Socialiniai tinklai

Aktualijos

Savivaldybių įvertinimas: geras administratorius be jokios vizijos

Avatar

Paskelbta

data

LLRI paskelbė 2018 metų savivaldybių indeksą. Maloniai nustebino Radviliškio rajono savivaldybės užimta aukšta pozicija kitų, 56 mažųjų, savivaldybių atveju. Surinkusi 61 balą iš 100, Radviliškio rajono savivaldybė dalinasi 6-8 vietomis su Vilniaus rajono ir Šilutės rajono savivaldybėmis. Analizuojant ketverių metų duomenis –  nuo 2015 metų, matosi, kad ne viskas iš tikrųjų taip jau ir gerai. Rezultatai atspindi valdančiųjų tikrąsias vertybes, kurios,deja, bet yra liberalios. Nei meras Antanas Čepononis, nei jo vedama valdančioji konservatorių – socdemų – liberalų koalicija nesirėmėkrikščioniškomis vertybėmis visus ketverius metus. Be to, geras administratoriu snet neturi vizijos, kur veda rajoną. Tai patvirtina ir Vilniaus politikos analizės instituto pateikta 2018 metų savivaldybių gerovės indekso studija.
Biudžetas subalansuotas, bet apribota laisvė skolintis
Niekas nedrįstu ginčytis, kad per ketverius metus valdantiesiems pavyko netik sumažinti biudžeto skolą. Nuo 2014 metų Radviliškio savivaldybė tendencingai mažino įsiskolinimus bei 2018 metais skolos nebeturėjo ir yra vienintelė Lietuvoje. Bet lazda turi du galus. Pagal fiskalinės drausmės įstatymą savivaldybės Lietuvoje gali skolintis tik tokią sumą lėšų, kiek grąžinta skolos. Mero pastangos suvaldyti biudžetą nesilaikant žaidimo taisyklių drožė kitu galu – savivaldybė dabar nebegalės skolintis svarbių projektų įgyvendinimui ir prisidėjimas gali būti tik iš sutaupytų lėšų.Savivaldybių asociacijos pastangos keisti fiskalinės drausmės įstatymą kol kas bevaisės. Tai dar ne ne viskas. Bet kuriam kiltų pagrįstas klausimas, kieno sąskaita atsikratyta skolos?
Socialinė rūpyba – podukros vietoje
Radviliškio savivaldybė buvo viena pilotinių savivaldybių, kai 2012 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo eksperimentuoti. Tada penkioms savivaldybėms buvo leista pačioms skirstyti ir kitaip administruoti socialinei paramai skirtas lėšas. Tiesa, penkioms drąsiausioms buvo skiriama penkerius metus tokia pati suma. Radviliškis gaudavo po beveik 5 milijonus eurų kasmet.Tad kuo mažiau valdininkai išleisdavo varguoliams ar kitai socialinei paramai,tuo daugiau pasilikdavo biudžete. LLRI analitikai rodo, kad Radviliškio rajono savivaldybė itin prastai atrodo būtent socialinėje srityje. Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad Sveikatos ir socialinės rūpybos srityje skirtas balas padidėjo: 2015 metais buvo skirta 29,5, 2016 m. – 30,3, 2017 m. – 44 ir 2018 m.- 45 balai, kurie nesiekia vidurkio. Deja, LLRI indekso geresnis balas neparodo, kad geriau rūpinamasi varguoliais. Radviliškis šoktelėjo dėl kitųpriežasčių, tiesiogiai nepriklausančių nuo Savivaldybės veiksmų. O ir kitas Vilniuje esantis Politikos analizės institutas 2018 metų Savivaldybių gerovės indekso ataskaitoje Radviliškiui skyrė itin žemus įvertinimus. Socialinio saugumo srityje vos su 3,2 balo iš 10 yra 54 vietoje, kai visų 60 savivaldybių vidurkis yra 5,2!
Investicijų srityje apgailėtina situacija
Prieš kelerius metus į Radviliškio miestą su didžiulėmis investicijomis atėjo UAB „Juodeliai“. Šiai dienai apie rimtas investicijas Radviliškis gali dabar tik pasvajoti. Nereikia žvalgytis į didžiųjų miestų pusę – gerokai skurdesnis Akmenės rajonas atrodo tarsi žaistų keliomis lygomis aukščiau.Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas su komanda sugeba sukurti palankias sąlygas investuotojams. Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad didžiausia Baltijos šalyse medienos bei baldų gamybos grupė – Vakarų medienos grupė – iki 2020 metų investuos 180 milijonų eurų į gamyklą Akmenės rajone. LLRI savivaldybių indeksas tik patvirtina, kad geras administratorius dar ne viskas.Idėjų trūksta, todėl nežinoma, ką ir kaip daryti, kad pritrauktų investuotojus į Radviliškį. 2017 metais buvo skirti vos 43 balai iš 100, o 2018 metais -dviem balais daugiau. Analitikai pažymi, kad Radviliškyje investicijos tiek materialiųjų, tiek tiesioginių užsienio investicijų kiekis atitinkamai 810 ir 396 eurai vienam gyventojui nesiekė vidurkio.
Iniciatyva neskatinama
Verslumo lygis rajone taip pat žemas. Prie to veda aukštesni nekilnojamojo turto ir kiti mokesčiai. Nenuostabu, A.Čepononiui kaip administratoriui pats geriausias įvertinimas yra teigiamas biudžeto surinkimas ir statybos projektų įgyvendinimas, o visa kita – tik smulkmenos. Todėl Radviliškį kaip vietą gyventi ir investuoti renkasi nedaugelis. O likusieji ne tokie verslūs. Kone dvigubai nuo vidurkio atsiliekama pagal naujų ar pratęstų verslo liudijimų kiekį – vidurkis tūkstančiui gyventojų yra 42,4, tuo tarpu Radviliškyje – vos 22,7. Geresnė situacija su ūkio subjektais, nes vienam tūkstančiui gyventojų veikė 18,1, kai vidurkis – 23,1. Dramatiška padėtis su bedarbiais, ypatingai su ilgalaikiais. Tą patį patvirtina Vilniaus politikos analizės institutas.Gyvybingos ekonomikos srityje Radviliškis surinko vos 1,4 balo, kai vidurkis 2,6. Apskrityje buvo aplenkta tik Kelmės ir Joniškio savivaldybės. Kad situacija ne iš maloniųjų, pripažįsta ir politikai, ir valdininkai. Valdžios koncentracija vieno asmens rankose, vertikali sprendimų priėmimo kontrolė duoda priešingą efektą. Rajone dominuoja asmenys, kurie tik paklusniai vykdo nurodymus ir niekada nedrįs patys imtis iniciatyvos. Už ją ilgus metus buvo baudžiama. Ne baudomis, o šalinimais iš bendruomenių, premijų atėmimais, darbo krūvio didinimo, priekabiavimais ir kitomis socialinio atstūmimo formomis.
Švietimas – katastrofiškas
Daugeliui žinoma, kad penktą kadenciją meru esantis A.Čepononis turi pedagogo diplomą. Darbų mokytojo specialybę įgijęs dar 1982 metais ir į politiką pasukęs 1995 metais, pamiršo, koks svarbus yra švietimas. Ir darsvarbiau – kokybiškas švietimas. Suprantama, mažėjant mokinių skaičiui po kelis šimtus kasmet, politikų ir valdininkų rankos ne visada atrištos ir staiga priimti reikiamų sprendimų negalima. Bet kaip paaiškinti, jog 2018 metais analitikai iš LLRI Radviliškiui švietimo srityje skyrė vos 51 balą iš šimto ir buvo keliais balais žemesnis nei 2017 metais (59 iš 100)!? Ne viską galima nurašyti ant didelio mokyklų ploto vienam mokiniui. Juk metodologinėje medžiagoje nurodoma,kad vertinama, kaip moksleiviai išlaiko valstybinius egzaminus. Taip, žinoma,rajonas turi šimtukininkų, kuriais pagrįstai gali didžiuotis, tačiau pastangos,panašu, daugiau individualios nei nulemtos sisteminių pokyčių. Mokesčiai dideli, mokestinė bazė  nerangi,švietimas – tragiškos būklės nėra pats tinkamiausias kokteilis kviestis jaunus žmones į rajoną. Kitoje ataskaitoje Radviliškis būtent švietimo srityje pasirodė geriausiai, bet tik papuldamas į antrą savivaldybių dvidešimtuką. Radviliškis su 4,3 balo liko 37 vietoje ir liko žemiau 4,9 balo vidurkio.
Geriausi įvertinimai – daugelį metų
LLRI ataskaitos kelerius metus Radviliškį labai gerai įvertina transporto,biudžeto, komunalinio ūkio ir administracijos srityse. Minėtos sritys nuo pat 2014 metų gauna geriausius įvertinimus, nes transportas, tai yra Savivaldybės keleiviniai maršrutai, atiduoti į privačias rankas dar 2008 metais. Neigiamas aspektas, kad tai koncesijos būdu valdomi maršrutai bei skiriamos dotacijos,pripažįsta ir LLRI. Komunalinio ūkio srityje įvertinimas aukštas dėl to, kad Radviliškio valdininkai neadministruoja nė vieno daugiabučio jau keliolika metų. Apie biudžeto skolą suvaldymą jau parašėme. Neblogą įvertinimą gauna ir savivaldybės administracija. Tiesa, čia labai neaišku, kurio asmens tikrasis nuopelnas.Rajone vieša paslaptis, kad administracijai nevadovauja jos direktorė Jolanta Margaitienė, o tiesiogiai tai daro pats A.Čepononis. Tačiau dažname pokalbyje jis tai stengiasi neigti. Akivaizdu, kad prieš keletą ar net keliolika metų priimti sprendimai vis dar duoda tam tikrų „dividendų“, bet nieko naujo nebesugebama pasiūlyti. LLRI analitikų pateikta susisteminta medžiaga tik patvirtina, jog kelias kadencijas rajonui vadovaujantys vedliai ne tik „užmigo“ant laurų, bet ir pasiklydę klaidina visą rajono bendruomenę. Panašias išvadas pateikia ir Vilniaus politikos analizės instituto 2018 metų savivaldybių gerovės apžvalga.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kaip policija sužino, kada pradeda dygti grybai?

Avatar

Paskelbta

data

Labai paprastai – iš pranešimų  apie pasiklydusius grybautojus. Šiandien jau galime konstatuoti, kad grybų sezonas prasidėjo, mat liepos 17-osios vakare Šiaulių apskrities policija sulaukė pirmojo šią vasarą pranešimo apie pasiklydusius  grybautojus. Visą naktį trukusi dviejų garbaus amžiaus senjorų paieška baigėsi sėkmingai – išgelbėti ir grybautojai, ir pora kibirų jų surinktų grybų.

73 ir 79 metų šiauliečiai grybauti automobiliu „Audi 80“ išvažiavo liepos 17-ąją, apie pietus. O apie 21 val. Šiaulių apskrities policijos budėtojai sulaukė vieno jų sūnaus telefono skambučio, kad grybaudamas pasiklydo jo tėvas.  Kai policijos pareigūnai mobiliuoju telefonu susisiekė su pranešėjo tėvu ir kartu buvuviu jo draugu, vyrai nurodyti tikslios savo buvimo vietos  negalėjo. Sakė, kad važiavo link Kuršėnų ir gali būti, kad jie esą Šiaulių rajone esančio Raudėnų kaimo miške.

Tačiau pasiklydėlių  telefonų paskutinioji aktyvizacijos vieta bylojo, kad senoliai turėtų būti Telšių rajone, prie Tryškių esančiuose miškuose. Tad ieškoti  jų išvažiavo jungtinės pajėgos – Šiaulių ir Telšių AVPK pareigūnai. Tryškių seniūnijoje, Leilėnų kaime, jie rado pasiklydėlių paliktą automobilį. Važinėdami ir vaikščiodami  miško keliukais bei takeliais, pareigūnai signalizavo garso ir šviesos signalais. Telefonu senjorai sakė, kad garso signalus  girdi, tačiau miške sunku orientuotis, kurioje pusėje jie girdėti, todėl senoliai bevelijo likti vietoje ir nebeklaidžioti, nes buvo jau labai pavargę. Apie 3 val. nakties į pagalbą  pareigūnams buvo išsiųstas kinologas su dvejų metų belgų aviganiu Kingu.  Tačiau ir jis pareigūnų pas dingusiuosius nenuvedė. Kaip vėliau paaiškėjo, iki tikslo buvo likę apie pora kilometrų, kai pareigūnai sulaukė telefoninio skambučio, jog pasiklydėliai rasti. Šią žinią apie 8 val. ryto pranešė Valstybinės miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio vyr. specialistas Simonas Vaitekūnas. Jis atsiliepė į vieno iš pasiklydusių senjorų  sūnaus  prašymą ir kartu su   Tryškių girininku Arvydu Simonaičiu nuvažiavo į mišką. Kadangi pastarasis savo prižiūrimą teritoriją žino kaip savo penkis pirštus, tad pagal pasiklydėlių matomus ir nupasakojamus vaizdus, ypač  detalę, kad jie yra šalia sulūžusio medžiotojų bokštelio,  jam nesunku buvo atsekti senolių  buvimo vietą. Po tamsios ir šaltos miške praleistos nakties senjorams medikų pagalbos neprireikė ir jie su grybų laimikiu po didžiulio pačių ir jų artimųjų patirto streso sėkmingai   parkeliavo į namus.

Tai – sėkmės istorija. Jų yra ne viena. Tačiau policijos pareigūnai  skaičiuoja ir ne vieną tragišką atvejį, kai išėję grybauti ar uogauti senoliai į namus negrįžo ir net nerasti jų palaikai. Dėl silpnos sveikatos, netikėtai miške patirtos traumos, orientacijos praradimo ar išsikrovusio mobiliojo telefonas kai kurie jų namo nebegrįžo. Tad pabandykite įtikinti savo tėvus, savo senelius, kad jų gyvybė yra daug brangesnė už litrą uogų ar grybų, todėl rizikuoti jiems  žygiais į mišką nevertėtų. O jei norite juos pradžiuginti, palaikykite  kompaniją ir kartu keliaukite rinkti miško gėrybių. Bus ramiau ir jums, ir jūsų smalsuoliams senjorams.                                              

Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Naujas savaitraščio “Radviliškio kraštas” numeris jau prekyboje

Avatar

Paskelbta

data

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019