Socialiniai tinklai

Aktualijos

 Sausio 13-oji: skaudi tautos istorija, politikų šou ar reklaminė kampanija?

Avatar

Paskelbta

data

 

Perskaičiau vieną komentarą viešoje erdvėje, pacituosiu:
„Na, vieni segėsi gėlytes, kiti nesisegė… Kas čia blogo?.. Aš segiausi gėlytę, bet tikrai ne mažiau nei jūs, kurie čia „viską pamena ir didžiuojasi”, viską pamenu ir juos visus, žuvusius, gerbiu… Tos gėlytės nieko nekainavo, mokykloje patys su vaikais jas nusispalvinome, prisisegėme ir taip paminėjome ( tie vaikai tuomet dar nebuvo gimę ir apie tuos įvykius, apie žuvusius žmones žinos tiek ir tai, ką jiems papasakosim, kaip tai parodysim ) Nebesipykit, gėlytes jau išsisegėm“.

Man užkliuvo šis komentaras, negalėjau neparašyti savo pamąstymų. Iš kur ir kada atsirado neužmirštuolė – „nezabudka“ nesigilinsiu, nes vienur minima, kad tai vermachto kareivių naudotas simbolis, kitur, kad tą simbolį naudojo masonai. Bet iš kur ir kada Lietuvoje atsirado ši gėlelė?
Jaunimui iš karto pasakysiu: nei 1991 m., nei vėliau nebuvo šio simbolio, jis atsirado  2014 metais. Tai konservatorių partijos sukurtas simbolis, kuri už šį „triuką“ gavo net „Metų reklamos simbolį“. Cituoju: „Verslo žinių“ organizuojamoje rinkodaros pasiekimų konferencijoje „Password 2014 m.“ efektyviausia rinkodaros kampanija buvo pripažinta socialinės medijos rinkodaros kampanija „Neužmirštuolė“. Akciją organizavo bei joje dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija“.
Paklausiau keleto 13 -15 metų mokinių, ką jie mano apie šią gėlelę. Mokiniai buvo įsitikinę, kad tai žmonių, Sausio  13- ąją paguldžiusių galvą už Lietuvos laisvę simbolis. Ir segamos visiems iš eilės mokyklose melsvos gėlelės Sausio 13-ąją, o pedagogai šią idėją priima kaip sovietiniais laikais direktyvas „iš viršaus”, nemąstydami apie jų simboliką.
Pasidomėjau ir vyresnio amžiaus žmonių, televizijos bokšto, parlamento gynėjų nuomonę apie „Neužmirštuolę“. Šis simbolis jiems taip pat svetimas, nieko apie neužmirštuolę – „nezabudka“ jie nežino. Tad kyla klausimas, ar nereikėtų šia tema padiskutuoti ir išsirinkti tikrą tų dienų simbolį, kuris galėtų būti pvz., Lietuvos trispalvė, Gediminaičių stulpai, Televizijos bokštas ir t.t.
Simbolis turi atspindėti, dėl ko prie parlamento stovėjo mūsų žmonės, už ką guldė galvas…
Prisimenu 1991 m. Sausio 13 – osios įvykius. Tuo metu buvau beveik 14 metų, puikiai pamenu mamos ašaras, senelių, brolio nerimą. Informaciją tuo metu buvo galima gauti tik dviem būdais: per radiją ir televiziją (dar šiek tiek telefonais).
Neišvykusieji į Vilnių, buvo prikaustyti prie televizorių ar radijo aparatų.  Daug kas kalba apie įvykius prie televizijos bokšto, prie parlamento, bet mažai kas girdėjo apie kitą pusę. Daug mūsų jaunuolių tuo metu tarnavo sovietų armijoje, kita dalis aštuoniolikmečių dar ruošėsi eiti tarnauti. Iškilo klausimas: eiti ar neiti? Tuo metu šauktinius bausdavo, veždavo į sovietų armiją prievarta, pabėgusių iš dalinių laukdavo dar baisesnės bausmės. Apie tai dar mažai viešai kalbama. Mano brolis buvo  tinkamo amžiaus sovietų armijai, tad nerimo, nežinomybės buvo tik pradžia…
Ir dar. Radviliškyje vykusiame Sausio 13-osios iškilmingame minėjime meras A. Čepononis kalbėjo apie „susitaikymą“. Tačiau apie kokį? Kas galėtų paneigti, kad meras pabandė sumenkinti kovą su partine nomenklatūra, kuri pastaruoju metu labai suvešėjo naujais pavidalais.
Sausio 13-osios proga politikams V. Landsbergiui ir V. Adamkui  įteiktos Laisvės premijos. Gal jie ir nusipelnė, bet labai skaudu, kai plikomis rankomis tankus stabdę žmonės liko užmiršti. Manau, jie labiausiai nusipelnė Laisvės premijos, nors ir po mirties. Bet medaliai teikiami lengvai, taip kaip ir atimami – tai rodo rusų žurnalisto D. Kiseliovo pavyzdys: jam buvo įteiktas Sausio 13-osios medalis, o po to atimtas.
Oficialiame rajono minėjime nei vienu žodžiu nebuvo prisiminti ir įvertinti Nepriklausomybę sunkiais metais kūrę bei už ją kovoję Anapilin jau išėję kraštiečiai: Vitolis Januševičius, Petras Kaščionis.
Sausio 13 buvau minėjime prie kultūros rūmų vykusiame renginyje pasiklausęs rajono mero kalbos, susidariau įspūdį, kad valdininkams labai gerai gyventi Lietuvoje, bet ar su juo sutiktų milijonai išvykusiųjų? Gaila, kad lietuviai pasirinko emigracija, o ne kovą už savo teises, už savo vaikų gerovę, už savo šalį. Tik šį kartą mūsų priešas pasikeitęs, dažniausiai esantis tarp mūsų, besišypsantys, gražius žodelius šnekantis.
Kol mes, lietuviai, tylėsime, tol taip ir bus. Kol rajono valdininkams trinkelės ir fontanas po savivaldybės langais svarbesnis negu Radviliškio rajono žmonių gerovė, tol niekas nesikeis. Bet nenusiminkime, kaip ir sakau „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariams, taip ir Jums, gerbiami skaitytojai, noriu pasakyti: išsirinkom naują Seimą ir po dvejų ar šešerių metų pakeisime ir rajono valdžią. Tada ir paaiškės, kiek lėšų įsisavino mūsų besišypsantys valdininkai ir kas už tai atsakys.
Kova Sausio 13 – ąją nepasibaigė, ji tęsiasi, tik priešas kitoks, dažniausiai besišypsantis, naudojantis frazę „įsisavinome lėšas“. Mes turime ginti savo teisę gyventi mūsų gimtinėje, mūsų Lietuvoje. Parašiau šias mintis, nes noriu, kad mano sūnus, kuriam dabar tik treji metukai, kaimynų, išeivių vaikai užaugę žinotų tikrą tiesą apie Sausio 13-osios įvykius, papasakotą liudininkų, o ne politikų, kurie mėgsta istorijos įvykius „pakreipti“ saviems tikslams.

„Radviliškio krašto“ bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Virtualioje konferencijoje apie 500 dalyvių aptarė vaikų globos sistemos pertvarkos rezultatus

Avatar

Paskelbta

data

Kadangi šie metai yra paskutiniai, kai vaiko globa gali būti nustatyta institucijoje, Lietuvoje veikiantiems 66-iems Globos centrams ir savivaldybių administracijoms tenka svarbi užduotis. Be tėvų globos likusiems vaikams ieškoma globėjų, įtėvių ar šeimynų. Pirmą kartą nuotoliniu būdu vykusioje dviejų dienų konferencijoje aptarti šioje srityje nuveikti darbai, Globos centrų veiklos rezultatai ir laukiantys iššūkiai. Pabrėžta, kad mūsų šalyje labai pasiteisino budinčio globotojo instituto įvedimas. Konferencijoje dalyvavo apie pusė tūkstančio specialistų, dirbančių vaiko teisių ir globos srityje, Globos centrų darbuotojų.

„Tenka girdėti, kaip specialistai, dirbantys su globojamais vaikais, džiaugiasi galėdami apie kiekvieną iš jų pasakyti – „prasidėjo savigyda“. Rodos – savaiminis paties vaiko pasiekimas. Tačiau be vaiko adaptacinio laikotarpio stebėjimo, individualių jo poreikių vertinimo, psichologinės, socialinės, teisinės pagalbos ir galybės konsultacijų savigyda vargu ar prasidėtų. Tokia svarbi ir prasminga jūsų veikla. Tai, jog globojami, įvaikinti ar budinčių globotojų prižiūrimi vaikai anksčiau ar vėliau ima jaustis saugiai, yra jūsų nuopelnas“, – taip į virtualioje erdvėje susirinkusius specialistus kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Pasak direktorės, kiekvienas globoti ar įvaikinti pasiryžęs žmogus padeda ne tik tam vaikui, su kuriuo dalijasi savo namų šiluma, apgaubia meile, bet padeda ir visai mūsų visuomenei, dalindamiesi savo patirtimi, žiniomis, yra daugelio įkvėpimas ir pavyzdys.

„Klausite, o kas įkvepia juos? Atsakymą jūs puikiai žinote – tai esate jūs. Mokote, raginate, palaikote, esate šalia, kai pritrūksta vilties, drąsos ar žinių. Ta kraitelė, kurią perduodate tėvams yra nepaprastai svarbi ir prasminga“, – taip Globos centrų darbuotojų veiklą įvertino I. Skuodienė.

Lietuvoje šiuo metu veikiantys 66 globos centrai pagal specialią Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) nuolat rengia mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), globėjams giminaičiams ir įtėviams. Globos centrai taip pat teikia ir organizuoja paslaugas bei pagalbą budintiems globotojams, globėjams ir įtėviams bei jų globojamiems vaikams.

Lietuvoje vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 1670 vaikų. Didžioji jų dalis (1412) yra vyresnio amžiaus  10-18 metų. Mūsų šalyje kol kas labai trūksta žmonių, kurie pasiryžtų globoti vyresnio amžiaus be tėvų globos likusius vaikus. Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad Lietuvoje nepakanka paslaugų globojamiems vaikams ir jų globėjams.

Dvi dienas trukusioje virtualioje konferencijoje dalyvavo dvi dešimtys pranešėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilma Augienė apžvelgė Globos centrų ir budinčio globotojo instituto veiklą, akcentavo jų reikalingumą ir prasmę. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė konferencijos dalyviams kalbėjo apie tėvų globos netekusių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą Lietuvoje.

Tarp kitų temų konferencijoje taip pat buvo pristatyta geroji Belgijos patirtis teikiant tęstines paslaugas Globos centrų klientams. Gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė skaitė paskaitą apie tai, kodėl vaikų globos namuose augantiems vaikams reikia ieškoti globėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja Laura Purinė skaitė paskaitą apie tai, kaip parinkti šeimą, galinčią geriausiai tenkinti likusio be tėvų globos vaiko poreikius. Konferencijos dalyviams taip pat pristatytos Biržų rajono Globos centro veiklos gerosios patirtys. Apie nuotolinį darbą šeimos ir vaiko gerovės srityje, dirbant individualiai ir su grupėmis, kalbėjo psichologas, neformaliojo ugdymo lektorius Andrius Katarskis.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Teismo išteisinti įtariamieji į teismą siunčiami antrąkart

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo pareigūnai kartu su prokurorais baigė tirti ir teismui nagrinėti perdavė baudžiamąją bylą dėl įvykio, kurio aplinkybės teisme jau buvo nagrinėtos   praėjusių metų lapkritį. Tada du automobilio vagyste kaltinami šiauliečiai dėl šios nusikalstamos veikos buvo išteisinti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai  informavo prokuratūrą, jog atsirado  pagrindas spręsti klausimą dėl galimos kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos – sukčiavimo, sudėties požymių  buvimo. Konstatuota, kad  vienai Šiaulių įmonei   priklausantis mikroautobusas MERCEDES -BENZ SPRINTER galėjo būti ne pagrobtas, o tik inscenizuota jo vagystė, siekiant bendrovei neteisėtai (apgaule) gauti draudimo išmoką. Iš to išplaukė ir įtarimas dėl dar vienos nusikalstamos veikos – melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Nustatytoms aplinkybėms išsiaiškinti tapo būtina pradėti naują ikiteisminį tyrimą. Ir tada įtariamųjų skaičius padidėjo iki trijų, tarp kurių buvo ir pats įmonės vadovas.

Pirmąkart įvykis buvo pradėtas tirti 2018 metų balandžio 15 d., kai tik buvo gautas bendrovės vadovo pranešimas apie Šiauliuose,  Vilniaus g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, palikto mikroautobuso vagystę. Trejų metų senumo transporto priemonę bendrovė buvo įsigijusi prieš keletą mėnesių, pora kartų ją remontavo, tad patirtą turtinę žalą  įmonės vadovas įvertino 15 000 eurų.

Po trijų tyrimo savaičių kriminalistai sulaikė pirmą įtariamąjį – niekur nedirbantį  26 metų šiaulietį, kuris policijai žinomas kaip daug kartų už vagystes teistas asmuo, teistumo biografiją pradėjęs jau nuo 16 metų. Po savaitės sulaikytas ir antras įtariamasis – pirmojo bendraamžis. Jiems buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės ir byla nukeliavo į teismą. Bet čia vienas įtariamųjų pakeitė parodymus ir teismui kilo pagrindas manyti, kad tai nėra paprasta automobilio vagystė, o imituota vagystė, siekiant apgaule gauti draudimo išmoką.

Taigi kriminalistai ir prokurorai ėmėsi naujai kvalifikuotos nusikalstamos veikos tyrimo. Kaltinimai dėl sukčiavimo pareikšti trims įtariamiesiems, tarp kurių ir pats bendrovės direktorius, ankstesniame tyrime turėjęs nukentėjusiojo statusą. Pastarajam dar pareikštas įtarimas ir dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. 

Įtariama, kad bendrovės vadovas,  sumanęs neteisėtu būdu iš draudimo bendrovės gauti draudimo išmoką, pasiūlė pažįstamam asmeniui imituoti jo bendrovei priklausančio automobilio „MB SPRINTER“ vagystę. Buvo sutarta, kada ir iš kur turės būti paimtas ir kur nuvarytas  automobilis. Už tai vykdytojas turėjo gauti 500 eurų atlygį. Atlygis viliojo, tačiau šiaulietis pabūgo tapti šio neteisėto užsakymo vykdytoju ir jį perleido savo pažįstamam bendraamžiui, kuriam vagystės buvo įprastas dalykas. Jam buvo pasakyta, kad automobilis neva blogai važiuoja, todėl reikia apgauti draudimo bendrovę ir tokiu būdu atgauti nesėkmingai pirkiniui išleistus pinigus. Tarpininkas  vykdytojui padavė iš bendrovės vadovo gautus automobilio užvedimo raktelius, paaiškino, kad automobilį jis ras Vilniaus g., netoli Prūdelio, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir jį turės nuvairuoti į Šiaulių r. esantį Kuzavinės kaimą. Vagystę imituoti turėjęs šiaulietis teisės vairuoti neturėjo ir buvo sugipsuota koja, tačiau buvo padrąsintas, kad automobilis yra su automatine pavarų dėže, todėl  problemų dėl traumuotos kojos neturėtų kilti, o policijos nėra ko bijoti – gaus baudą dėl vairavimo be teisių ir viskas.

Viskas tą vakarą vyko sklandžiai. Kuzavinės kaime „vagies“ jau laukė jo pažįstamas, kuriam jis  atidavė automobilio raktelius, o pastarasis  juos perdavė bendrovės vadovui. Šis toliau reikalus tvarkėsi pats: melagingai informavo teisėsaugos institucijas bei draudimo bendrovę apie neva įvykdytą automobilio vagystę ir dėl to  buvo išmokėta 13 529 eurų draudimo išmoka.

Per tą laiką, kol dėl to paties įvykio buvo atliekami net du ikiteisminiai tyrimai,  visi trys  dabar jau 29 metų sulaukę įtariamieji spėjo su teisėtvarka susipykti dar ne kartą. Vykdytojas pateko už grotų ir dabar teismo už sukčiavimą laukia, atlikdamas bausmę už  spėtas įvykdyti dar ir vagystes. Tarpininkas taip pat įtariamas naujomis nusikalstamomis veikomis ir dabar po Šiaulius vaikšto su apykoje, intensyviai prižiūrimas elektroninės įrangos. Bendrovės vadovas 2018 m. birželį išklausė Šiaulių apygardos teismo nuosprendį dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019