Socialiniai tinklai

Aktualijos

Jie išėjo – viskas bus gerai!

Avatar

Paskelbta

data

Tyliai, ant pirštų galiukų, pridengę galvas antikovidiniais šalmais, kad iš aukštybių  neužkirstų  lyg aptrupėjusi raudonos spalvos plyta  nežinoma Covid – 19 atmaina, įsliūkinome į 2021- uosius.  Atsargiai, lyg priešo teritorijoje, dairydamiesi aplinkui  pritilome…

Teritorijoje, kurioje rankos paspaudimas gali būti traktuojamas kaip smulkus chuliganizmas,  bučinys – nusikaltimas žmonijai, seksas  – pasikėsinimas nužudyti.

Atsisakymas nuo natūralių žmogiškų santykių –  aukščiausia humanizmo forma…

Tarsi sukinėdami seną radijo imtuvą,  bandome surasti pozityvią Covid disidentinę bangą. Šioje bangoje girdisi švelni  muzika… žmonės  linksmi, atsipalaidavę, susitikę vienas kitą apkabina, bučiuojasi. Nevaržomais laisvais  judesiais juda link visiškos laisvės.  Švyti  pasitikėjimo  savimi veidais. „Gyvenimas tęsiasi! Tai tiktai dar viena liga – dar vienas  virusas „viskas bus gerai“!  Labai norisi tikėti, kad atėję Naujieji Metai  bus šių žmonių metais! O frazė „ viskas bus gerai“,  tariama lenkiantis prie konvulsijų traukomo mirštančiojo kūno, kaip sename amerikietiškame vesterne  suteiks viltį „happy – endui“.

Aš nieko nenoriu įžeisti, tačiau mūsų laikais prognozuoti yra visiškai neatsakingas reikalas – nebaudžiamas. Pabandysiu ir aš.  Prognozės šiuo laikotarpiu mums suteikia šiokią tokią galimybę bent jau laikinai atsikratyti įvairių fobijų. O kai eilinė prognozė neišsipildo, visada galima apkaltinti ne laiku atskridusias „juodąsias antis“. Štai atskrido tokia! O gal ir visas tuzinas – mostelėjo sparnais ir „oops I did it again“ (Oi, aš vėl tai padariau) kaip dainuoja  jau šiek tiek primirštoje dainoje jaunutė Britney Spears. Galima skėsčioti rankomis, „daryti protingas  akis“  ir nurašyti ant force majeure… Prisiminkite 2020 metų prognozes: arba labai labai gerai, arba visai visai nebaisu…

Pasaulis  šių metų vidury  kažin ar taps atviru, dauguma šalių, ypatingai tos, kur imunituotų – paskiepytų skaičius taps toks reikšmingas, pereis į „gerųjų jėgų“ pusę, kokiais save laiko Covid disidentai“. Ir vėl  pakils  į dangų margi sakalai (kalbame apie keliones)… nors, pagal kai kurias prognozes, pasaulinis turizmas nuo patirto covid‘o streso neatsigaus iki 2022 metų, o pasaulinės aviacijos kompanijos – iki 2023 – 2024 metų. Bet užtai vidinis – vietinis turizmas (vėl prognozė) įgaus naują impulsą  nei covidiniuose 2020 metuose. Taip, kad jau ruoškite naujus maršrutus: pas mus tikrai yra nemažai vietų, kur galima ir pažiūrėti, ir apsistoti, ir gerai praleisti laiką.

„Sveikatos pasai“ – „bilietai  į laisvę“ šiais metais  vienu ar kitokiu būdu virs visuotinai paplitusiu reiškiniu. O keliaujant į  tolimas egzotiškas šalis tikrai jų prireiks. Lengva prognozuoti, kad imunituoti  – vakcinuoti įgaus tam tikras privilegijas  įsidarbinant ir kalbame ne vien tik apie darbą… Sklinda gandai, kad Kanadoje, Austrijoje, kitose šalyse, atsisakius skiepų, ribos apsilankymus restorane, kine, teatruose.  Kai vakcina taps prieinama visiems ir nebus deficitu, tikrai sulauksime įvairių įstatymų, dekretų apie priverstinį, pusiau priverstinį vakcinavimą įvairių šalių ir regionų  lygyje,  profesijose, didelėse kompanijose.

Politinėje padangėje atsiras naujų šūkių. Užvirs kovos už nepasiskiepijusių teises, taip kaip už gėjų ar  vienos lyties santuokų  įteisinimą. Atsiras begalė panašių šūkių, kaip tas visai neseniai nuskambėjęs Amerikoje: „Juodųjų gyvenimai irgi turi vertę“! Apie šį šūkį: įdomu tai, kad atsiprašinėja tie, kurie niekad nebuvo vergvaldžiais tų, kurie niekada nebuvo vergais. Perfrazuojant, nevakcinuotų gyvenimai irgi turi vertę.

Vis labiau pereinant prie virtualaus – nuotolinio bendravimo, kuris šiais metais toliau žingsniuos plačiais pergalingais žingsniais, mus vis labiau atskirs nuo visų rūšių valdininkų. Šioje virtualioje  – skaitmeninėje biurokratinėje erdvėje vis rečiau su jais susidursime tiesiogiai, tuo pačiu metu, kartas nuo karto, su jais prasilenkdami šioje virtualioje erdvėje: jie turi savo gyvenimą, mes – savo! Jie gyvena savo paslaptingoje virtualioje erdvėje ir ne kiekvienam mirtingajam  smalsuoliui dera kaišioti savo ilgą – sloguotą nosį į šią erdvę. Ši erdvė sukurta „nepakeliamai sunkiu biurokratiniu darbu“.

Daug kas liks su mumis,  ką atnešė 2020 metai.  Paragavę virtualaus bendravimo narkotiko visose socialinio gyvenimo srityse, kažin, ar nulipsime nuo šios adatos  netgi tada, kai visiškai susidorosime su pandemija. Visokio plauko menedžeriai, kurie it alkani vilkai amžinai ieškantys papildomo pelno, lakstys su savo reprezentaciniais segtuvais, kuriuose bus aprašyta nauda dėl ofisinių plotų mažinimo bei tų plotų nuomos nerentabilumo. 

Pasaulinės ekonomikos  forumas prognozuoja, kad daugiau kaip 80 procentų pasaulinio lygio  korporacijų ruošiasi stipriai skaitmenizuoti savo verslą, įskaitant perėjimą prie nuotolinio darbo. Ryšium su tuo planuojama atleisti 43 procentus personalo.

Atsisakysime  įvairių tuštybės mugių, tokių kaip  investicinių forumų, įvairiausių konferencijų. Gal būt  jos po truputį  atsinaujins, bet ne visiškai „offlaine“. Kuo toliau, tuo labiau suprasime, kad neįkainuojama „vertybė tet a tet“  reikalus aptarti užkulisiuose nėra  nepakeičiama. O perkalbėti ir aptarti reikaliukus su ne juokais įpykusiais įvairaus plauko kuratoriais nėra jokio reikalo – viską galima padaryti „Zoom“ programėlės pagalba.

Publika, įsikūrusi įvairaus plauko savose „ekosistemose“, kažin, ar norės išlįsti iš savo „onlaine“ urvelių, juolab, kai pučia žvarbus vėjas, labai jau ten jauku. Kas  tokio turėtų atsitikti, kad reiktų atsikelti nuo patogios lovos, pakeisti maršrutą: šaldytuvas, lova, kompiuteris – sugalvos įvairiausių priežasčių nelįsti iš savo namų.  Juk išėjus susidursime su  priešiška aplinka, užterštu oru, mokomomis stovėjimo aikštelėmis ir t.t.

Kas laukia kavinių, restoranų? Apėmus begaliniam džiaugsmui, kai baigsis karantinas, be jokios abejonės, lėksime pasitūsinti.  Bet kaži, ar iš karto atsisakysime maisto į namus, juk taip faina valgyti nepertraukiant imtimo, tai juk toks  „das ist fantastisch“!

Kino teatrų  laukia nelengvi metai. Ir reikės kažką  sumąstyti  tokio, kad prisikviestum, priviliotum  žiūrovą.  Visų pirma, bučiuotis galima ne tik kino teatro salės „galiorkoje“, juk dar egzistuoja tokia sąvoka kaip trumpalaikė nuoma, kuri gali tapti „onlaine“  kino teatru. Visų antra, tu pats renkiesi  kaimyną, kuris nečiaupsės ir netraškins kukurūzų spragėsių, niekas tau nežvengs  į ausį ne vietoj ir ne laiku. Visų trečia, tai paprasčiausiai pigiau. Taip kad, šiais metais ne visi kino teatrų tinklai gali iš naujo atsiverti.

Apkvaitę nuo nuotolinio mokymo, mokiniai sugrįš į mokyklas pas savo „offlaine“ mokytojus. Tėvai nedalyvaus „debilizacijos“ pamokose  ir bus jiems mažiau peno diskusijoms „kam šito reikia mokyti!“, „ir kaip išvis taip galima!“ Pagaliau  jų miegas taps gilesnis, nervai ramesni…   Nuo nuotolinio moksleivių mokymo  prie tradicinio  pereisime, gerų geriausiai, praėjus pusmečiui. 

Stadionuose nedrąsiai ims rinktis nedideli būreliai sirgalių, bet iki galo nuo karantininių sanitarinių normų didysis sportas atsisakys dar ne greit. Tokijo olimpiada bus perpildyta sanitarinių saugos priemonių ir apribojimų, nuo kurių Covid disidentai iš nevilties ir apmaudo  apgriaužtais nagais ropšis į  Didžiąją Kinų sieną.  Šiais metais, jie ir mes, sirgsime už savus,- ir ne už ką kitą. Sirgsime visi! Gerąja- plačiąja šio žodžio prasme…

Ko mus išmokė Covidiniai 2020 metai ir ką pasiimsime į 2021? Supratimą, jog nėra jokios kolektyvinės gyvenimo prasmės, kaip ir nėra bendro  imuniteto, bendros sveikatos. Nėra ir negali būti! Gyvenimo prasmė  –  kiekvienam sava! Kaip ir sveikata –  kiekvienam sava! Kaip ir sava mirtis –  su garantija ir su pristatymu… Netgi jei jos neužsakysime „onlaine“. 

Viktoras  Karpenko

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kooperatyvai turi didesnes galimybes gauti paramą ir tuo aktyviai naudojasi

Avatar

Paskelbta

data

Žemės ūkio ministerija ėmėsi iniciatyvos iš esmės keisti kooperacijos padėtį. Sukurta darbo grupė kooperacijos veiklai gerinti jau yra parengusi Lietuvos Respublikos kooperacinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. ir lengvinantį kooperatyvų veiklą, jį ketinama tobulinti ir toliau. Keičiami ir poįstatyminiai teisės aktai, ministro įsakymai. Kadangi dalies kooperatyvų plėtra neišvengiama, jiems investicinė Europos Sąjungos parama labai svarbi. Beje, žemės ūkio kooperatyvams taikomos palankesnės sąlygos, norint pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (toliau – KPP) parama. Apie naudą ir poreikį kooperuotis bei plėstis kalba ir patys kooperatyvai.

Kooperatyvų situacija

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, Lietuvos teritorijoje 2019 m. sausio 2 d. buvo įregistruotos 323 kooperatinės bendrovės, užsiimančios žemės ūkio veikla. Tais pačiais metais Žemės ūkio rūmų vykdytos kooperatyvų, veikiančių žemės ūkio sektoriuje, apklausos. Atsakymus pavyko gauti tik iš 102 kooperatyvų, 74 neatsakė, o 147 kooperatyvų veikla sustabdyta, nutraukta arba vykdomos likvidavimo procedūros. Apklausos duomenys rodo, jog kooperatyvų pasiskirstymas šalies mastu yra netolygus: yra rajonų, kuriuose veikia vos vienas kooperatyvas, o kituose gali veikti ir iki septynių.

O pripažintų kooperatyvų Lietuvoje 2020 m. buvo 27, šių metų sausio 31 d. duomenimis, pripažinti dar trys. ŽŪM pripažinimo 2019 m. sulaukė 28, 2018 m. – 26, 2017 m. – 22 žemės ūkio kooperatyvai. Jų vykdomos veiklos yra pačios įvairiausios: vaisių, uogų ir daržovių sulčių gamyba, augalininkystė, derliaus apdorojimo veikla, naminių paukščių ir galvijų auginimas, sėklininkystė, paslaugų žemės ūkiui teikimas, žemės ūkio žaliavų didmeninė prekyba ir kt.

Parama – paklausi tarp kooperatyvų

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) duomenimis, per visą 2014–2020 m. KPP laikotarpį paramos gavėjais buvo patvirtintas 71 kooperatyvas, bendra patvirtinta paramos suma siekia 33 145 451 eurą. Į šį skaičių neįtraukti kooperatyvai, teikę paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias KPP priemones. Kaip skelbia NMA, populiariausios veiklos sritys tarp kooperatinių bendrovių „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ (21 kooperatyvas), „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (12 kooperatyvų).

Gali būti, jog gana aktyvų kooperatyvų domėjimąsi ir naudojimąsi KPP parama lėmė ir tai, kad kooperatinėms bendrovėms įgyvendinant kai kurias priemones taikomas didesnis paramos intensyvumas bei skiriama papildomų balų.

Pavyzdžiui, įgyvendinant KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ projektų atrankos balai yra skiriami pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariai. Taip pat žemės ūkio kooperatyvams, siekiantiems gauti paramą pagal šią veiklos sritį, už kolektyvinių investicijų įgyvendinimą paramos intensyvumas padidintas 20 proc. punktų.

Pagal tos pačios priemonės veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, skiriami projektų atrankos balai.

Teikiantiems paraiškas pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“, jei bent vienas projekto grandinės dalyvis yra žemės ūkio kooperatyvas arba tokio kooperatyvo narys, suteikiami atrankos balai.

Surėmus pečius – drąsiau ir lengviau

Anot žemės ūkio kooperatyvo „Jakiškiai“, veikiančio Joniškio rajono Gataučių kaime, atstovo agronomo ir dalininko Dariaus Stonio, kooperatyvas jau veikia daugiau nei dvidešimt metų – buvo įkurtas 1996 m., tik jam kurį laiką vadovavo kiti savininkai. Prieš šešerius metus perpirkus „Jakiškius“, jie buvo pradėti gaivinti, pradėti priimti nauji nariai. Pasak pašnekovo, šiuo metu kooperatyvą sudaro dešimt narių – smulkiųjų ūkininkų, auginančių įvairias daržoves – morkas, burokėlius, svogūnus. Pasak agronomo, daržoves, pasikeisdami žemės plotais, augina ir nariai, ir pats kooperatyvas.

D. Stonio teigimu, daržininkystė – žemės ūkio šaka, reikalaujanti labai didelių investicijų. „Vien rūšiavimo linijos, kurios net pačios pigiausios – lenkiškos – kainuoja šimtus tūkstančių eurų, o ką kalbėti apie 3–4 kartus brangesnes, bet ilgaamžiškesnes, patvaresnes ir našesnes olandiškas, – vardijo pašnekovas. – Sandėliai su vėdinamomis ir šaldomomis kameromis daržovėms laikyti taip pat reikalauja didžiulių investicijų. Susikooperavus tas investicijas lengviau įgyvendinti, nes kiekvienas įneša savo indėlį.“ Anot „Jakiškių“ atstovo, susijungus keliems nariams, rinkai galima pasiūlyti didesnius daržovių kiekius. O kai jau yra įrengti saugojimo pastatai, išrūšiuotos daržovės, tada pirkėjams galima tiekti kokybiškesnę produkciją, ją ilgiau išlaikyti. Pasak D. Stonio, šie privalumai rinkoje šiuo metu labai aktualūs bei patrauklūs tiek perdirbėjams, tiek pirkėjams, be to, jie padeda išlikti konkurencingiems. „Juk dabar rinka reikalauja, kad daržovės būtų pateikiamos kovo–gegužės mėnesiais, be saugyklų tai sunku įgyvendinti“, – tikino kooperatyvo atstovas.

Parama padėjo išplėsti veiklą

Prakalbus apie KPP paramą, D. Stonis sakė, jog kooperatyvas ja naudojosi du kartus. 2016 m. pirmą kartą gavus lėšų pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, jos buvo investuotos į sandėlio statybas. Antroji 2018 m. parama pagal tos pačios priemonės veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ buvo panaudota svogūnų džiovyklos, konteinerių daržovėms laikyti ir perdirbimo-plovimo linijai įrengti.

„Be paramos būtų sunku ryžtis – tada daug svarstome ir galvojame, – sakė pašnekovas. – Kai yra parama, kai yra terminai, tada tenka greičiau apsispręsti. Tai padeda žengti pirmą žingsnį. Antras dalykas – parama tikrai finansiškai stipriai prisideda prie verslo plėtros, todėl tai tikrai didelė pagalba“, – tikina pašnekovas.

ŽŪK „Jakiškiai“ archyvo nuotr.

Užs. Nr. 20

Skaityti daugiau

Aktualijos

Būkime budrūs

Avatar

Paskelbta

data

Lietuviai, vieningi, jau niekada nebebus. Nes mes, vakarų „ demokratijos“ esame suskaldyti ir sugadinti iki koktumo. Tačiau, pabandyti, kažkiek palengvinti savo gyvenimus, nors savo savivaldybėse, galima ir būtina. Pasauliui einant iš proto, vietinė valdžia – eina kartu su juo. Radviliškio aukščiausia valdžia – Meras. Todėl, sakau marš, į jo rinkimus. Kad paskui nereikėtų piktintis, jog ligoninėje, pacientai, ryte randami iškritę iš lovų – negyvi. Ir dar su smurto žymėmis. O prokuratūra, randa tą teisybę… kokią randa.

LR valdžia, vykdo aukščiau stovinčios valdžios: Briuselyje, Vašingtone, Vatikane, nurodymus. Demokratijos širma, pandemija, banguojantis karantinas – tik laikinas akių dūminimas „apatiniams tautos stalčiams“. Kad iš „durnių avilio“, neskausmingai, išimti visą „durnių medų“. Kas šlykščiausia – su šypsenomis politiniuose veiduose. Visi paruošiamieji, tautos egzekucijai darbai, atliekami prisidengiant gerais norais. Tam ir reikalingas, gyventojų judėjimo ribojimas ir kontrolė. Tam ir išleidžiami, sugriežtinti įstatymai, pažeidžiantys visos tautos Konstituciją. Kad pateisinti ir supaprastinti, patekimo į beteisių piliečių namus ir kitas jiems priklausančias patalpas, karinei policijai. O kur dar Stambulo konvencijos „nauda ir grėsmes“?

Komendanto valanda, reikalinga, kad žingeidieji, smalsūs žiopliai, nelįstų ir nematytų to, ko valdžia nenori rodyti. Priedanga – Covid 19. Antsnukis-kaukė – vergo ženklas. Kaip fašizmo laikais, Dovydo žvaigždė – kiekvienam žydui ant krūtinės ir nugaros. Taip, nubrokuotų didvyrių tauta, pratinama būti paklusnia. Kol kas, net dideli ponai, kartu su visais, vaidina BENDROS LYGIAVOS spektaklyje. Kad, iki tam tikro laiko, atrodytų, jog katės – kartu („išvien“) su pelėmis.  

Valstybinis „Osvencimas“ jau vyksta. Kol kas dar saikingai individualiai. Ligoninėse, plaučių ventiliavimo aparatais ir dujomis. Kodėl mirę, tariamai nuo Corono viruso, deginami? Todėl, kad mes, 30 brandaus kapitalizmo metų, esame šeriami „E“ priedais. Tie konservantai ir oksidantai – neleidžia ilgą laiką gesti (pūti) produktui. Todėl, gulėtume, Lietuvos žemėje, 50-80 metų – švieži kaip agurkėliai. Žemė brangi, o pensininkų-kumečių kailiukai – beverčiai. Tam ir sugalvotas greitos likvidacijos būdas. Lietuvoje anksčiau nepraktikuotas. Vakarų sugalvotas ir įgyvendinamas – rezervato tipo valstybių gyventojų sąskaita. Einant į auksinį milijardą – visos priemonės pateisinamos. Kultūros ir papročių nelieka. Tik  iškraipymai, perrašymai, atnaujinimai ir religiniai reliktai. Tariamai turintys įstorinę-politinę vertę.

Valdžia – tai Seimas. Nori dirbti Seime su slapta medžiaga, turi pasirašyti, kad jos neviešinsi. Ratas užsidaro. Tai, kas sukuriama TEN, neturi būti viešinama ČIA. Draugų, kaipo tokių, nebelieka. Kiekvienas politikas stengiasi išsaugoti savo ir savo artimųjų „monopolį“. Grupuojamės į savus ir daugkartiniam panaudojimui tinkamus patarnautojus… Įstojus į ES, buvo įjungtas kontrolės ir susinaikinimo laikrodis. Klestėjusi, savarankiška LTSR – tapo JAV provincija-prostitutė. Vergė, nuosavybė, baudžiauninkė ponų – prieš, ir DTK metu, išbėgusių už Atlanto, kad sugrįžę, – suvestų kapitalistines sąskaitas + su visais dividendais.

Žemė, miškas, vanduo – viskas aišku. Skaudu, kad pasenę, valstybei sveikatą atidavę žmonės – tapo našta. Svetimo daržo sodinukų niekas karšyti nenori. Todėl, „tarybinės sėklos“ – labai nepatogus, sugadintas, idėjinis balastas. Šito rašinio parašymą, paskatino artėjantys Radviliškio miesto mero rinkimai. Dabartinėje, Lietuvos ir lietuvių valdymo situacijoje, strategiškai gudriai, sugalvotas ir patvirtintas: kontroliuojamas balsavimas, vadinamas INTERNETU. Kaip aš mėgstu sakyti: „Nesvietiškai patogu! Visiška šešėlinė spec. tarnybų kontrolė. Visą juodą darbą atlieka serverių administratoriai ir moderatoriai. Rinkiminės komisijos vadovas, tik uždeda, reikalingą valdžiai, planinę rezoliucija… Tai labai panašu į išsilaipinimą Mėnulyje. Kalbų daug, o niekas nieko įrodyti negali. Pakalbės, padiskutuos, virtuvėse pasipiktins, ir nurims. Todėl, mes, pandemiškai kaukėti lietuviai, neabejokime, ir vėl paliksime ant mums užsakyto ledo. Kačių ir pelių – valdžios su rinkėjais, žaidime, kitaip ir nebūna.

Reklaminė demokratija – ta pati pandemija, tik kas keturi metai. Rinksime Merą: internetu, ar atėjęs į apylinkę – „pilietinio apsiplunksnavimo“, politinio subrendimo reikalas. Jeigu būsimai miesto galvai dar tiktai 40-50 metai, vadinasi, jis – naujos lietuvių nulietuvinimo eros išvarža. Toksai, naujai iškeptas buržua, fiziškai nežino, negali ir neturi gyvenimiškos patirties. Be formuliarais sufabrikuoto išankstinio nusistatymo, jam, neįmanoma: sulyginti ir natūraliai įvertinti, visos lietuvių tautos, istorijoje paliktų, tarybinių ir dabartinių provėžų skirtumo. Tokiu atveju, labai sunku, nešališkai lyginti: „To kas buvo, su tuo kas yra“. Neįmanoma matyti visos, pereinamojo laikotarpio naudingumo ir žalingumo paletės. Todėl, bus vadovaujamasi tik ta jos dalimi, kurioje kandidatas išdygo ir priaugo politinio svorio. Vėl gi, – teritorija ta pati. O dirva dirvai – nelygu!

Tai, ką įkalė, Sorošo užprogramuota: ponų-vasalams mokykla – tą tiesą, tas sąvokas, jaunas žmogus ir turi, ir moka, ir žino. Tą, jis į permainų laukiančią aplinką ir spinduliuoja. Tuo jis ir neįdomus. Mobilieji telefonai – blogi sufleriai, bet užtat koks kontrolinis pliusas… Miškas žinoma kertamas, vanduo teršiamas, vaikai atiminėjami ir pradanginami. Seneliai nugydomi, šeimos – pervadinamos į dviejų žmonių bendrą ūkį. Iškrypėliška, tos pačios lyties atstovų meile, niekas nebesibodi. Net ir narkotikų legalizavimas, vienoje iš daugiausiai alkoholio suvartojančioje valstybėje – tapo norma. Marazmas visiškas. Todėl, tiktai SUAUGĘS ir patyręs Meras, keletui metų, dar gali pratęsti Radviliškio ir radviliškiečių agoniją. Bendramoksliai, bendradarbiai, kaimynai, – būkime budrūs. Nors ir esame sugadinti buitinės infrastruktūros patogių privalumų. Užprogramuoti: nepajudinant piršto – tikėtis permainų. Nepatingėkime, rinkimų dieną, nunešti geno modifikuotos civilizacijos pripumpuotų sėdynių – į balsavimo apylinkes. Geriau ma-ažas, nuosavas koziris girioje, negu sufabrikuota rinkiminė kapituliacija internetu.

Antanas Stugys 

2021

Skaityti daugiau

Skaitomiausi