Socialiniai tinklai

Aktualijos

Pedagogo vadovaujamame rajone skriaudžiami ir mokytojai

Avatar

Paskelbta

data

Neseniai nemažą skandalą Lietuvoje sukėlė  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) atliktas  tyrimas dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų finansavimo Lietuvos savivaldybėse. LŠMPS duomenimis, ikimokyklinio ugdymo mokytojų sąskaita savivaldybės sutaupo apie 50 mln. eurų – privalėtų skirti beveik 100 mln., tačiau realiai skiria tik pusę sumos.

Preliminariais skaičiavimais, ikimokyklinio ugdymo mokytojų Lietuvoje yra apie 10 tūkst. Tai reiškia, jog kiekvienas iš jų per mėnesį vidutiniškai negauna 400 eurų arba per visą Lietuvą nėra finansuojama per 3700 ikimokyklinio ugdymo mokytojų etatų.

Kiek mokytojų sąskaita taupoma Radviliškio rajone?

Kokia padėtis Radviliškio rajone su ikimokyklinio ugdymo įstaigų finansavimu, pasiteiravome tyrimą atlikusios LŠMPS  vadovo Egidijaus Milešino.

„Valstybė finansuoja  20 ikimokyklinio ugdymo valandų, o savivaldybėms lieka finansuoti likusias 18,53 valandas. Pagal Radviliškio rajono savivaldybėje esančių ikimokyklinių įstaigų bei jose esančių grupių skaičių, vyriausybė joms finansuoti skiria   958 948 eurus, o  savivaldybės prisidėjimo vidurkis turėjo būti per 800 tūkst. eurų. Tačiau šiuo atveju Radviliškio rajono savivaldybė prie ikimokyklinio ugdymo prisideda  558 180 eurais, taigi prisidėjimo  minusas yra apie 330 tūkstančių eurų“,- sakė E. Milešinas.

Kodėl direktoriai sumažina sąmatas?

Pasak E. Milešino, po paviešintų tyrimo rezultatų, jam skambino beveik visu Lietuvos savivaldybių Finansų skyrių vedėjai ir sakė, kad  ikimokyklinio ugdymo įstaigoms skyrė tiek  lėšų, kiek buvo prašoma paraiškose.

„Kiekvienas ikimokyklinio ugdymo įstaigos  direktorius sausio mėnesį  sudaro įstaigos sąmatą ir koks poreikis yra, tokį poreikį ir prašo tenkinti. Tik iškyla klausimas, kodėl direktoriai sąmatose reikiamą poreikį sumažina? Visom savivaldybėms užduodu tą patį klausimą“,- sakė  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos lyderis.

Vieša paslaptis, kad daugeliui švietimo įstaigų vadovų rajonų valdžios paliepia taupyti lėšas, net kartais nurodo sumas, kokios turėtų būti sutaupytos.

Pasak E. Milešino, ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai lėšas taupo  įvairiausiais būdais: neduoda mokytojams nekontaktinių 3 valandų, jungiamos grupės, auklėtojos per dieną  dirba  po 10 ir daugiau valandų ir joms neskaičiuojami viršvalandžiai. Dar  vienas lėšų taupymo  variantas –  grupėje turėtų būti  2 etatai, tačiau skiriama 1,5 etato. „Visų savivaldybių  vadovų  klausiau, kodėl nėra auklėtojoms mokama už  pavadavimus, kodėl joms nėra kvalifikacijos kėlimo kursų? Tokia pati padėtis ir su švietimo pagalba – tai savarankiška savivaldybės funkcija. Vyriausybė jai duoda  67 mln. eurų,  savivaldybės prisideda 15 mln., tačiau šiam sektoriui nuolat trūksta lėšų. Tai kartojasi daugelį metų ir visi žino esamą situaciją, bet  nieko nedarė“,- sakė  šio tyrimo iniciatorius E. Milešinas.

Tikėtina, kad padėtis pagerės

Pasak  LŠMPS pirmininko, šis tyrimas buvo pradėtas vykdyti kovo 6 d., kai buvo pradėta kalbėti, jog mokyklinio ugdymo tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą reikėtų perduoti savivaldybėms.

„Jau turėjome patirties prieš 20 metų, kai mokytojams atlyginimus mokėjo savivaldybės ir jie  vėluodavo po  2-3 mėnesius. Vykstant deryboms su Vyriausybe dėl kolektyvinės sutarties šakos atnaujinimo, jau įdėtas punktas, kad Vyriausybė ikimokyklinio ugdymo  finansavimą padidins iki 25 valandų, po truputį finansuos bendrąjį ugdymą – mūsų tikslas, kad Vyriausybė visu šimtu procentų finansuotų bendrąjį ugdymą, tik liko atviras klausimas, kada tai bus“,- sakė profsąjungos lyderis.

Kur pradingsta mokytojų pinigai?

Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija pasiteiravo  Pasak E. Milešino, ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai lėšas taupo  ir skiria per mažai lėšų – kažkur „nuskęsta“ apie 330 tūkst. eurų?

Iš savivaldybės gautame atsakyme paaiškinta, kad skiriama tiek pinigų, kiek prašo  ugdymo įstaigų vadovai. Tik įdomu, kiek lėšų šiems vadovams galimai liepiama sutaupyti?

Beje, savo rašte meras bei administracijos direktorė  su pasididžiavimu teigė, kad atliktoje apklausoje  Radviliškio rajono savivaldybė pagal mokytojų piniginį „nuskausminimą“ yra 24 vietoje iš 60 visų Lietuvos  savivaldybių. Ir nepamiršta „išmaudyti“ kolegų: „ Radviliškio rajono savivaldybė skyrė net 63 proc. –  palyginimui Šiaulių r. sav. – 53 proc., Joniškio r. sav. – 45 proc., Kelmės r. sav. – 47 proc., Pakruojo r. sav. – 26 proc.“

Tačiau įdomu, kodėl savivaldybės vadovai savo skiriamų procentų nepalygino su Neringos savivaldybe – 230 proc., Rokiškio savivaldybe – 121 proc., Biržų  savivaldybe – 114 proc.? O Trakų  savivaldybė – 103 proc. arba,  kitaip tariant, ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms papildomai skyrė  net  24 tūkst. eurų.

Tarybos narys šokiruotas

Kaip radviliškiečiams žinoma, visai dar neseniai buvo sprendžiamas dar vienas valdininkų taupymo atvejis, kai socialiniams darbuotojams net metus laiko nebuvo  išmokėti atlyginimų priedai. Tik įsikišus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariui G. Lipnevičiui, metus vėlavę priedai buvo išmokėti. Dėl valdininkų „nusavintų“ ikimokyklinio ugdymo mokytojų  pinigų pasiteiravome Tarybos nario G. Lipnevičiaus nuomonės.

„Pas mus rajone – kaip diena, taip naujiena. Visai dar neseniai  teko kovoti, kad būtų išmokėti socialiniams darbuotojams skirti pinigai, šiandien, kaip mane informavo, pasirodo, skriaudžiami ir mokytojai. Artimiausiame Tarybos posėdyje aiškinsimės su meru, administracijos direktore, Švietimo skyriaus vadovais, kodėl  yra taupoma  pedagogų sąskaita, kurie ugdo mūsų vaikus. Kur tie pinigai nusėdo? Tikiuosi, su partijų bei rajono vadovais rasime sutarimą, o mokytojams bus išmokėta tai, kas priklauso. Turime pinigų  „auksiniams“  šaligatviams,  turime  rasti pinigų  ir mokytojams“,- sakė G. Lipnevičius.

Keista, kad meras, pats būdamas pedagogas, juos skriaudžia. Juk visiems suprantama, kad  padidinus auklėtojams atlyginimus, ši specialybė taptų patrauklesnė ir nebūtų jų trūkumo. Na, o  viena Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė išsireiškė taip: „Nemyli jūsų savivaldybė savo žmonių…“  Įdomus pastebėjimas: pastaruoju  metu  meras  visus  pradėjo  vadinti  „mielaisiais“ – įdomu, ką tai galėtų reikšti?

Jonas Petrikas


Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Artėjant rinkimams – traukiami seni „ginklai”

Avatar

Paskelbta

data

Praėjusiame Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje vėl buvo ištraukta nemokamo vaikų maitinimo „korta“. Užkirsti kelią vaikų maitinimo pažeidimams turėjusio, tačiau to nepadariusio,
Kontrolės komiteto pirmininkas Kazimieras Račkauskis pasiūlė sudaryti naują komisiją.

„Radviliškio kraštas skelbė“, kad po valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo paaiškėjo, jog maistą švietimo įstaigoms tiekusi VšĮ „Bruneros“ nesilaikė konkurso sąlygų. Tai yra, nebuvo tiekiamas ekologiškas maistas, nors būtent dėl šios sąlygos užsakymo suma išaugo iki milijono eurų.

Socialdemokrato K. Račkauskio vadovaujamą Kontrolės komitetą pasiekė informacija apie atliktą patikrinimą, tačiau ji buvo „nukišta į stalčių“. Tik po to, kai tarybos opozicijos atstovas Gediminas Lipnevičius atskiru raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, buvo atliktas patikrinimas. Prokuratūra
pareikalavo nutraukti sutartį su „Bruneros“. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat pasisakė, kad sutartis turi būti nutraukta.

K. Račkauskiui pasiūlius suburti naują komisiją, Tarybos narys G. Lipnevičius replikavo: „Kolega Tarybos narys turbūt pamiršo, kad jis yra Kontrolės komiteto pirmininkas ir dabar bandyti pasislėpti po
sudaroma komisija mažų mažiausiai negražu“.

Šiuo metu „Bruneros“ pavadinimas skamba vienoje Vilniaus gimnazijoje kilusiame vaikų maitinimo skandale. Kaip skelbiama šalies spaudoje, sulaukta tėvų ir mokyklos virėjų skundų, kad maistas prastos
kokybės, vaikai maitinami prieš tai nesuvalgytais kotletais ir pan. Patikrinimą atlikusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rado jautienos, kurios galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Pati „Bruneros“
kaltinimus neigia ir žada ginti savo reputaciją.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Dietistė pataria: kokias daržoves ir vaisius valgyti atėjus rudeniui?

Avatar

Paskelbta

data

Pasibaigus vasarai, didelė dalis žmonių nostalgiškai žiūri į praėjusį metų sezoną. Jis žavi ne vien saulėtomis dienomis, ilgais vakarais, bet ir šviežių vaisių, daržovių gausa. Ko gero, mažai kas atsispiria pagundai savo kasdienybę pagardinti braškių ar trešnių indeliu. Dietistė Živilė Dumbraitė sako, kad prasidėjęs ruduo yra ne ką mažiau turtingas sveikomis ir skaniomis sezoninėmis daržovėmis bei vaisiais. Tuo metu prekybos tinklo „Iki“ duomenys rodo, kad sezono įtaka šio segmento prekėms yra pastebima.

Nei dienos be daržovių ir vaisių

Anot Ž. Dumbraitės, kiekvienam žmogui, siekiančiam maitintis visavertiškai, būtina įsiklausyti į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Remiantis jomis, kiekvienas suaugęs žmogus kasdien turėtų suvalgyti 400–1000 g šviežių daržovių ir vaisių.

„Daržovių ir vaisių rekomenduojama valgyti santykiu 4:1, tačiau viskas priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir poreikių. Daržovės – produktas, kuris tinka pusryčiams, pietums ir vakarienei. Jei tik yra galimybė, prie kiekvieno dienos maitinimo suvalgykite bent kažkiek daržovių. Tuo tarpu vaisiai gali būti puikus priedas prie patiekalų arba kaip atskiras užkandis. Juos galite vartoti taip pat bet kuriuo paros metu, svarbiausia taisyklė – saikas ir natūralūs kūno poreikiai“, – patarimais dalijasi specialistė.

Dietistė akcentuoja, kad gausesnis vaisių ir daržovių įtraukimas į maisto racioną nėra sudėtingas – prekybos centruose siūlomas gausus jų asortimentas, tad patinkančius variantus gali rasti kiekvienas.

Sveikos mitybos paslaptis – sezoniniai vaisai ir daržovės

Gardus skonis – dažniausiai šiuo kriterijumi vadovaudamiesi sprendžiame, kuriuos maisto produktus dėti į savo pirkinių krepšelius. Anot Ž. Dumbraitės, renkantis taip pat reikėtų atsižvelgti į sezoniškumą, t. y. rinktis daržoves ir vaisius, kurių derlius dera tuo metu mūsų arba kaimyninėse šalyse.

„Sezoniniai vaisiai ir daržovės būna sukaupę daugiausia maistingųjų medžiagų ir vitaminų, tad juos rinktis yra sveikiausia. Su jais mes taip pat gauname organizmui gyvybiškai svarbių skaidulų, kurios užtikrina sklandų virškinimą, padeda palaikyti gerą žarnyno mikrobiotos būklę ir padeda geriau įsisavinti kai kurias medžiagas“, – sako dietistė.

Ji priduria, kad, pavyzdžiui, fermentuotos ir raugintos daržovės žmogaus organizmui taip pat yra naudingos, bet sezoninės turėtų sudaryti didžiąją dalį mūsų maisto raciono.

Sezoniškumas veikia pardavimus

Anot Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, yra vaisių, pavyzdžiui, bananai, avokadai, kuriuos pirkėjai noriai perka ištisus metus. Visgi, atkreipia dėmesį ji, sezoniškumas turi įtakos daržovių ir vaisių pardavimams.

„Pavyzdžiui, pavasarį stebime išaugusį susidomėjimą salotomis, agurkais ir pomidorais. Tuo metu mažiausiai daržovių ir vaisių perkama rugpjūtį–rugsėjį, kai žmonės turi savo darže užaugintų agurkų, pomidorų, obuolių ir kitų gėrybių. Pirkimų pikas būna gegužę, kai žmonės nebeturi savų atsargų, o vitaminų trūkumas organizme yra jaučiamas“, – sako V. Budrienė.  

Vėstant orams, anot jos, kyla citrinių, taip pat raugintos produkcijos pardavimai.

Ką rinktis rudens stalui?

Karštos sriubos ir troškiniai su daržovėmis, namie iškeptas obuolių pyragas, šviežiai pagaminta uogienė – tokius patiekalus įprastai siejame su rudens sezonu. Ž. Dumbraitės teigimu, susiformavę įpročiai parodo, jog sezoninių vaisių ir daržovių poreikis mūsų organizmui yra natūralus. 

„Morkos, burokėliai, bulvės, pomidorai ir agurkai, svogūnai, česnakai, moliūgai, cukinijos ir kopūstinės daržovės – šios daržovės turėtų vyrauti kiekvieno žmogaus virtuvėje ir ruošiamuose patiekaluose rudenį. Gaminkite karštus ir šaltus patiekalus, užkandėles į darbą, pasigardinkite sumuštinį ar omletą – galimų receptų įvairovė yra didžiulė“, – sako dietistė.

Tuo metu į kasdien valgomų vaisių asortimentą patariama įtraukti obuolius, kriaušes, slyvas bei vėlyvąsias uogas – avietes, gervuoges.

Anot V. Budrienės, maisto žinovės rekomenduojamos daržovės – bulvės, kopūstai, svogūnai – rudenį yra gausiai perkamos.

„Visgi rinkdamiesi vaisius lietuviai, greičiausiai, kliaujasi skonio kriterijumi. Vynuogės, mandarinai, persimonai, granatai – šie vaisiai yra perkamiausių sąrašo viršūnėje“, – priduria „Iki“ komunikacijos vadovė.

Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė
Mob. tel. +370 686 56010
El. p. vaida.budriene@iki.lt

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019