliškio.

Veiksmai apie 10 val. 8 kuopa užėmė kapinyną ir pradėjo slinkti į priemiestį, bet deš. Kaimynui (2.PP I bat.) nepuolant, priešo buvo atmesta atgal (nb.Nr.3). 7 kuopa tuo pat laiku užėmė mūrinį malūną ir įsiveržė į miestelį iš rytų; tačiau kuopa taip išsiblaškė, kad pasisekimo išnaudoti nepajėgė, priešo buvo atmušta atgal ir pasitraukė į Ilguočių km. 3 kuopa prisiartino per 0,5 km  iki Radviliškio, kur buvo priešo ugnies sustabdyta. Kad aiškiau galėtų įsaivaizduoti  pačias kautynes ir aplinkybes, dėl kurių turėjo pasitraukti iš Radviliškio 7 kuopa, tegu kiekvienas skaitytojas perskaito 7 kuopos vado. ats. Mjr. Zabulionio atsiminimus. Štai jų ištrauka:
„Prieš švintant pradėjau pulti; pirmyn pasiunčiau žvalgybą. Kar.

Ambraziejaus vadovaujamam pirmam būriui įsakiau užimti pamiškę ir iš kairės pradėti pulti vėjinį malūną, toliau – Radviliškį. Jau prašvito. Žvalgyba prijojo visai arti malūno, bet priešas nešaudė, o tikrai žinojau, kad malūne yra šeši kulkosvaidžiai. Žvalgyba sustojo. Būriams įsakiau perbėginėti  pirmyn. Pamatęs, kad kuopa visai arti, priešas atidengė ugnį iš visų kulkosvaidžių. Nukovė žvalgybos kareivius, o vieną puskarininkį sužeidė į petį; kiti, kuopos ugnies priedangoj,spėjo pasitraukti. Su manim, grandinės užnagary, ėjo su telefonų ir 4 baterijos vadas kar. Pečiulionis. Žvalgybai pasitraukus, baterija tuojau tą malūną apšaudė. Pataikyti į malūną buvo labai sunku; kad ir pataikydavo, tai sviedinys pramušdavo plonas lentelių sienas ir sprogdavo lauke; malūno apačioje buvo stora akmeninė siena, kurios sviedinys nepajėgė pramušti. Tik 18 granatų suvarius į malūną, priešas pradėjo bėgti. Būriams įsakiau priešą persekioti, mūsų baterijos ugnis priešą taip pat lydėjo. Užėjo migla ir baterijos vadas pasakė, kad artilerijos ugnimi remti nebegali. Išvijus bermontininkus iš malūno, jie plačiu frontu nuo Radviliškio paleido ugnį iš daugybės kulkosvaidžių ir baterijos. Kulkosvaidžių būrio vadui ltn. Čepauskui įsakiau apšaudyti priešo bateriją, kuriai šaudant matėme jos ugnis,tačiau baterijos migloj nesimatė. Ltn. Čepauskui pavyko nuslopinti priešo arterijos ugnį. Perėjau į ataką.

Netrukus priešo kulkosvaidis privertė sustoti antrą būrį, trečias būrys nuėjo pirmyn. Antrą būrį sustabdė vienas priešo kareivis, pasilikęs kulkosvaidžiu griovy ir jokiu būdu jis nesitraukė, tik mūsiškiams priėjus visai arti, kokius 50 m atstumo, jį pavyko nukauti – tai buvo senyvas žmogus. Lauke radau paliktų kulkosvaidžių, užtaisytų su kaspinais, kai kurie nuo šaudymo buvo perdegę. Iš malūno atsiraukdami, bermontininkai paliko kulkosvaidžius… Kareiviai jau buvo suėję į Radviliškio priemiestį ir išsisklaidę po butus.

Neturėjau karininko, kuris man padėtų juos valdyti. Kinduris buvo susirgęs; Abraziejus, pasiųstas su pirmu būriu pulti priemiestį iš kairės, iš miško nepasirodė. Prie savęs neturėjau jokių jėgų. Keletą kartų prašiau pulko prisiųsti pagalbos ir šovinių, nes jų taip pat neturėjau. Nesulaukdamas iš pulko nei pagalbos nei šovinių, pasiunčiau kulkosvaidžių būrio vadą lnt. Čepauską. Būrininkams įsakiau, kad užimtų pozicijas geležinkelio linijoje.

Išsiuntus pasiuntinius su pranešimais, patsai, be kuopos felčerio, neturėjau nė vieno kareivio. Priešas pradėjo pulti, taiga reikėjo susirūpinti, ką daryti su palikta baterija. Jos išvežti negalėjau: neturėjau nei kareivių, nei arklių, o žinau,  kad jei ją priešas atsiims, tai nuo jos prisieis smarkiai kentėti. Patsai buvo tiek išvargęs ir susinervinęs, kad pire baterijos nebegalėjau prieiti ir 200 metrų. Pasiunčiau kuopos felčrį, paaiškinęs, kaip išimti iš pabūklų spynas; išėmęs atneštų man, o jei nepajėgs – paslėptų. Grįžęs atnešė panoramas. Antrą kartą nebegalėjau pasiųsti, nes bermontininkai jau prisiartino. O aš, kaip jau sakiau, buvau begaliniai nuvargęs ne tik nuo šių kautynių, bet dar nebuvau ilsėjęsis po kautynių Jaugėlių kaime. Kareiviai iš priemesčio ir dešinysis sparnas nuo geležinkelio pradėjo trauktis. Juos pavyko sulaikyti prieš malūną. Iš kairiojo sparno pranešė, kad priešas apeina iš kairės (po kautynių paaiškėjo, kad čia buvo prisiartinusi 3 kuopa).

Kuopą atitraukiau už malūno. Bermontininkai jau priėjo prie jų paliktos baterijos ir pradėjo tiesiai šaudyti, panoramų nebereikėjo). Ši ugnis dar labiau veikė negu netiesus šaudymas. Sviediniai visą laiką rikošetavo ir sprogdavo grandinės užpakaly, taiga nuostolių neturėjau. Užimamoje vietoje negalėjau laikytis, nes kuopa jau neturėjo šovinių. Įsakiau trauktis į senasiąs pozicijas. Besitraukiant ties Ilguočių kaimu pamčiau pirmo batalio vada mjr. Genį, su revolveriu rankoj, ir pulko kapelioną, apsivilkusį kamža, su kryžiumi rankoj, bestabdant atsitraukiančius kareivius. Sustabdė tik tuos, kurie buvo prieš juos. Tai pamatęs, pasiunčiau kareivį, kad įsakytų kuopai sustoti. Kuopa manęs paklausė  ir sustojo, tačiau nuo nemigos ir nervų įtempimo aš buvau tiek nuvargęs, kad kareiviai turėjo mane nuvesti į Ilguočių kaimą ir neturėjau jėgų kalbėti su batliono vadu. Neatsimenu, ką jis su kuopa darė. Už poros valandų atėjo kareivis ir pranešė, kad mane kviečia pulko vadas, kuris su savo padėjėju ir raitų žvalgų komandos viršininku buvo atvykęs į Ilguočius. Drauge su manimi buvęs 4 baterijos vadas kar. Pečiulionis nenorėjo eiti, bet po valandžiukės pasakė, kad vis dėlto yra svarbus reikalas ir reikia eiti. Nuvykome. Nuvargęs ir išnervintas baterijos vadas pasakė, kad jei pulko vadas laiku neatsiųs pagalbos, tai jis nepaleis nė vieno sviedinio. Tačiau kiek vėliau atsileido ir sutiko drauge veikti. Pulko vadas jau švelnesniu tonu  pasakė, kad dabar puls 9-ji  kuopa, o aš su savo kuopa būsiu josios užnugary, kad tuo 9-ji kuopa jaustų mūsų paspiritį, jei būtų reikalas”.

Veikmsai po 10 val.

Šio ruožto kautynės yra vykstančių kautynių tęsinys, šiek tiek pasikeitus jėgoms. Santvarka pasikeitė tik iš dalies. Persitvarkius puolimas tęsiasi toliau.

Veiksmai apie 12 val.

8 kuopai pavyko prisiartinti prie Radviliškio kapinyno, iš kur toliau smarkiai priešo apšaudyta su dideliais nuostoliais pasitraukė atgal į Vienkeliškius. 9 ir7 kp. prisiartino prie malūno. 3 kp. prisiartino per 0,5 km nuo Radviliškio.13 val.15min.9 kuopa užėmė malūną.

Temstant 3 kuopai pavyko įsiveržti  į Radviliškį iš vakarų.Tuo pat metu pakilusios 9 ir 7kuopos  įėjo į miestelį. Bermontininkai pradėjo bėgti Šiaulių kryptimi, palikdami labai daug grobio. 17 vel. 15 min. Radviliškis jau buvo užimtas. 2 pėst. pulk. Kuopos, kurios turėjo atkirsti priešui pasitraukimo kelius, Antantės misijos buvo sulaikytos ir tik tuo būdu priešui pavyko pasitraukti į Šiaulius.

Užėmus Radviliškį, III bat. buvo atitrauktas rezervan į Karčiamos kaimą, I bat. taip pat paliktas rezerve Radviliškyje. II bat., išvijęs priešą iš Monkiškių, užėmė poziciją Kutiškių – Monkiškių – Jonavičių linijoje. Bermontininkai, bėgdami iš Radviliškio, paliko mums didelį karo grobį, būtent: 7 lauko patrankas, 1 gaubicą, 2 zenitines patrankas, apie 100 kulkosvaidžių, 10 monosvaidžių, 4 bombosvaidžius, 30 lėktuvų, 50,000 artilerijos sviedinių, 50,000 bombų lėktuvams, 10 lauko tlf. Aparatų ir daug kabelio, 8 automobilius, 5 lauko virtuves, 13 vežimų, 32 arklius, 1 garvežį ir 1 vagoną labai daug šovinių šautuvams. IBM to, daug smulkių brangių daiktų.

Po Radviliškio pralaimėjimo, bermontininkai tris savaites bastėsi Lietuvoje, savaime suprantama, kitokio tikslo neturėdami, kaip tik plėšti mūsų piliečius. Antantei spaudžiant, jie traukėsi Volietijos link. Paskui bermontininkus sekė mūsų kariuomenė ir 1919 m. XII. 15 d. jie buvo galutinai išvyti iš Lietuvos  žemės.

„Karys“




Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Būkime budrūs

Avatar

Paskelbta

data

Lietuviai, vieningi, jau niekada nebebus. Nes mes, vakarų „ demokratijos“ esame suskaldyti ir sugadinti iki koktumo. Tačiau, pabandyti, kažkiek palengvinti savo gyvenimus, nors savo savivaldybėse, galima ir būtina. Pasauliui einant iš proto, vietinė valdžia – eina kartu su juo. Radviliškio aukščiausia valdžia – Meras. Todėl, sakau marš, į jo rinkimus. Kad paskui nereikėtų piktintis, jog ligoninėje, pacientai, ryte randami iškritę iš lovų – negyvi. Ir dar su smurto žymėmis. O prokuratūra, randa tą teisybę… kokią randa.

LR valdžia, vykdo aukščiau stovinčios valdžios: Briuselyje, Vašingtone, Vatikane, nurodymus. Demokratijos širma, pandemija, banguojantis karantinas – tik laikinas akių dūminimas „apatiniams tautos stalčiams“. Kad iš „durnių avilio“, neskausmingai, išimti visą „durnių medų“. Kas šlykščiausia – su šypsenomis politiniuose veiduose. Visi paruošiamieji, tautos egzekucijai darbai, atliekami prisidengiant gerais norais. Tam ir reikalingas, gyventojų judėjimo ribojimas ir kontrolė. Tam ir išleidžiami, sugriežtinti įstatymai, pažeidžiantys visos tautos Konstituciją. Kad pateisinti ir supaprastinti, patekimo į beteisių piliečių namus ir kitas jiems priklausančias patalpas, karinei policijai. O kur dar Stambulo konvencijos „nauda ir grėsmes“?

Komendanto valanda, reikalinga, kad žingeidieji, smalsūs žiopliai, nelįstų ir nematytų to, ko valdžia nenori rodyti. Priedanga – Covid 19. Antsnukis-kaukė – vergo ženklas. Kaip fašizmo laikais, Dovydo žvaigždė – kiekvienam žydui ant krūtinės ir nugaros. Taip, nubrokuotų didvyrių tauta, pratinama būti paklusnia. Kol kas, net dideli ponai, kartu su visais, vaidina BENDROS LYGIAVOS spektaklyje. Kad, iki tam tikro laiko, atrodytų, jog katės – kartu („išvien“) su pelėmis.  

Valstybinis „Osvencimas“ jau vyksta. Kol kas dar saikingai individualiai. Ligoninėse, plaučių ventiliavimo aparatais ir dujomis. Kodėl mirę, tariamai nuo Corono viruso, deginami? Todėl, kad mes, 30 brandaus kapitalizmo metų, esame šeriami „E“ priedais. Tie konservantai ir oksidantai – neleidžia ilgą laiką gesti (pūti) produktui. Todėl, gulėtume, Lietuvos žemėje, 50-80 metų – švieži kaip agurkėliai. Žemė brangi, o pensininkų-kumečių kailiukai – beverčiai. Tam ir sugalvotas greitos likvidacijos būdas. Lietuvoje anksčiau nepraktikuotas. Vakarų sugalvotas ir įgyvendinamas – rezervato tipo valstybių gyventojų sąskaita. Einant į auksinį milijardą – visos priemonės pateisinamos. Kultūros ir papročių nelieka. Tik  iškraipymai, perrašymai, atnaujinimai ir religiniai reliktai. Tariamai turintys įstorinę-politinę vertę.

Valdžia – tai Seimas. Nori dirbti Seime su slapta medžiaga, turi pasirašyti, kad jos neviešinsi. Ratas užsidaro. Tai, kas sukuriama TEN, neturi būti viešinama ČIA. Draugų, kaipo tokių, nebelieka. Kiekvienas politikas stengiasi išsaugoti savo ir savo artimųjų „monopolį“. Grupuojamės į savus ir daugkartiniam panaudojimui tinkamus patarnautojus… Įstojus į ES, buvo įjungtas kontrolės ir susinaikinimo laikrodis. Klestėjusi, savarankiška LTSR – tapo JAV provincija-prostitutė. Vergė, nuosavybė, baudžiauninkė ponų – prieš, ir DTK metu, išbėgusių už Atlanto, kad sugrįžę, – suvestų kapitalistines sąskaitas + su visais dividendais.

Žemė, miškas, vanduo – viskas aišku. Skaudu, kad pasenę, valstybei sveikatą atidavę žmonės – tapo našta. Svetimo daržo sodinukų niekas karšyti nenori. Todėl, „tarybinės sėklos“ – labai nepatogus, sugadintas, idėjinis balastas. Šito rašinio parašymą, paskatino artėjantys Radviliškio miesto mero rinkimai. Dabartinėje, Lietuvos ir lietuvių valdymo situacijoje, strategiškai gudriai, sugalvotas ir patvirtintas: kontroliuojamas balsavimas, vadinamas INTERNETU. Kaip aš mėgstu sakyti: „Nesvietiškai patogu! Visiška šešėlinė spec. tarnybų kontrolė. Visą juodą darbą atlieka serverių administratoriai ir moderatoriai. Rinkiminės komisijos vadovas, tik uždeda, reikalingą valdžiai, planinę rezoliucija… Tai labai panašu į išsilaipinimą Mėnulyje. Kalbų daug, o niekas nieko įrodyti negali. Pakalbės, padiskutuos, virtuvėse pasipiktins, ir nurims. Todėl, mes, pandemiškai kaukėti lietuviai, neabejokime, ir vėl paliksime ant mums užsakyto ledo. Kačių ir pelių – valdžios su rinkėjais, žaidime, kitaip ir nebūna.

Reklaminė demokratija – ta pati pandemija, tik kas keturi metai. Rinksime Merą: internetu, ar atėjęs į apylinkę – „pilietinio apsiplunksnavimo“, politinio subrendimo reikalas. Jeigu būsimai miesto galvai dar tiktai 40-50 metai, vadinasi, jis – naujos lietuvių nulietuvinimo eros išvarža. Toksai, naujai iškeptas buržua, fiziškai nežino, negali ir neturi gyvenimiškos patirties. Be formuliarais sufabrikuoto išankstinio nusistatymo, jam, neįmanoma: sulyginti ir natūraliai įvertinti, visos lietuvių tautos, istorijoje paliktų, tarybinių ir dabartinių provėžų skirtumo. Tokiu atveju, labai sunku, nešališkai lyginti: „To kas buvo, su tuo kas yra“. Neįmanoma matyti visos, pereinamojo laikotarpio naudingumo ir žalingumo paletės. Todėl, bus vadovaujamasi tik ta jos dalimi, kurioje kandidatas išdygo ir priaugo politinio svorio. Vėl gi, – teritorija ta pati. O dirva dirvai – nelygu!

Tai, ką įkalė, Sorošo užprogramuota: ponų-vasalams mokykla – tą tiesą, tas sąvokas, jaunas žmogus ir turi, ir moka, ir žino. Tą, jis į permainų laukiančią aplinką ir spinduliuoja. Tuo jis ir neįdomus. Mobilieji telefonai – blogi sufleriai, bet užtat koks kontrolinis pliusas… Miškas žinoma kertamas, vanduo teršiamas, vaikai atiminėjami ir pradanginami. Seneliai nugydomi, šeimos – pervadinamos į dviejų žmonių bendrą ūkį. Iškrypėliška, tos pačios lyties atstovų meile, niekas nebesibodi. Net ir narkotikų legalizavimas, vienoje iš daugiausiai alkoholio suvartojančioje valstybėje – tapo norma. Marazmas visiškas. Todėl, tiktai SUAUGĘS ir patyręs Meras, keletui metų, dar gali pratęsti Radviliškio ir radviliškiečių agoniją. Bendramoksliai, bendradarbiai, kaimynai, – būkime budrūs. Nors ir esame sugadinti buitinės infrastruktūros patogių privalumų. Užprogramuoti: nepajudinant piršto – tikėtis permainų. Nepatingėkime, rinkimų dieną, nunešti geno modifikuotos civilizacijos pripumpuotų sėdynių – į balsavimo apylinkes. Geriau ma-ažas, nuosavas koziris girioje, negu sufabrikuota rinkiminė kapituliacija internetu.

Antanas Stugys 

2021

Skaityti daugiau

Aktualijos

Radviliškio rajone kuriama nauja verslo struktūra – „kišeniniai“ verslininkai

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pateiki tvirtinti naujo verslo darinio – Radviliškio rajono savivaldybės verslo tarybos nuostatai ir sudėtis. Pagal šiuos nuostatus, į šią Tarybą įeitų: savivaldybės mero vienas deleguotas atstovas; savivaldybės administracijos direktoriaus vienas deleguotas atstovas; visuotinės apklausos būdu išregistruotų savivaldybės duomenų bazėje ir turinčių balso teisę Radviliškio rajono savivaldybės verslo subjektų išrinkti devyni atstovai: 3 labai mažo (iki 10 darbuotojų) verslo atstovai; 3 mažo (10- 49 darbuotojų) verslo atstovai; 3 vidutinio ir stambaus (virš 50 darbuotojų) verslo atstovai.

Kuriama ketvirta struktūra, susijusi su verslu

Ar tokia Verslo taryba reikalinga rajonui, abejonių kilo Tarybos nariui Gediminui Lipnevičiui. „Matau, jog vyksta  nelabai geri dalykai – rajone jau kuriama ketvirtoji struktūra, susijusi su verslu: jau turime Trišalę tarybą, Vietos veiklos grupę, Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo komisiją. O dabar norima įkurti Verslo tarybą prie savivaldybės. Savivaldybės administracija jau dabar  apsistačiusi „kišeniniais“ verslininkais, iš kurių paslaugas perka brangiau nei yra rinkos kaina. Kokia nauda iš to radviliškiečiams?“ – žodžių „į vatą nevyniojo“ Tarybos narys.

Tarybos nariui iškilo klausimas, kodėl į naujai kuriamą Verslo tarybą nėra kviečiamos asocijuotos verslo struktūros kaip juridinis vienetas ir jis pasiūlė šį punktą įtraukti į sprendimo projektą. Jam paantrino Tarybos narė Z. Žvikienė, kurią taip pat nustebino, kodėl  nenorima, kad  oficialiai registruotos verslo struktūros dalyvautų  naujai  kuriamoje Verslo taryboje.

Pasiteiravome ir vicemero M. Pauliuko, kodėl asocijuotos verslo struktūros nėra kviečiamos į Verslo tarybą. Pasirodo, vicemeras apie tokias struktūras nieko nežino, cituojame: „Radviliškio rajono savivaldybės administracija neturi oficialios informacijos apie asocijuotos verslo struktūros narius. Šiuo metu Radviliškio rajono savivaldybės tarybai svarstyti pateikto sprendimo dėl Verslo tarybos projekte numatyta, kad pretenduoti į Verslo tarybą galės visi Radviliškio rajono savivaldybės verslo subjektai ar jų įgalioti atstovai, nepriklausomai nuo to, kokios asociacijos nariai jie yra“. Tokiu savo atsakymo  vicemeras M. Pauliukas nustebino Tarybos narius –  neva jis nežino nei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, nei „Radviliškio verslininkų asociacijos“. Ar tikrai nežinojime problema? Radviliškio verslininkai mano, jog probema kita –  bijomasi, kad ateis  stiprios  struktūros, kurių nepavyks  „tampyti už virvučių“.

Tarybos nario G. Lipnevičiaus iškeltą klausimą, jog Radviliškio rajono savivaldybės verslo tarybos nuostatai nėra iki galo paruošti tinkamai, savo atsiųstame rašte patvirtino ir Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius A. Jonuška. Jis nuostatų rengėjams pateikė šiuos pasiūlymus:

1. Siūlome Verslo tarybos sudėtyje numatyti verslo asocijuotų struktūrų, tai yra, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovavimą. To pačiu atsisakyti personalinės sudėties, visos ar dalies, tvirtinimo. Organizacija užtikrina dalyvavimą ir tai nereikalauja sudėties patvirtinimo.

2. Kviečiame numatyti aukščiausių savivaldybės ir verslo organizacijų dalyvavimą Verslo tarybos darbe. Tai svarbu betarpiškam nuomonių išklausymui ir diskusijai.

3. Siūloma nenaudoti balsavimo procedūros Verslo tarybos darbe, o numatyti klausimų aptarimą ir nuomonių formavimą konsensuso pagrindu. Sprendimų priėmimas yra rajono savivaldybės tarybos prievolė.

4. Teikiame siūlymą atsisakyti kai kurių biurokratinių procedūrų, kaip veiklos planai, ataskaitos, apsiribojant pasiūlymų įforminimu ir paviešinimu.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei „Radviliškio verslininkų asociacija“ yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį ir, redakcijos žiniomis, jau daugelį metų sėkmingai kartu dirba.

Kodėl  išstumiami  ir Tarybos nariai?

Tarybos nariui G. Lipnevičiui taip pat iškilo klausimas, kodėl į Verslo tarybą nekviečiami Tarybos nariai – juk jų tarpe taip pat nemažai verslininkų.
„Jeigu Tarybos narys matys, jog svarstomu klausimu kertasi visuomeniniai ir privatūs interesai, jis visada galės nusišalinti, todėl siūlau leisti Verslo taryboje dalyvauti ir Tarybos nariams“,- sakė G. Lipnevičius.

Į šį jo pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, nes, pasak nuostatų kūrėjo, taip siekiama šioje verslo struktūroje išvengti politikavimo. Šis jauno administracijos direktorės pavaduotojo Justino Pranio  atsakymas prajuokino Tarybos narius ir nuskambėjo siūlymas, kad tada Verslo taryboje  neturėtų dalyvauti ir partijų nariai.

Nors projekto rengėjas J. Pranys Tarybos narius įtikinėjo, kad Verslo tarybos veikloje galės dalyvauti ir asocijuotos verslo struktūros, tačiau jos į šį sprendimo projektą buvo „pamirštos“  įtraukti.

Tarybos nariai, daugiausia konservatorių ir „valstiečių“ partijų narių balsais, nutarė tvirtinti Verslo tarybos sudėtį be asocijuotų verslo struktūrų.  

Radviliškio rajonas verslui patrauklus, bet investuotojų neatsiranda…

Lieka labai didelis klausimas, ar naujoji Verslo taryba sugebės išjudinti rajone merdintį verslą. Nors vicemero M. Pauliuko nuomone, rajonas verslui yra patrauklus. Redakcijai pasiteiravus, dėl kokios priežasties iki šiol jokia verslo įmonė neįsikūrė laisvoje ekonominėje zonoje Šeduvoje, vicemeras nesugebėjo atsakyti, tik pasakė, jog „numatyta pramonės zona yra potencialiai patraukli verslo įmonėms. Yra skelbiami nuomos aukcionai bei ieškomi potencialūs investuotojai“.

Ilgokai ieškomi tie investuotojai – jau spėjo prabėgti keleri metai. Prieš rinkimus M. Pauliuko kolega konservatorius meras A. Čepononis žadėjo sukurti net 1000 darbo vietų, tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, sukūrė … 0.
Į klausimą, kodėl Radviliškio rajonas verslininkams nėra patrauklus, vicemeras ir vėl galimai „pasekė pasakėlę“, cituojame: „Radviliškio rajonas yra pakankamai patrauklus tiek užsienio, tiek Lietuvos verslininkams.

Galima matyti, kad Radviliškio rajonas užima specifinę verslo sritį, kurią ir vertėtų dar labiau aktyvinti“. Tačiau, kad su verslu yra problemų, patvirtino administracijos direktorė J. Margaitienė, kuri prisipažino, kad per aštuonerius metus jos vadovavimo  savivaldybės administracijai, ji  verslo investuotojų paiešką priskyrė prie nepadarytų darbų.

Manome, aštuoneri metai – pakankamas laiko tarpas  problemai spręsti, bet  problema, pasirodo, buvo  „neįkandama“  nei A. Čepononiui, nei M. Pauliukui, nei J. Margaitienei.

Ar  išsirinkus naują merą pavyks pritraukti investuotojų į rajoną, sukurti naujų darbo vietų, kas nepavyko iki šiol esantiems vadovams, parodys laikas.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Skaitomiausi