Radviliškio rajono savivaldybės mero Kazimiero Račkauskio bandymas pasiekti, kad savaitraštis „Radviliškio kraštas“ būtų pripažintas pažeidęs žurnalistų etiką, baigėsi nesėkmingai. Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija) nusprendė, kad publikacijoje „Radviliškio meras tarybos posėdyje išvadino radviliškiečius kvailiais“ etikos kodekso pažeidimų nebuvo. Tokiu sprendimu baigėsi dar vienas mero puolimas prieš vietos žiniasklaidą. Šįkart meras mėgino įrodyti, kad savaitraštis neturėjo teisės pareikšti nuomonės ar interpretuoti mero tarybos posėdyje ištartų žodžių prasmės, tačiau Komisija K. Račkauskio argumentams nepritarė.
Meras apskundė ne citatą, o jos prasmę
Mero puolimas pradėtas po 2025 metų lapkritį vykusio Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio. Jo metu Kazimieras Račkauskis tarybos nariui, opozicinės frakcijos lyderiui Gediminui Lipnevičiui pareiškė: „Protingi žmonės jūsų Facebook neskaito.“
Po šio pasisakymo „Radviliškio kraštas“ kreipėsi į merą paaiškinimų ir publikavo straipsnį „Radviliškio meras tarybos posėdyje išvadino radviliškiečius kvailiais“, kuriame buvo analizuojama šių žodžių prasmė ir jų siunčiama žinutė gyventojams. Buvo remiamasi faktu, kad G. Lipnevičių socialiniuose tinkluose stebi ir jo įrašus skaito tūkstančiai Radviliškio miesto ir rajono gyventojų, taigi posėdžio metu mero pasakyta įžeidi frazė iš emės buvo skirta radviliškiečiams.
Svarbu tai, kad meras neišsigynė pačios citatos. Komisijai pateiktame skunde jis nepriekaištavo, kad savaitraštis būtų išgalvojęs jo žodžius ar netiksliai juos pacitavęs. Mero nepasitenkinimas kilo dėl to, kaip redakcija šiuos žodžius įvertino, paviešino ir pateikė savo nuomonę.
Nepakako pasakyti: „Aš taip negalvojau“
Atsakyme komisijai „Radviliškio kraštas“ argumentavo, kad publikacijoje buvo pateikta tikroji mero citata, todėl skaitytojai galėjo patys spręsti, ar redakcijos padaryta išvada pagrįsta.
Redakcija taip pat pabrėžė, kad žurnalistika nėra vien stenografinis politikų pasisakymų perrašymas. Viešojo intereso klausimais žiniasklaida turi teisę ne tik cituoti, bet ir vertinti, analizuoti, kritikuoti viešų asmenų žodžius.
Komisija šiai pozicijai neprieštaravo ir nusprendė, kad publikacija nepažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso, o t. y. savaitraštis „Radviliškio kraštas“ buvo teisus ir rašė tiesą, o mero nepasitenkinimas neturėjo pagrindo.
Mero nepasitenkinimas dėl „juokdario“ kepurės taip pat nebuvo pripažintas pagrįstu
Skunde merui neįtiko ne tik publikacijos pavadinimas, bet ir satyrinis fotomontažas, kuriame jis buvo pavaizduotas su juokdario kepure. Tačiau Komisija nusprendė, kad šaržas pažeidė etikos normas. Redakcija savo paaiškinimuose pabrėžė, kad tai buvo akivaizdi satyrinė priemonė, kurios joks skaitytojas negalėjo palaikyti tikrove. Be to, politinė satyra ir šaržas yra įprastos demokratinės visuomenės viešosios diskusijos dalis. Komisijos sprendimas reiškia, kad nei publikacijos antraštė, nei satyrinis vaizdavimas neperžengė leistinų ribų.
Redakcijos nuomone, niekas, net ir pats meras, negali leisti sau vadinti kitų žmonių neprotingais ar kvailiais. Tokie pareiškimai viešame tarybos posėdyje verčia abejoti ne gyventojų, o paties mero galimai neetišku bendravimo tonu.
Dar vienas mero skundas papildė ilgą nepasitvirtinusių skundų sąrašą, siekiant pakenkti nepriklausomai žiniasklaidai
Svarbu pažymėti ir tai, kad šis mero skundas nėra pavienis atvejis. Komisijai pateiktuose paaiškinimuose „Radviliškio kraštas“ priminė, kad pastaruoju metu mero K. Račkauskio ir jo politinės aplinkos skundai prieš „Radviliškio kraštą“ pradeda siekti sunkiai sveiki protu suvokiamą ribą. Per kelerius metus net vienuolikoje Visuomenės informavimo etikos komisijos posėdžių buvo nagrinėjami su Radviliškio rajono savivaldybės vadovais ar valdančiosios daugumos atstovais susiję skundai prieš laikraštį, o kur dar bandymai pakenkti Všį „Radviliškio rajono paramos centrui“ ir G. Lipnevičiui.
Į septynis klausimus – nė vieno tiesaus atsakymo
Po Komisijos sprendimo „Radviliškio kraštas“ kreipėsi į merą Kazimierą Račkauskį prašydamas pakomentuoti situaciją.
Redakcija klausė, ar meras sutinka su Komisijos išvadomis, ar ketina jam nepalankų sprendimą skųsti, kaip vertina faktą, kad Komisija nepripažino nei antraštės, nei publikacijoje panaudoto šaržo pažeidžiančiais etikos normas, ar šiandien mano, kad jo frazė „protingi žmonės jūsų Facebook neskaito“ buvo tinkama savivaldybės vadovui.
Nors merui buvo pateikti septyni konkretūs klausimai, nė į vieną jų tiesiogiai neatsakyta. Iš atsakymo taip ir nepaaiškėjo, ar Kazimieras Račkauskis sutinka su Komisijos verdiktu, ar ketina jį skųsti, ar šiandien kitaip vertina savo garsiai nuskambėjusį pasisakymą apie „Protingi žmonės Jūsų „Facebook“ neskaito“. Vietoje atsakymų redakcija sulaukė bendro pobūdžio pasisakymo apie institucijų nepriklausomumą, teisę ginti savo poziciją ir teiginio, kad savivaldybė neturi kompetencijos vertinti kitų įstaigų darbo.
Į rėmus įsprausti žiniasklaidos politikams nepavyksta
Ši istorija yra ne tik apie vieną mero frazę ar vieną atmestą skundą. Ji vėl kelia klausimą, kur baigiasi politikų noras į rėmus įsprausti žiniasklaidą ir kur prasideda visuomenės ir tos pačios žiniasklaidos teisė kritiškai vertinti valdžią. Redakcijos vertinimu, dalis vietos politikų, tarp jų ir meras K. Račkauskis, vis dar linkę pamiršti, kad demokratinėje visuomenėje žiniasklaida turi teisę ne tik cituoti politikų pasisakymus, bet ir juos vertinti, kritikuoti, analizuoti ar net šaržuoti. Net ir tada, kai tokia kritika yra aštri, nepatogi ar paprasčiausiai neįtinka politikams. Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimas šioje istorijoje priminė būtent tai – vieši politikų žodžiai neišvengiamai tampa viešo vertinimo objektu.
Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ ir toliau nuosekliai gins radviliškiečius, visuomenės teisę gauti informaciją bei žurnalistų teisę viešinti, analizuoti ir kritiškai vertinti valdžios institucijų, politikų veiklą. Kritiška žiniasklaida yra ne demokratijos problema, o viena svarbiausių jos garantijų – net ir tuomet, kai jos keliami klausimai ar vertinimai nepatinka laikinai valdžioje esantiems politikams.
Emilija Laukagalytė
