Radviliškio rajono savivaldybė šiemet sporto projektams paskirstė 206 tūkstančius eurų. Finansavimas skirtas 27 projektams – sporto klubams, organizacijoms ir pavieniams sportininkams. Tačiau tarp finansavimą gavusiųjų atsirado pavardė, kelianti ne vieną politinį klausimą – mero Kazimiero Račkauskio patarėja Melita Mikalevičiūtė. Jos projektui „Per Aspera Ad Astra“ savivaldybė skyrė 4 400 eurų, todėl neišvengiamai kyla klausimas: ar savivaldybės politinio pasitikėjimo komandos nariai apskritai turėtų pretenduoti į savivaldybės skirstomas lėšas?
Savivaldybės pinigai – ir valdančiųjų komandai
Savivaldybės sprendimas rodo, kad sporto finansavimo programa skirta ne tik klubams ar organizacijoms – lėšos gali būti skiriamos ir pavieniams sportininkams. Tačiau tokių atvejų šiame konkurse buvo vos keli. Be M. Mikalevičiūtės, asmeninį finansavimą gavo tik dar dvi sportininkės – vienai skirta 4 418 eurų, kitai – 5 310 eurų.
Tai reiškia, kad viso rajono mastu individualių projektų finansavimas šiame konkurse yra veikiau išimtis nei taisyklė.
Tačiau M. Mikalevičiūtė nėra tik sportininkė. Ji taip pat yra Radviliškio rajono savivaldybės mero patarėja – politinio pasitikėjimo komandos narė. Kitaip tariant, savivaldybės finansavimą gavo žmogus, dirbantis pačioje savivaldybės valdžios struktūroje. Primename, M. Mikalevičiūtė mero patarėjos jaunimo reikalams pareigas pradėjo eiti 2025 metų pabaigoje, vos baigusi vidurinę mokyklą ir tapusi pirmo kurso studente. Mero patarėjos pareigas ji eina itin palankiu grafiku – pasak mero, dirbdama tai nuotoliu, tai pasitaikius galimybei po paskaitų grįždama į Radviliškį. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos duomenimis, mero patarėjai negana to gauna ir solidų užmokestį – 2025 m. duomenimis, patarėjo alga bruto siekė apie 3356,00 eurus.
Ir būtent čia istorija iš paprasto sporto finansavimo klausimo virsta politine tema.
Meras ir jo patarėja pinigų skyrimą „saviems“ nelaiko problema
Tiek meras Kazimieras Račkauskis, tiek pati Melita Mikalevičiūtė savo atsakymuose pabrėžia vieną pagrindinį argumentą – sportinei veiklai ji finansavimą yra gavusi ir ankstesniais metais, dar iki pradėdama dirbti savivaldybėje. Be to, iki šiol atstovaudama kovos metų sportą ji yra pasiekusi pergalių Lietuvoje ir užsienyje. Tai tiesa. Tačiau šis argumentas turi ir kitą pusę.
Kol žmogus yra tik sportininkas, situacija yra viena. Tačiau kai tas pats žmogus tampa mero politinio pasitikėjimo komandos nariu, atsiranda visiškai kitoks kontekstas. Vis dėlto nei meras, nei jo patarėja čia problemos nemato.
Meras K. Račkauskis „Radviliškio krašto“ redakcijai aiškino, esą projektus vertina darbo grupė, todėl interesų konflikto rizika esą nekyla. Jo teigimu, finansavimas skirtas pagal nustatytą tvarką, o pats meras sprendimų priėmime nedalyvavo.
Pati M. Mikalevičiūtė žiniasklaidai taip pat pabrėžė, kad projektą teikė kaip fizinis asmuo, laikydamasi visų procedūrų, o jos darbovietė – savivaldybė – paraiškoje buvo deklaruota. Pasak jos, konkursus vertina komisijos, todėl esą „nebuvo poreikio atlikti papildomo viešųjų ir privačių interesų konflikto vertinimo“.
Kitaip tariant, situacija, kai savivaldybės finansavimą gauna mero politinio pasitikėjimo komandos narys, pačios valdžios vertinimu nėra problema. Ir būtent čia prasideda rimtesni klausimai.
Viešajame sektoriuje tokiose situacijose paprastai keliami interesų konflikto arba bent jau reputacinės rizikos klausimai. Nes sprendimai dėl viešųjų pinigų turi būti ne tik teisėti, bet ir nepriekaištingai skaidrūs.
Trumpai tariant – sportinė karjera gali būti tęsiama, tačiau politinės pareigos paprastai atsineša ir papildomą atsakomybę. O kartais – ir būtinybę atsisakyti galimybių, kurios kitiems gali pasirodyti pernelyg patogios. Šiuo atveju, atrodo, jaunoji mero patarėja vienu metu gauti nori viską: ir būti nepriklausoma finansuojama sportininke, ir eiti vienas iš aukščiausių pareigų institucijoje, kuri tau skiria pinigus.
Kas iš tikrųjų priėmė sprendimą? Klausimas į kurį taip ir nesugebėta atsakyti
Mero atsakyme teigiama, kad projektus vertina specialiai sudaryta darbo grupė, o meras sprendimų priėmime nedalyvavo. Meras K. Račkauskis „Radviliškio krašto“ redakcijai teisinosi, kad finansavimo sprendimus priima projektus vertinanti darbo grupė, todėl interesų konflikto rizika esą nekilo. Tik lieka viena smulkmena.
Iki šiol visuomenei nėra aišku: kas sudaro šią darbo grupę, kas ją paskyrė, ar joje nėra savivaldybės administracijos ar politinės komandos atstovų. Savivaldybės koridoriuose kalbama, kad minėtoji komisija yra sudarytą iš tų pačių savivaldybės darbuotojų, kuriems vadovauja ir tokiu būdu įtakos vienaip ar kitaip turi meras ir administracijos direktorė. Ar toks pinigų skyrymo modelis tuomet iš tiesų yra skaidrus, spręsti paliekame skaitytojams.
Kitaip tariant – taip ir lieka paslaptis, kas konkrečiai sprendė dėl mero patarėjos projekto finansavimo. Kol kas nei meras, nei pati patarėja šios informacijos nepateikė. Todėl kalbos apie „nepriklausomą vertinimą“ kol kas lieka daugiau reklama nei patikrinamu faktu.
Potvarkis mero vardu, parašas – vicemero
Dar viena įdomi detalė – pats sprendimo įforminimas. Sporto projektų finansavimas įformintas savivaldybės potvarkiu, tačiau jį pasirašė ne meras Kazimieras Račkauskis, o vicemeras Alfredas Juozapavičius, pavaduojantis merą. Kodėl sprendimą dėl 206 tūkstančių eurų paskirstymo pasirašė ne pats meras, savivaldybė nepaaiškino.
Tai kelia paprastą, bet logišką klausimą – kas iš tikrųjų prisiima politinę atsakomybę už šį sprendimą. Nes kai viskas vyksta sklandžiai, atsakomybė paprastai būna labai aiški. O kai kyla klausimų – ji dažnai tampa gerokai miglotesnė.
Vertinimo kriterijai – be vertinimo balų
Šioje istorijoje lieka ir kitas svarbus kabliukas. Mero atsakyme nurodoma, kad projektai vertinami pagal nustatytus kriterijus: aktualumą, tikslus, planuojamus rezultatus, dalyvių skaičių ir sąmatos pagrįstumą. Skamba solidžiai. Tik yra viena smulki detalė.
Meras taip ir nepaaiškino: kiek balų gavo kiekvienas projektas, kokią vietą jo patarėjos projektas užėmė vertinime, kokiu principu nustatyta konkreti finansavimo suma. Viešai paskelbtame potvarkyje matyti tik galutinis rezultatas – projektų sąrašas ir jiems skirtos sumos.
Todėl visuomenė iš esmės turi pasitikėti savivaldybės paaiškinimu, kad vertinimas buvo objektyvus, nors pačios sprendimų logikos patikrinti neįmanoma. Kitaip tariant – kriterijai yra, bet balų kažkodėl nėra.
Interesų konfliktas, kurio niekas nenorėjo matyti
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijose dirbantys asmenys turi vengti situacijų, kurios gali kelti abejonių dėl sprendimų nešališkumo. Tokiais atvejais dažnai kalbama ne tik apie formalų pažeidimą, bet ir apie reputacinę riziką.
Todėl šioje istorijoje lieka vienas paprastas, bet labai svarbus klausimas: ar savivaldybės politinio pasitikėjimo komandos nariai iš viso turėtų dalyvauti savivaldybės finansavimo konkursuose? Nes kol kas susidaro įspūdis, kad interesų konflikto klausimas čia net nebuvo rimtai svarstytas.
Negana to, tai ne vieninteliai Radviliškio rajono savivaldybės mero koalicijai priklausantys politikai, gavę paramą per sporto rėmimo projektų finansavimą. Apie tai skaitykite kitame savaitraščio numeryje.
Emilija Laukagalytė
