Socialiniai tinklai

Aktualijos

 Sausio 13-oji: skaudi tautos istorija, politikų šou ar reklaminė kampanija?

Avatar

Paskelbta

data

 

Perskaičiau vieną komentarą viešoje erdvėje, pacituosiu:
„Na, vieni segėsi gėlytes, kiti nesisegė… Kas čia blogo?.. Aš segiausi gėlytę, bet tikrai ne mažiau nei jūs, kurie čia „viską pamena ir didžiuojasi”, viską pamenu ir juos visus, žuvusius, gerbiu… Tos gėlytės nieko nekainavo, mokykloje patys su vaikais jas nusispalvinome, prisisegėme ir taip paminėjome ( tie vaikai tuomet dar nebuvo gimę ir apie tuos įvykius, apie žuvusius žmones žinos tiek ir tai, ką jiems papasakosim, kaip tai parodysim ) Nebesipykit, gėlytes jau išsisegėm“.

Man užkliuvo šis komentaras, negalėjau neparašyti savo pamąstymų. Iš kur ir kada atsirado neužmirštuolė – „nezabudka“ nesigilinsiu, nes vienur minima, kad tai vermachto kareivių naudotas simbolis, kitur, kad tą simbolį naudojo masonai. Bet iš kur ir kada Lietuvoje atsirado ši gėlelė?
Jaunimui iš karto pasakysiu: nei 1991 m., nei vėliau nebuvo šio simbolio, jis atsirado  2014 metais. Tai konservatorių partijos sukurtas simbolis, kuri už šį „triuką“ gavo net „Metų reklamos simbolį“. Cituoju: „Verslo žinių“ organizuojamoje rinkodaros pasiekimų konferencijoje „Password 2014 m.“ efektyviausia rinkodaros kampanija buvo pripažinta socialinės medijos rinkodaros kampanija „Neužmirštuolė“. Akciją organizavo bei joje dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija“.
Paklausiau keleto 13 -15 metų mokinių, ką jie mano apie šią gėlelę. Mokiniai buvo įsitikinę, kad tai žmonių, Sausio  13- ąją paguldžiusių galvą už Lietuvos laisvę simbolis. Ir segamos visiems iš eilės mokyklose melsvos gėlelės Sausio 13-ąją, o pedagogai šią idėją priima kaip sovietiniais laikais direktyvas „iš viršaus”, nemąstydami apie jų simboliką.
Pasidomėjau ir vyresnio amžiaus žmonių, televizijos bokšto, parlamento gynėjų nuomonę apie „Neužmirštuolę“. Šis simbolis jiems taip pat svetimas, nieko apie neužmirštuolę – „nezabudka“ jie nežino. Tad kyla klausimas, ar nereikėtų šia tema padiskutuoti ir išsirinkti tikrą tų dienų simbolį, kuris galėtų būti pvz., Lietuvos trispalvė, Gediminaičių stulpai, Televizijos bokštas ir t.t.
Simbolis turi atspindėti, dėl ko prie parlamento stovėjo mūsų žmonės, už ką guldė galvas…
Prisimenu 1991 m. Sausio 13 – osios įvykius. Tuo metu buvau beveik 14 metų, puikiai pamenu mamos ašaras, senelių, brolio nerimą. Informaciją tuo metu buvo galima gauti tik dviem būdais: per radiją ir televiziją (dar šiek tiek telefonais).
Neišvykusieji į Vilnių, buvo prikaustyti prie televizorių ar radijo aparatų.  Daug kas kalba apie įvykius prie televizijos bokšto, prie parlamento, bet mažai kas girdėjo apie kitą pusę. Daug mūsų jaunuolių tuo metu tarnavo sovietų armijoje, kita dalis aštuoniolikmečių dar ruošėsi eiti tarnauti. Iškilo klausimas: eiti ar neiti? Tuo metu šauktinius bausdavo, veždavo į sovietų armiją prievarta, pabėgusių iš dalinių laukdavo dar baisesnės bausmės. Apie tai dar mažai viešai kalbama. Mano brolis buvo  tinkamo amžiaus sovietų armijai, tad nerimo, nežinomybės buvo tik pradžia…
Ir dar. Radviliškyje vykusiame Sausio 13-osios iškilmingame minėjime meras A. Čepononis kalbėjo apie „susitaikymą“. Tačiau apie kokį? Kas galėtų paneigti, kad meras pabandė sumenkinti kovą su partine nomenklatūra, kuri pastaruoju metu labai suvešėjo naujais pavidalais.
Sausio 13-osios proga politikams V. Landsbergiui ir V. Adamkui  įteiktos Laisvės premijos. Gal jie ir nusipelnė, bet labai skaudu, kai plikomis rankomis tankus stabdę žmonės liko užmiršti. Manau, jie labiausiai nusipelnė Laisvės premijos, nors ir po mirties. Bet medaliai teikiami lengvai, taip kaip ir atimami – tai rodo rusų žurnalisto D. Kiseliovo pavyzdys: jam buvo įteiktas Sausio 13-osios medalis, o po to atimtas.
Oficialiame rajono minėjime nei vienu žodžiu nebuvo prisiminti ir įvertinti Nepriklausomybę sunkiais metais kūrę bei už ją kovoję Anapilin jau išėję kraštiečiai: Vitolis Januševičius, Petras Kaščionis.
Sausio 13 buvau minėjime prie kultūros rūmų vykusiame renginyje pasiklausęs rajono mero kalbos, susidariau įspūdį, kad valdininkams labai gerai gyventi Lietuvoje, bet ar su juo sutiktų milijonai išvykusiųjų? Gaila, kad lietuviai pasirinko emigracija, o ne kovą už savo teises, už savo vaikų gerovę, už savo šalį. Tik šį kartą mūsų priešas pasikeitęs, dažniausiai esantis tarp mūsų, besišypsantys, gražius žodelius šnekantis.
Kol mes, lietuviai, tylėsime, tol taip ir bus. Kol rajono valdininkams trinkelės ir fontanas po savivaldybės langais svarbesnis negu Radviliškio rajono žmonių gerovė, tol niekas nesikeis. Bet nenusiminkime, kaip ir sakau „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariams, taip ir Jums, gerbiami skaitytojai, noriu pasakyti: išsirinkom naują Seimą ir po dvejų ar šešerių metų pakeisime ir rajono valdžią. Tada ir paaiškės, kiek lėšų įsisavino mūsų besišypsantys valdininkai ir kas už tai atsakys.
Kova Sausio 13 – ąją nepasibaigė, ji tęsiasi, tik priešas kitoks, dažniausiai besišypsantis, naudojantis frazę „įsisavinome lėšas“. Mes turime ginti savo teisę gyventi mūsų gimtinėje, mūsų Lietuvoje. Parašiau šias mintis, nes noriu, kad mano sūnus, kuriam dabar tik treji metukai, kaimynų, išeivių vaikai užaugę žinotų tikrą tiesą apie Sausio 13-osios įvykius, papasakotą liudininkų, o ne politikų, kurie mėgsta istorijos įvykius „pakreipti“ saviems tikslams.

„Radviliškio krašto“ bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Prezidentui prisiekė du nauji Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjai

Avatar

Paskelbta

data

V. Bėčienės asmeninio albumo nuotr.

Gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl dviejų Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjų Vaivos Bėčienės ir Vaido Kazlausko skyrimo ir priėmė jų priesaikas. Rytoj naujieji teisėjai pradės darbą Raseinių rūmuose. Iš viso Prezidentas šiandien pasirašė 5 dekretus dėl naujų teisėjų skyrimo. 

„Esu sujaudinta man suteikto pasitikėjimo ir tuo pačiu didžiulės atsakomybės, kuri man duodant priesaiką tampa neišvengiama mano gyvenimo dalimi, – sako Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja V. Bėčienė. –  Iš visų jėgų stengsiuosi pateisinti žmonių lūkesčius turėti nepriklausomą ir nešališką teismą, ginantį žmogaus teises ir teisėtus interesus, saugoti bei tvirtinti teisėjo profesijos garbę, taip prisidedant prie mūsų brangios šalies stiprinimo. Anot V. Bėčienės, teisėjo profesija – tai pati garbingiausia teisininko profesija, reikalaujanti aukščiausios kvalifikacijos ir itin aukštų elgesio standartų.

Didžiulio džiaugsmo ir pakilios nuotaikos neslėpė V. Kazlauskas, tapęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėju. „Buvimas geru teisėju reikalauja sąžiningumo, aukštos kompetencijos ir daugybės valandų sunkaus darbo bei nesuteikia teisės naudotis nepagrįstomis privilegijomis. Kadangi teismų sistemoje dirbu jau pakankamai ilgą laiko tarpą, puikiai žinau, kad ir kitiems teismų darbuotojams ir valstybės tarnautojams keliami itin aukšti reikalavimai, o be jų indėlio ir atsidavimo teisingo sprendimo priėmimas tam tikrais atvejais būtų paprasčiausiai neįmanomas“, – pabrėžė teisėjas V. Kazlauskas.

Rytoj Raseinių rūmuose teisėjus pasitiks kolektyvas. Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė Rasa Milvydaitė labai džiaugiasi, kad teisme pradeda dirbti du jauni kolegos: „Su dideliu džiaugsmu pasitinkame naujus teisėjus ir linkime jiems sėkmės. Raseinių rūmuose pusę metų trūko dviejų teisėjų. Nuo šiandien visi (47) teisėjų etatai užimti.“

Daugelis darbuotojų teisėjui V. Kazlauskui yra pažįstami. Mat 2013 m. tuometiniame Raseinių rajono apylinkės teisme jis pradėjo dirbti teisėjo padėjėju. Tai buvo pirmoji jauno teisininko darbo vieta po teisės studijų Vilniaus universitete. Vėliau teisėjo padėjėju dirbo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose ir paskutinė darbovietė – Vilniaus apygardos teismas.  

Teisėja V. Bėčienė po studijų Mykolo Romerio universitete teisėjo padėjėja visą laiką dirbo Kaune: Kauno apygardos administraciniame teisme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra keturi teisėjų etatai. Paskutinį pusmetį Raseinių rūmuose trūko dviejų teisėjų, todėl visas kolektyvas labai laukė naujų kolegų. Iš viso Šiaulių apylinkės teisme yra 47 teisėjų etatai.

Nijolė Damulė

Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja

ryšiams su žiniasklaida ir visuomene

Tel. (8 41) 598 511

Mob. 8 676 50 348

Faks. (8 41) 598 480

el. p.  nijole.damule@teismas.lt

Viršelis V. Bėčienės asmeninio albumo nuotr.

https://siauliu.teismai.lt/

Skaityti daugiau

Aktualijos

Skaitymas mus jungia!

Avatar

Paskelbta

data

Pirmąją 2020 –ųjų metų vasaros dieną prasideda pamėgtasis ir visų laukiamas „Skaitymo iššūkis“. Tai jau penktą kartą organizuojama interaktyvi akcija, kurios metu visi norintieji kviečiami įvykdyti penkias smagias skaitymo užduotis ir laimėti prizų. Šių metų šūkis – „Skaitymas mus jungia!“

 „Skaitymo iššūkį“ organizuojančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka tikisi, kad per vasarą (birželio 1–rugpjūčio 31 d.) penkias užduotis įveiks dar daugiau žmonių nei pernai. Nors jau ir 2019 metų rezultatai pranoko visus lūkesčius – iššūkį priėmė net 16 390 dalyvių (beveik du kartus daugiau nei 2018 m.), o jį įveikė tris kartus daugiau skaitytojų nei praėjusiais metais – 10 339. Iš viso pernai per vasarą buvo perskaityta net 74 100 knygų!

„Šiais, 2020, metais „Skaitymo iššūkis“ švenčia 5-erių metų gimtadienį, tad savo skaitytojus pasitinkame su 5 naujomis skaitymo užduotimis ir smagiais prizais. Viena iš pagrindinių naujienų – atnaujinta www.vasarasuknyga.lt projekto svetainė, kuri bus aiški, patraukli ir pritaikyta regos negalią turintiems žmonėms“, – sako šių metų projekto vadovė Greta Kėvelaitienė.

Penkios „Skaitymo iššūkio“ užduotys

„Skaitymo iššūkis“ kviečia dalyvauti įvairaus amžiaus skaitytojus  – nuo mažiausių iki labai patyrusių.  Kaip rodo organizatorių patirtis, aktyviai jame dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai bei seneliai. Knygas dalyviai gali skaityti iš savo namų knygų lentynų, skolintis bibliotekoje, skaityti elektronines knygas ar klausyti audioknygų. Šiemet užklupęs karantinas gerokai praplėtė skaitytojų akiratį, todėl kiekvienas „Skaitymo iššūkio“ dalyvis gali rinktis įvairių formatų knygas, svarbu, kad jos atitiktų organizatorių pateiktas užduotis. O jos šiemet yra tokios:

perskaityti knygą, kurios autorius yra iš Šiaurės šalių;

perskaityti knygą, kurios pavadinime yra skaičius;

perskaityti knygą apie gamtą;

perskaityti knygą apie draugystę;

perskaityti eiliuotą knygą.

Naudingi ir smagūs prizai

Dalyvauti skaitymo varžytuvėse labai paprasta: galima kreiptis į savo biblioteką, kad jos darbuotojai užregistruotų Jus kaip iššūkio dalyvį, kitas, dar patogesnis, būdas – registruotis savarankiškai svetainėje www.vasarasuknyga.lt. Visi, sėkmingai įveikę „Skaitymo iššūkį“ ir gavę patvirtinimą el. paštu, dalyvauja bendroje loterijoje, kurioje galima laimėti 3 pagrindinius prizus: planšetę, sėdmaišį, momentinį fotoaparatą. Aktyviausiems skaitytojams atiteks ir kelios dešimtys leidyklos „Baltos lankos“ knygos. Na, o visi, kurie sėkmingai įveiks visas užduotis, dovanų gaus knygų skirtuką su vaistažolių sėklomis. Prizais bus apdovanotos ir aktyviausios iššūkyje dalyvaujančios bibliotekos.

Be to, viso iššūkio metu „Vasara su knyga“ Facebook ir Instagram paskyrose vyks konkursų, kur galima  laimėti papildomų prizų.

„Vasara su knyga“ palaikymo komanda

Tam, kad ši graži skaitymo šventė įvyktų, organizatorių komanda dėkoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijai, LRT, leidyklai „Baltos lankos“ ir partneriams – IBBY Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriui.

 „Vasara su knyga“ – tai Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų organizuojama skaitymo skatinimo programa pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos ir skaitymo skatinimo programos 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“. 2018 m. spalio 19 d. Nr. Įv-746/v-834. „Skaitymo iššūkis“ yra viena iš „Vasara su knyga“ iniciatyvos dalių.

Daugiau informacijos apie „Skaitymo iššūkį“, taisykles, registracijos formą ir karščiausias naujienas rasite: http://vasarasuknyga.lt/ bei Facebook paskyroje https://www.facebook.com/vasarasuknyga/.

Kontaktinis asmuo

„Vasara su knyga“ 2020 metų projekto vadovė

Greta Kėvelaitienė

 greta.kevelaitiene@pavb.lt Tel. +370 643 049

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019