Socialiniai tinklai

Aktualijos

Savivaldybių įvertinimas: geras administratorius be jokios vizijos

Avatar

Paskelbta

data

LLRI paskelbė 2018 metų savivaldybių indeksą. Maloniai nustebino Radviliškio rajono savivaldybės užimta aukšta pozicija kitų, 56 mažųjų, savivaldybių atveju. Surinkusi 61 balą iš 100, Radviliškio rajono savivaldybė dalinasi 6-8 vietomis su Vilniaus rajono ir Šilutės rajono savivaldybėmis. Analizuojant ketverių metų duomenis –  nuo 2015 metų, matosi, kad ne viskas iš tikrųjų taip jau ir gerai. Rezultatai atspindi valdančiųjų tikrąsias vertybes, kurios,deja, bet yra liberalios. Nei meras Antanas Čepononis, nei jo vedama valdančioji konservatorių – socdemų – liberalų koalicija nesirėmėkrikščioniškomis vertybėmis visus ketverius metus. Be to, geras administratoriu snet neturi vizijos, kur veda rajoną. Tai patvirtina ir Vilniaus politikos analizės instituto pateikta 2018 metų savivaldybių gerovės indekso studija.
Biudžetas subalansuotas, bet apribota laisvė skolintis
Niekas nedrįstu ginčytis, kad per ketverius metus valdantiesiems pavyko netik sumažinti biudžeto skolą. Nuo 2014 metų Radviliškio savivaldybė tendencingai mažino įsiskolinimus bei 2018 metais skolos nebeturėjo ir yra vienintelė Lietuvoje. Bet lazda turi du galus. Pagal fiskalinės drausmės įstatymą savivaldybės Lietuvoje gali skolintis tik tokią sumą lėšų, kiek grąžinta skolos. Mero pastangos suvaldyti biudžetą nesilaikant žaidimo taisyklių drožė kitu galu – savivaldybė dabar nebegalės skolintis svarbių projektų įgyvendinimui ir prisidėjimas gali būti tik iš sutaupytų lėšų.Savivaldybių asociacijos pastangos keisti fiskalinės drausmės įstatymą kol kas bevaisės. Tai dar ne ne viskas. Bet kuriam kiltų pagrįstas klausimas, kieno sąskaita atsikratyta skolos?
Socialinė rūpyba – podukros vietoje
Radviliškio savivaldybė buvo viena pilotinių savivaldybių, kai 2012 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo eksperimentuoti. Tada penkioms savivaldybėms buvo leista pačioms skirstyti ir kitaip administruoti socialinei paramai skirtas lėšas. Tiesa, penkioms drąsiausioms buvo skiriama penkerius metus tokia pati suma. Radviliškis gaudavo po beveik 5 milijonus eurų kasmet.Tad kuo mažiau valdininkai išleisdavo varguoliams ar kitai socialinei paramai,tuo daugiau pasilikdavo biudžete. LLRI analitikai rodo, kad Radviliškio rajono savivaldybė itin prastai atrodo būtent socialinėje srityje. Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad Sveikatos ir socialinės rūpybos srityje skirtas balas padidėjo: 2015 metais buvo skirta 29,5, 2016 m. – 30,3, 2017 m. – 44 ir 2018 m.- 45 balai, kurie nesiekia vidurkio. Deja, LLRI indekso geresnis balas neparodo, kad geriau rūpinamasi varguoliais. Radviliškis šoktelėjo dėl kitųpriežasčių, tiesiogiai nepriklausančių nuo Savivaldybės veiksmų. O ir kitas Vilniuje esantis Politikos analizės institutas 2018 metų Savivaldybių gerovės indekso ataskaitoje Radviliškiui skyrė itin žemus įvertinimus. Socialinio saugumo srityje vos su 3,2 balo iš 10 yra 54 vietoje, kai visų 60 savivaldybių vidurkis yra 5,2!
Investicijų srityje apgailėtina situacija
Prieš kelerius metus į Radviliškio miestą su didžiulėmis investicijomis atėjo UAB „Juodeliai“. Šiai dienai apie rimtas investicijas Radviliškis gali dabar tik pasvajoti. Nereikia žvalgytis į didžiųjų miestų pusę – gerokai skurdesnis Akmenės rajonas atrodo tarsi žaistų keliomis lygomis aukščiau.Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas su komanda sugeba sukurti palankias sąlygas investuotojams. Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad didžiausia Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupė – Vakarų medienos grupė – iki 2020 metų investuos 180 milijonų eurų į gamyklą Akmenės rajone. LLRI savivaldybių indeksas tik patvirtina, kad geras administratorius dar ne viskas.Idėjų trūksta, todėl nežinoma, ką ir kaip daryti, kad pritrauktų investuotojus į Radviliškį. 2017 metais buvo skirti vos 43 balai iš 100, o 2018 metais -dviem balais daugiau. Analitikai pažymi, kad Radviliškyje investicijos tiek materialiųjų, tiek tiesioginių užsienio investicijų kiekis atitinkamai 810 ir 396 eurai vienam gyventojui nesiekė vidurkio.
Iniciatyva neskatinama
Verslumo lygis rajone taip pat žemas. Prie to veda aukštesni nekilnojamojo turto ir kiti mokesčiai. Nenuostabu, A.Čepononiui kaip administratoriui pats geriausias įvertinimas yra teigiamas biudžeto surinkimas ir statybos projektų įgyvendinimas, o visa kita – tik smulkmenos. Todėl Radviliškį kaip vietą gyventi ir investuoti renkasi nedaugelis. O likusieji ne tokie verslūs. Kone dvigubai nuo vidurkio atsiliekama pagal naujų ar pratęstų verslo liudijimų kiekį – vidurkis tūkstančiui gyventojų yra 42,4, tuo tarpu Radviliškyje – vos 22,7. Geresnė situacija su ūkio subjektais, nes vienam tūkstančiui gyventojų veikė 18,1, kai vidurkis – 23,1. Dramatiška padėtis su bedarbiais, ypatingai su ilgalaikiais. Tą patį patvirtina Vilniaus politikos analizės institutas.Gyvybingos ekonomikos srityje Radviliškis surinko vos 1,4 balo, kai vidurkis 2,6. Apskrityje buvo aplenkta tik Kelmės ir Joniškio savivaldybės. Kad situacija ne iš maloniųjų, pripažįsta ir politikai, ir valdininkai. Valdžios koncentracija vieno asmens rankose, vertikali sprendimų priėmimo kontrolė duoda priešingą efektą. Rajone dominuoja asmenys, kurie tik paklusniai vykdo nurodymus ir niekada nedrįs patys imtis iniciatyvos. Už ją ilgus metus buvo baudžiama. Ne baudomis, o šalinimais iš bendruomenių, premijų atėmimais, darbo krūvio didinimo, priekabiavimais ir kitomis socialinio atstūmimo formomis.
Švietimas – katastrofiškas
Daugeliui žinoma, kad penktą kadenciją meru esantis A.Čepononis turi pedagogo diplomą. Darbų mokytojo specialybę įgijęs dar 1982 metais ir į politiką pasukęs 1995 metais, pamiršo, koks svarbus yra švietimas. Ir darsvarbiau – kokybiškas švietimas. Suprantama, mažėjant mokinių skaičiui po kelis šimtus kasmet, politikų ir valdininkų rankos ne visada atrištos ir staiga priimti reikiamų sprendimų negalima. Bet kaip paaiškinti, jog 2018 metais analitikai iš LLRI Radviliškiui švietimo srityje skyrė vos 51 balą iš šimto ir buvo keliais balais žemesnis nei 2017 metais (59 iš 100)!? Ne viską galima nurašyti ant didelio mokyklų ploto vienam mokiniui. Juk metodologinėje medžiagoje nurodoma,kad vertinama, kaip moksleiviai išlaiko valstybinius egzaminus. Taip, žinoma,rajonas turi šimtukininkų, kuriais pagrįstai gali didžiuotis, tačiau pastangos,panašu, daugiau individualios nei nulemtos sisteminių pokyčių. Mokesčiai dideli, mokestinė bazė  nerangi,švietimas – tragiškos būklės nėra pats tinkamiausias kokteilis kviestis jaunus žmones į rajoną. Kitoje ataskaitoje Radviliškis būtent švietimo srityje pasirodė geriausiai, bet tik papuldamas į antrą savivaldybių dvidešimtuką. Radviliškis su 4,3 balo liko 37 vietoje ir liko žemiau 4,9 balo vidurkio.
Geriausi įvertinimai – daugelį metų
LLRI ataskaitos kelerius metus Radviliškį labai gerai įvertina transporto,biudžeto, komunalinio ūkio ir administracijos srityse. Minėtos sritys nuo pat 2014 metų gauna geriausius įvertinimus, nes transportas, tai yra Savivaldybės keleiviniai maršrutai, atiduoti į privačias rankas dar 2008 metais. Neigiamas aspektas, kad tai koncesijos būdu valdomi maršrutai bei skiriamos dotacijos,pripažįsta ir LLRI. Komunalinio ūkio srityje įvertinimas aukštas dėl to, kad Radviliškio valdininkai neadministruoja nė vieno daugiabučio jau keliolika metų. Apie biudžeto skolą suvaldymą jau parašėme. Neblogą įvertinimą gauna ir savivaldybės administracija. Tiesa, čia labai neaišku, kurio asmens tikrasis nuopelnas.Rajone vieša paslaptis, kad administracijai nevadovauja jos direktorė Jolanta Margaitienė, o tiesiogiai tai daro pats A.Čepononis. Tačiau dažname pokalbyje jis tai stengiasi neigti. Akivaizdu, kad prieš keletą ar net keliolika metų priimti sprendimai vis dar duoda tam tikrų „dividendų“, bet nieko naujo nebesugebama pasiūlyti. LLRI analitikų pateikta susisteminta medžiaga tik patvirtina, jog kelias kadencijas rajonui vadovaujantys vedliai ne tik „užmigo“ant laurų, bet ir pasiklydę klaidina visą rajono bendruomenę. Panašias išvadas pateikia ir Vilniaus politikos analizės instituto 2018 metų savivaldybių gerovės apžvalga.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Nuo liepos 1-osios aplinkosaugos pareigūnai turės teisę patikrinti medžiotojų blaivumą

Avatar

Paskelbta

data

Seimas pritarė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms patikslindamas nuostatas dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės tikrinti esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą ar apsvaigimą. Įstatymas įsigalioja liepos 1 d.

Įstatyme įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar (ir) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat esant įtarimų dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, turi teisę neleisti šiam medžiotojui dalyvauti medžioklėje.

Įstatymas taip pat papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad, siekdama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atliks ir valstybinę saugomų teritorijų kontrolę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje.

Taip pat nustatyta, kad valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Aplinkos apsaugos departamento informacija

Skaityti daugiau

Aktualijos

Bendruomenės „Kavos popietėje“ – apie depresiją, jos atsiradimo priežastis ir gydymo būdus

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 29 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vykusioje „Kavos popietėje“, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Radviliškio sveikatos psichikos centro darbuotojas bei žurnalistas Vytautas Mikalauskis. Popietės tema – „Depresijos atsiradimo priežastys ir pasekmės“.

Depresija – gyvenimo džiaugsmo praradimas

Pasak V. Mikalauskio,  yra toks išsireiškimas „Ligos – ne ligos“. Manoma, kad depresija greitai apims apie 30 proc. populiacijos, tačiau yra tokių šalių, kuriose depresija apskritai nesergama. Pavyzdžiui, pas eskimus apskritai nepriimta niekuo skųstis, nes atšiauriomis sąlygomis nelengva išgyventi.

„Mūsų rajone  susirgimų depresija skaičius svyruoja – serga apie 1200 moterų ir apie 40 -50 vyrų. Moterys depresija serga dažniau, nes jos emocionalesnės, jas veikia hormonai. Vyrai, sergantys depresija, užsiima ne tuo, kuo galėtų užsiimti gyvenime, turi problemų darbe, versle, meilės reikaluose. Ši psichikos liga susijusiu su liūdnomis nuotaikomis. Labai sunkia depresijos forma sergantys žmonės praranda gyvenimo džiaugsmą. Tragiškiausias depresijos padarinys – savižudybė. Teoriškai gali nusižudyti 10 proc. sergančiųjų depresija, tokiu atveju mūsų rajone per metus turėtų nusižudyti apie 120 asmenų, tačiau tokių skaičių nėra. Nusižudo vienetai, ir tai dažnas per klaidą, norėdamas pagąsdinti artimuosius. Realiai žmonės, kuriems tikrai reikalinga pagalba, į Psichikos sveikatos centrą nepatenka arba patenka retai.  Z. Froido posakyje, kad žmogų valdo dvi instinktų grupės – gyvybės ir mirties, yra tiesos. Depresija lotyniškai reiškia „prislėgta, prispausta“, jos sinonimas yra melancholija. Priskaičiuojama apie 50 depresijos formų: lengvos, vidutinės, sunkios, sezoninės, banguojančios ir kt. Vieni žmonės depresija praserga nekreipdami į ligą dėmesio, kiti, jei galėtų, tai ir nakvotų Psichikos sveikatos centre, kad sulauktų gydytojo dėmesio. Tarp sunkų fizinį darbą dirbančių asmenų sergančių depresija nėra. Iš senų laikų atkeliavo nuomonė, kad depresija serga turtingi, tingūs, gerai besimaitinantys žmonės. Depresiją galima apibrėžti kaip seratonino trūkumą organizme.  Nėra faktų, kad depresija paveldima, tiesa, pasitaiko, kad žmogaus organizmas gamina mažiau seratonino. Socialinės psichologinės susirgimo depresija priežastys, kai žmogų vienu metu užklumpa daug nelaimių ir problemų“,- „ligą – ne ligą“ depresiją pristatė  lektorius.

Pasak V. Mikalauskio, specialistai siūlo depresiją gydyti ne vaistais, o aktyvia veikla: fotografuojant, piešiant, skaitant knygas.

„Depresija – ne liga, o gyvenimas be meilės, kai nemyli savęs, nemyli kitų. Dažnas serga depresiją, kai nemyli darbo, kurį dirba. Tada žmogus geria piliules ir kankinasi, kol išeina į pensiją, išėjęs į pensiją pradeda naują gyvenimą“,- pasakojo Psichikos sveikatos centro darbuotojas.

Paskaitos metu V. Mikalauskis klausytojus supažindino su įdomiais depresijos gydymo būdais: 

„Antikoje depresiją gydė miegu ir ramybe. Viduramžiais  buvo tikėta, kad  depresija –  tai Dievo nemalonė ir ją gydė malda, egzorcizmais. Renesanso metu depresija arba melancholija įgavo romantiškumo atspalvį, ja sirgo menininkai.

17 a. depresija buvo aukštuomenės poniučių privilegija. Jas gydė vaistažolėmis, kraujo nuleidimu, gulėjimu ant gulto mėnesienoje. Jei tokia melancholija susirgdavo panelė, ją skubiai ištekindavo – prasideda šeimos rūpesčiai, vaikai – nėra kada sirgti. 18 a. depresija buvo ištižimo, skurdo, niūraus požiūrio į gyvenimą požymis. Ji gydyta  vidurius laisvinančiais vaistais, siūlyta gydyti net išmatų preparatais. 19 a. įsigalėjo požiūris, kad depresija sergantiems ligoniams – ne vieta tarp sveikųjų ir jie būdavo patalpinami į beprotnamį iki gyvos galvos. Baltarusijoje sergantiems depresija neduodama neįgalumo grupės, nedarbingumo pažymų – ligoniai siunčiami dirbti į fermas, fabrikus“.

Pasak V. Mikalauskio, nuo psichikos ligų nemirštama, jas galima pagydyti ir be vaistų: „Buvo atlikti tyrimai – viena sergančių depresija ligonių grupė gaudavo antidepresantų, kita – placebo, tai yra  supresuotų krakmolo gabalėlių. Rezultatas buvo vienodas“

Bendruomenės narius dominantys klausimai

„Kavos popietės“ dalyviai V. Mikalauskiui uždavė nemažai juos dominančių klausimų.

Ką daro žmogus, sergantis depresija?

„Yra du priešingi poliai – vienu atveju žmogus nieko nedaro, būna labai apatiškas, kitu  atveju būna labai aktyvus – prisidaro įvairių aferų, turi daug energijos. Labai sunku nustatyti švytuoklę nuo manijos iki depresijos. Kiti žmonės  dėl savo ligos gali graužti aplinkinius, įsivaizduoja, kad mirtinai serga. Specialistai tokiems ligoniams nepataria apsiriboti vienatve, o užsiimti prasminga veikla, sportu. Labai svarbu ir dieta – valgyti veršieną, kalakutieną – produktus, turinčius mažą cholesterolio kiekį“,- atsakė svečias.

Ar sergant depresija auga svoris?

„Nuo kai kurių vaistų svoris auga, o jeigu nenaudoji vaistų, neauga. Kai kam svoris gali kristi“,- atsakė svečias.

Ar pasveikstama nuo depresijos?

„Vieni ligoniai atsigauna, kitiems labai patogu sirgti, nes sulaukia dėmesio, paguodos, pildomi jų norai“,- į klausimą atsakė V. Mikalauskis.
„Susidaro nuomonė, kad depresija serga žmonės, nesulaukiantys dėmesio“,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

„Depresiją gydo bet koks bendravimas – žmogus yra visuomeninis gyvūnas, vienatvėje ilgai neišgyventų“,- su pirmininko nuomone sutiko svečias.

Ar atsargų kaupimas yra depresijos požymis?

Pasak pašnekovo, yra žmonių, kaupiančių atsargas, tačiau tai ne depresijos požymis, taip dažnai elgiasi žmonės, patyrę pokario laikais nepriteklių. „Atsargų kaupimas gali būti ir pavojingas.   Radviliškyje taip pat yra tokių žmonių, kurie savo butuose paliko tik praėjimus, visas butas užkrautas atsargomis. Gyveno toks žmogus, kuris, patyręs karo metų nepriteklių, kaupė druską cukrų. Per ilgą laiką susikaupė  1,5 tonos druskos, tiek pat ir cukraus. Visas atsargas jis laikė namo palėpėje. Atsitiko taip, kad palijus lietui atsargos sudrėko ir  įlūžo“,- pasakojo svečias.

Ar tamsos bijojimas – depresijos požymis?

„Tamsoje žmogui visada būna baugu. Pabandykite vienas miške pabūti per naktį – jokio džiaugsmo nepatirtumėte. Net pasiėmęs prožektorių jaukiai nesijauti. Taip pat  yra žmonių, kurie  negali pakęsti saulės. Pasitaiko, kad žmogus neranda sau vietos – tai vadinama nerimo depresijos sutrikimu“- į klausimą atsakė V. Mikalauskis.

Apie priklausomybę nuo raminamųjų vaistų

„Karantino metu buvo uždarytos gydymo įstaigos, žmonės  negalėjo patekti pas gydytojus, išsirašyti vaistų. Ar šiuo laikotarpiu  pamažėjo radviliškiečių,  priklausomų nuo raminamųjų vaistų?“,- pasiteiravo bendruomenės pirmininkas  G. Lipnevičius.

„Neseniai pasirodė nauja epidemija, vadinamieji  „proškininkai“- nuo raminamųjų vaistų priklausomi asmenys. Raminamuosius vaistus galima vartoti labai retai, tai legalūs narkotikai.  Tačiau  yra žmonių, kurie juos vartoja metų metais, be vaistų negali gyventi.  Jeigu per metus į Psichikos sveikatos centrą ateina 10 tūkst. ligonių, 3 tūkst. iš jų –  „proškininkai“,- nelinksmą situaciją apie vis didėjantį priklausomų nuo raminamųjų vaistų žmonių skaičių apibūdino V. Mikalauskis.

Popietės dalyviai pasiteiravo, kaip šią priklausomybę reikėtų gydyti. 

„Reikia mažinti raminamųjų vaistų dozę, palaipsniui  pereiti prie vadinamųjų legalių preparatų, parduodamų be receptų. Nerimą, nemigą  žurnalistas H. Vaitiekūnas  pataria   gydyti raudonu vynu – išgerti „Kagoro“ 60 gramų prieš miegą.

Psichikos sveikatos centro  socialiniam darbuotojui, žurnalistui V. Mikalauskiui už įdomų pasakojimą bei patarimus bendruomenės nariai padėkojo gausiais  aplodismentais.

Po paskaitos „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai aptarė būsimas keliones bei  veiklas. Senjorų vadovė R. Radavičienė  pateikė bendruomenės aktyvo veiklos ataskaitą, iš kurios matyti, kad  ši bendruomenė tikrai labai veikli: 2018 m. buvo organizuota 50 popiečių, 2 šventės, 28 kelionės, labdara išvežta į 89 kaimus;  2019  m. organizuotos 48 popietės, 28 kelionės, labdara išvežta į daugiau nei 50 kaimų. Šiais metais dėl koronaviruso pandemijos karantino bendruomenės veikla buvo sustojusi – iki šiol organizuota  12 popiečių, viena kelionė.

Už sutvarkytą salę bendruomenės nariai dėkingi I. Pankrašovienei ir J. Bagdžiūnienei, G. Chodosovskajai.

Kita „Kavos popietė“ vyks liepos 13 d., planuojamas susitikimas su medikais.

„Radviliškio krašto“  informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019