Socialiniai tinklai

Aktualijos

Pedagogo vadovaujamame rajone skriaudžiami ir mokytojai

Avatar

Paskelbta

data

Neseniai nemažą skandalą Lietuvoje sukėlė  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) atliktas  tyrimas dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų finansavimo Lietuvos savivaldybėse. LŠMPS duomenimis, ikimokyklinio ugdymo mokytojų sąskaita savivaldybės sutaupo apie 50 mln. eurų – privalėtų skirti beveik 100 mln., tačiau realiai skiria tik pusę sumos.

Preliminariais skaičiavimais, ikimokyklinio ugdymo mokytojų Lietuvoje yra apie 10 tūkst. Tai reiškia, jog kiekvienas iš jų per mėnesį vidutiniškai negauna 400 eurų arba per visą Lietuvą nėra finansuojama per 3700 ikimokyklinio ugdymo mokytojų etatų.

Kiek mokytojų sąskaita taupoma Radviliškio rajone?

Kokia padėtis Radviliškio rajone su ikimokyklinio ugdymo įstaigų finansavimu, pasiteiravome tyrimą atlikusios LŠMPS  vadovo Egidijaus Milešino.

„Valstybė finansuoja  20 ikimokyklinio ugdymo valandų, o savivaldybėms lieka finansuoti likusias 18,53 valandas. Pagal Radviliškio rajono savivaldybėje esančių ikimokyklinių įstaigų bei jose esančių grupių skaičių, vyriausybė joms finansuoti skiria   958 948 eurus, o  savivaldybės prisidėjimo vidurkis turėjo būti per 800 tūkst. eurų. Tačiau šiuo atveju Radviliškio rajono savivaldybė prie ikimokyklinio ugdymo prisideda  558 180 eurais, taigi prisidėjimo  minusas yra apie 330 tūkstančių eurų“,- sakė E. Milešinas.

Kodėl direktoriai sumažina sąmatas?

Pasak E. Milešino, po paviešintų tyrimo rezultatų, jam skambino beveik visu Lietuvos savivaldybių Finansų skyrių vedėjai ir sakė, kad  ikimokyklinio ugdymo įstaigoms skyrė tiek  lėšų, kiek buvo prašoma paraiškose.

„Kiekvienas ikimokyklinio ugdymo įstaigos  direktorius sausio mėnesį  sudaro įstaigos sąmatą ir koks poreikis yra, tokį poreikį ir prašo tenkinti. Tik iškyla klausimas, kodėl direktoriai sąmatose reikiamą poreikį sumažina? Visom savivaldybėms užduodu tą patį klausimą“,- sakė  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos lyderis.

Vieša paslaptis, kad daugeliui švietimo įstaigų vadovų rajonų valdžios paliepia taupyti lėšas, net kartais nurodo sumas, kokios turėtų būti sutaupytos.

Pasak E. Milešino, ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai lėšas taupo  įvairiausiais būdais: neduoda mokytojams nekontaktinių 3 valandų, jungiamos grupės, auklėtojos per dieną  dirba  po 10 ir daugiau valandų ir joms neskaičiuojami viršvalandžiai. Dar  vienas lėšų taupymo  variantas –  grupėje turėtų būti  2 etatai, tačiau skiriama 1,5 etato. „Visų savivaldybių  vadovų  klausiau, kodėl nėra auklėtojoms mokama už  pavadavimus, kodėl joms nėra kvalifikacijos kėlimo kursų? Tokia pati padėtis ir su švietimo pagalba – tai savarankiška savivaldybės funkcija. Vyriausybė jai duoda  67 mln. eurų,  savivaldybės prisideda 15 mln., tačiau šiam sektoriui nuolat trūksta lėšų. Tai kartojasi daugelį metų ir visi žino esamą situaciją, bet  nieko nedarė“,- sakė  šio tyrimo iniciatorius E. Milešinas.

Tikėtina, kad padėtis pagerės

Pasak  LŠMPS pirmininko, šis tyrimas buvo pradėtas vykdyti kovo 6 d., kai buvo pradėta kalbėti, jog mokyklinio ugdymo tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą reikėtų perduoti savivaldybėms.

„Jau turėjome patirties prieš 20 metų, kai mokytojams atlyginimus mokėjo savivaldybės ir jie  vėluodavo po  2-3 mėnesius. Vykstant deryboms su Vyriausybe dėl kolektyvinės sutarties šakos atnaujinimo, jau įdėtas punktas, kad Vyriausybė ikimokyklinio ugdymo  finansavimą padidins iki 25 valandų, po truputį finansuos bendrąjį ugdymą – mūsų tikslas, kad Vyriausybė visu šimtu procentų finansuotų bendrąjį ugdymą, tik liko atviras klausimas, kada tai bus“,- sakė profsąjungos lyderis.

Kur pradingsta mokytojų pinigai?

Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija pasiteiravo  Pasak E. Milešino, ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai lėšas taupo  ir skiria per mažai lėšų – kažkur „nuskęsta“ apie 330 tūkst. eurų?

Iš savivaldybės gautame atsakyme paaiškinta, kad skiriama tiek pinigų, kiek prašo  ugdymo įstaigų vadovai. Tik įdomu, kiek lėšų šiems vadovams galimai liepiama sutaupyti?

Beje, savo rašte meras bei administracijos direktorė  su pasididžiavimu teigė, kad atliktoje apklausoje  Radviliškio rajono savivaldybė pagal mokytojų piniginį „nuskausminimą“ yra 24 vietoje iš 60 visų Lietuvos  savivaldybių. Ir nepamiršta „išmaudyti“ kolegų: „ Radviliškio rajono savivaldybė skyrė net 63 proc. –  palyginimui Šiaulių r. sav. – 53 proc., Joniškio r. sav. – 45 proc., Kelmės r. sav. – 47 proc., Pakruojo r. sav. – 26 proc.“

Tačiau įdomu, kodėl savivaldybės vadovai savo skiriamų procentų nepalygino su Neringos savivaldybe – 230 proc., Rokiškio savivaldybe – 121 proc., Biržų  savivaldybe – 114 proc.? O Trakų  savivaldybė – 103 proc. arba,  kitaip tariant, ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms papildomai skyrė  net  24 tūkst. eurų.

Tarybos narys šokiruotas

Kaip radviliškiečiams žinoma, visai dar neseniai buvo sprendžiamas dar vienas valdininkų taupymo atvejis, kai socialiniams darbuotojams net metus laiko nebuvo  išmokėti atlyginimų priedai. Tik įsikišus Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariui G. Lipnevičiui, metus vėlavę priedai buvo išmokėti. Dėl valdininkų „nusavintų“ ikimokyklinio ugdymo mokytojų  pinigų pasiteiravome Tarybos nario G. Lipnevičiaus nuomonės.

„Pas mus rajone – kaip diena, taip naujiena. Visai dar neseniai  teko kovoti, kad būtų išmokėti socialiniams darbuotojams skirti pinigai, šiandien, kaip mane informavo, pasirodo, skriaudžiami ir mokytojai. Artimiausiame Tarybos posėdyje aiškinsimės su meru, administracijos direktore, Švietimo skyriaus vadovais, kodėl  yra taupoma  pedagogų sąskaita, kurie ugdo mūsų vaikus. Kur tie pinigai nusėdo? Tikiuosi, su partijų bei rajono vadovais rasime sutarimą, o mokytojams bus išmokėta tai, kas priklauso. Turime pinigų  „auksiniams“  šaligatviams,  turime  rasti pinigų  ir mokytojams“,- sakė G. Lipnevičius.

Keista, kad meras, pats būdamas pedagogas, juos skriaudžia. Juk visiems suprantama, kad  padidinus auklėtojams atlyginimus, ši specialybė taptų patrauklesnė ir nebūtų jų trūkumo. Na, o  viena Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė išsireiškė taip: „Nemyli jūsų savivaldybė savo žmonių…“  Įdomus pastebėjimas: pastaruoju  metu  meras  visus  pradėjo  vadinti  „mielaisiais“ – įdomu, ką tai galėtų reikšti?

Jonas Petrikas


Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais, pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas pacientams

Avatar

Paskelbta

data

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praplėtė Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašą naujais kompensuojamaisiais vaistais. Nuo balandžio 22 d. pacientams bus prieinama daugiau kompensuojamųjų vaistų, o nuo liepos 1 d. – pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas.

Nauji kompensuojamieji vaistai tapo prieinami didesniam pacientų ratui, kuriems nustatytas plaučių ar kasos vėžys, nestabili krūtinės angina, skydliaukės karcinoma, psoriazė ir inkstų ląstelių karcinoma.  

Šie vaistai, išskyrus vaistus, skirtus skydliaukės karcinomai ir psoriazės gydymui, bus pilnai prieinami pacientams nuo šių metų balandžio 22 d., įsigaliojus Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimui. Juos pacientai galės įsigyti vaistinėse.

Vaistą, skirtą skydliaukės karcinomos gydymui, yra planuojama įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno pakeitimą artimiausiu metu, o naujus vaistus pirmos eilės psoriazės gydymui gydytojai galės pradėti skirti kaip kompensuojamuosius, patvirtinus psoriazės gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo pakeitimą.

Šiuo metu iš Rezervinio vaistų sąrašo nėra perkelti 3 vaistiniai preparatai, kuriems kompensuoti šiais metais nepakako numatytų papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, tačiau nuolat ieškoma finansinių galimybių šiuos vaistus pradėti kompensuoti dar šiais metais.

Kainyno pakeitime, kuris įsigalioja balandžio 22 d., yra įrašytos levonorgestrelio spiralės (Fleree 13,5 mg vartojimo į gimdos ertmę sistema). Šis vaistinis preparatas galės būti skiriamas tik pilnametėms merginoms (18–20 metų amžiaus), kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijos dėl kontracepcijos.

Parengus ir patvirtinus Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų pakeitimo projektą, levonorgestrelis galėtų būti skiriamas ir lytiškai aktyvioms 15–17 metų amžiaus pacientėms.

Nuo liepos 1 d. priimtas sprendimas padidinti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių – sauskelnių kiekį iki 60 vnt. per mėnesį asmenims, esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui. Iki šiol buvo kompensuojama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį. 

Taip pat bus kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys vyresniems nei 24 metų amžiaus pacientams. Šiuo metu jos kompensuojamos tik asmenims iki 24 metų amžiaus.

Šiais sprendimais siekiama pagerinti medicinos pagalbos priemonių prieinamumą pacientams, kuriems slaugai ir gydymui reikalingos medicinos pagalbos priemonės. Be to, tokiu būdu bus taupomos šių pacientų lėšos, kurias jie išleistų sauskelnių ir insulino pompų keičiamųjų dalių papildomam kiekiui įsigyti.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti daugiau

Aktualijos

Ilma Skuodienė: ką turime žinoti apie vaiko nuomonės svarbą

Avatar

Paskelbta

data

Vaikas turi teisę išsakyti savo nuomonę dėl visų su jo gyvenimu susijusių klausimų. O vaiko gynėjams ji ypatingai svarbi tam, kad galėtų priimti geriausius jo interesus atliepiančius sprendimus. Tik išgirdus paties vaiko mintis svarbiu klausimu, tampa aišku, kaip jam padėti.

„Neužmirškime pasikalbėti su vaiku dėl įvairių permainų šeimoje, taip apsaugosime jį nuo bereikalingų išgyvenimų. Vaikas kur kas jautriau nei suaugęs žmogus reaguoja į pokyčius, aiškumas ir atvirumas jam suteikia saugumo jausmą. Renkantis mokyklą, keičiant gyvenamąją vietą ir panašiais klausimais išgirskime ir vaiko lūkesčius“, –kviečiaIlma Skuodienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Dėmesio centre visada yra paties vaiko žodžiai  

Dažniausiai vaiko teisių gynėjai su nepilnamečiais kalbasi, kai reaguoja į galimą vaiko teisių pažeidimą ir išsiaiškinti aplinkybių vyksta į šeimą.

„Su vaiku bendraujame priklausomai nuo gauto pranešimo turinio, jis apsprendžia, kiek gilus pokalbis bus reikalingas. Gynėjas padeda vaikui atsiverti ir taip siekia išsiaiškti tikrą informaciją. Pokalbis su vaiku padeda suprasti, ar yra problema, jeigu taip, tai kiek ji vaiką palietusi, kaip skubiai ir kokio specialisto pagalba yra reikalinga“,  – paaiškina I. Skuodienė.

Galutinis pokalbio su vaiku tikslas – sprendimas dėl pagalbos. Pasikalbėjęs su vaiku ir sužinojęs jo poziciją apie konkretų įvykį arba situaciją šeimoje, taip pat išklausęs jo tėvų arba globėjų, gynėjas inicijuoja pagalbą. Tai gali būti tiesiog rekomendacijos, galbūt patarimas į kokį specialistą kreiptis, atvejo vadybos inicijavimas, o kai iškyla grėsmė vaiko saugumui – laikinas  perkėlimas į saugią aplinką.

Nors specialistų dėmesio centre visada yra vaiko išsakytos mintys, priimant sprendimą, pasitelkiama ir mokyklos atstovų, šeimos gydytojo, socialinio darbuotojo informacija.     

I.Skuodienė atkreipia dėmesį, kad dėl vaiko amžiaus, sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių kartais nėra galimybės išgirsti jo nuomonės. Tarkime, mažamečio vaiko nuomonės negalima išklausyti, bet galima matyti, kaip jis jaučiasi šeimos aplinkoje, koks jo ryšys su šeimos nariais, atmosfera, neverbalinė kalba.

Vaiko nuomonė fiksuojama prieš priimant svarbius sprendimus

Vaiko nuomonė yra svarbi visais su jo interesais susijusiais klausimais. I. Skuodienė apžvelgia svarbiausius momentus, kada vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, tiesioginės nuomonės išklausymas yra būtinas.

Vaiko nuomonė reikšminga tėvų skyrybų procese. Šeimai skiriantis, teismas nustato vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/motina tvarką, apsprendžia išlaikymo ir kitus klausimus. Vaiko teisių atstovai užtikrina, kad vaiko nuomonė visais jam rūpimais klausimais būtų išgirsta: susitinka su juo, išsiaiškina jo norus, fiksuoja nuomonę ir pateikia ją teismui. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, į vaiko nuomonę atsižvelgia. 

Vaikas išreiškia sutikimą dėl būsimo globėjo. Be tėvų globos likęs vaikas gali būti apgyvendintas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar institucijoje. Į nepilnamečio nuomonę dėl globėjo skyrimo turi būti atsižvelgta. Nepilnamečio nuomonė reikšminga visose globos formose, o ypač svarbi dėl nuolatinio globėjo, juk greičiausiai kartu gyvens iki sulauks pilnametystės. Sėkmingai globai turi įtakos ne tik šeimos pasirengimas priimti vaiką, bet ir su kokia nuostata vaikas ateis į šeimą. Gal globėjo šeimoje vaikas nepritapo arba kilo kitų sunkumų ir jų išspręsti nepavyko – vaiko argumentuotu prašymu, globėjas gali būti keičiamas. Pažymėtina, kad tokių atvejų pasitaiko retai.

Vaiko nuomonė yra lemiama įvaikinant. Paties vaiko nuomonė vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese. Net jeigu ir nėra teisinių kliūčių, gali būti, kad įvaikinimo procedūra vaikui nesutikus nebus pradėta. Mažojo piliečio brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę vertinamas individualiai. Nustatyta, kad nuo dešimties metų ir vyresni vaikai raštu patvirtina sutikimą būti įvaikinti konkrečios šeimos. Iki 10  metų amžiaus vaiko, gebančio išreikšti nuomonę, ji išklausoma. Kai akivaizdu, kad ši nuomonė neatitinka geriausių vaiko interesų, pasitelkiamas psichologas, jis padeda mažamečiui geriau suvokti, ką reiškia įvaikinimas bei priimti sprendimą.     

Vaikas gali atsisakyti grįžti į biologinę šeimą. Nepilnametis gali nuspręsti, ar grįžti į biologinę šeimą. Pasitaiko, kad patirti išgyvenimai šeimoje verčia priimti kitokį sprendimą – negrįžti pas tėvus. Kai gynėjai įvertina vaiko situaciją šeimoje ir nustato apsaugos poreikį, vaikui skiriama laikinoji priežiūra. Jeigu tėvai nededa pakankamai pastangų keistis arba vaikai praranda pasitikėjimą tėvų gerais ketinimais ir dėl to nebenori grįžti į šeimą, išklausius jo motyvuotą nuomonę, gali būti inicijuojamas laikinosios globos (rūpybos) nustatymas.

Padėtivaikui suprasti save kartais pasitelkiamas psichologas

I. Skuodienė atkreipia dėmesį, kaditin svarbi vaiko teisių atstovų užduotis yra įvertinti, ar vaiko nuomonė neprieštarauja geriausiems jo interesams. Vaiko amžius išreikšti nuomonei dažnu atveju reikšmės neturi, o nuomonė įvertinama pagal vaiko gebėjimą ją reikšti, psichologinę brandą. 

Vaiko nuomonės išklausymas nėra paprasta procedūra. Specialistas turi būti gerai pasirengęs šiam darbui, išmanyti vaiko psichologiją. Pokalbis su vaiku dažniausiai vyksta jo namuose, vaiko kambaryje, kur jis geriausiai jaučiasi. Vaikas turi teisę atsisakyti kalbėtis, ši jo teisė yra gerbiama. Jeigu gynėjas mato, kad vaikui skaudu kalbėti arba pastebi priešiškumą, gerbia vaiko pasirinkimą ir laikinai atsitraukia.

„Su sprendimą turinčiu priimti vaiku susitikęs specialistas pasitelkia tam tikras psichologines praktikas: kalba tik ramiu tonu, išlaiko pauzes, neužduoda daug klausimų, atsakymų neskubina. Vaikas jaučiasi saugiau, kai turi erdvės ir patylėti, ir  apgalvoti savo atsakymą. Specialistai pabrėžia akių kontakto reikšmę ir dėmesį vaiko kūno kalbai – kartais iškalbingesni ne žodžiai, bet neverbalinė kalba“, – apie darbo subtilybes pasakoja Tarnybos vadovė.

Su vaikais dirbantys specialistai pastebi, kad dažnai net patys mažiausieji turi savo aiškią nuomonę ir drąsiai ją gina. Būna, kad tenka paskatinti ir padrąsinti savo sprendimą išreikšti. Yra situacijų, kai tenka padėti susivokti mintyse ir jausmuose, o pokalbiui susitikti ir ne vieną kartą. Kaip specialistui seksis pasiekti rezultatą ir išsiaiškinti vaiko nuomonę, priklauso nuo užmegzto pirminio ryšio.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos komentare sakoma, kad „valstybės dalyvės turėtų skatinti vaiką sukurti laisvą nuomonę ir sukurti aplinką, kuri leistų vaikui pasinaudoti savo teise būti išklausytam“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad vaiko nuomonė yra vienas iš reikšmingų įrodymų. LR Vaiko teisių pagrindų įstatymas užtikrina nepilnamečio teisę išreikšti savo nuomonę.

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi