Socialiniai tinklai

Aktualijos

 Sausio 13-oji: skaudi tautos istorija, politikų šou ar reklaminė kampanija?

Avatar

Paskelbta

data

 

Perskaičiau vieną komentarą viešoje erdvėje, pacituosiu:
„Na, vieni segėsi gėlytes, kiti nesisegė… Kas čia blogo?.. Aš segiausi gėlytę, bet tikrai ne mažiau nei jūs, kurie čia „viską pamena ir didžiuojasi”, viską pamenu ir juos visus, žuvusius, gerbiu… Tos gėlytės nieko nekainavo, mokykloje patys su vaikais jas nusispalvinome, prisisegėme ir taip paminėjome ( tie vaikai tuomet dar nebuvo gimę ir apie tuos įvykius, apie žuvusius žmones žinos tiek ir tai, ką jiems papasakosim, kaip tai parodysim ) Nebesipykit, gėlytes jau išsisegėm“.

Man užkliuvo šis komentaras, negalėjau neparašyti savo pamąstymų. Iš kur ir kada atsirado neužmirštuolė – „nezabudka“ nesigilinsiu, nes vienur minima, kad tai vermachto kareivių naudotas simbolis, kitur, kad tą simbolį naudojo masonai. Bet iš kur ir kada Lietuvoje atsirado ši gėlelė?
Jaunimui iš karto pasakysiu: nei 1991 m., nei vėliau nebuvo šio simbolio, jis atsirado  2014 metais. Tai konservatorių partijos sukurtas simbolis, kuri už šį „triuką“ gavo net „Metų reklamos simbolį“. Cituoju: „Verslo žinių“ organizuojamoje rinkodaros pasiekimų konferencijoje „Password 2014 m.“ efektyviausia rinkodaros kampanija buvo pripažinta socialinės medijos rinkodaros kampanija „Neužmirštuolė“. Akciją organizavo bei joje dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija“.
Paklausiau keleto 13 -15 metų mokinių, ką jie mano apie šią gėlelę. Mokiniai buvo įsitikinę, kad tai žmonių, Sausio  13- ąją paguldžiusių galvą už Lietuvos laisvę simbolis. Ir segamos visiems iš eilės mokyklose melsvos gėlelės Sausio 13-ąją, o pedagogai šią idėją priima kaip sovietiniais laikais direktyvas „iš viršaus”, nemąstydami apie jų simboliką.
Pasidomėjau ir vyresnio amžiaus žmonių, televizijos bokšto, parlamento gynėjų nuomonę apie „Neužmirštuolę“. Šis simbolis jiems taip pat svetimas, nieko apie neužmirštuolę – „nezabudka“ jie nežino. Tad kyla klausimas, ar nereikėtų šia tema padiskutuoti ir išsirinkti tikrą tų dienų simbolį, kuris galėtų būti pvz., Lietuvos trispalvė, Gediminaičių stulpai, Televizijos bokštas ir t.t.
Simbolis turi atspindėti, dėl ko prie parlamento stovėjo mūsų žmonės, už ką guldė galvas…
Prisimenu 1991 m. Sausio 13 – osios įvykius. Tuo metu buvau beveik 14 metų, puikiai pamenu mamos ašaras, senelių, brolio nerimą. Informaciją tuo metu buvo galima gauti tik dviem būdais: per radiją ir televiziją (dar šiek tiek telefonais).
Neišvykusieji į Vilnių, buvo prikaustyti prie televizorių ar radijo aparatų.  Daug kas kalba apie įvykius prie televizijos bokšto, prie parlamento, bet mažai kas girdėjo apie kitą pusę. Daug mūsų jaunuolių tuo metu tarnavo sovietų armijoje, kita dalis aštuoniolikmečių dar ruošėsi eiti tarnauti. Iškilo klausimas: eiti ar neiti? Tuo metu šauktinius bausdavo, veždavo į sovietų armiją prievarta, pabėgusių iš dalinių laukdavo dar baisesnės bausmės. Apie tai dar mažai viešai kalbama. Mano brolis buvo  tinkamo amžiaus sovietų armijai, tad nerimo, nežinomybės buvo tik pradžia…
Ir dar. Radviliškyje vykusiame Sausio 13-osios iškilmingame minėjime meras A. Čepononis kalbėjo apie „susitaikymą“. Tačiau apie kokį? Kas galėtų paneigti, kad meras pabandė sumenkinti kovą su partine nomenklatūra, kuri pastaruoju metu labai suvešėjo naujais pavidalais.
Sausio 13-osios proga politikams V. Landsbergiui ir V. Adamkui  įteiktos Laisvės premijos. Gal jie ir nusipelnė, bet labai skaudu, kai plikomis rankomis tankus stabdę žmonės liko užmiršti. Manau, jie labiausiai nusipelnė Laisvės premijos, nors ir po mirties. Bet medaliai teikiami lengvai, taip kaip ir atimami – tai rodo rusų žurnalisto D. Kiseliovo pavyzdys: jam buvo įteiktas Sausio 13-osios medalis, o po to atimtas.
Oficialiame rajono minėjime nei vienu žodžiu nebuvo prisiminti ir įvertinti Nepriklausomybę sunkiais metais kūrę bei už ją kovoję Anapilin jau išėję kraštiečiai: Vitolis Januševičius, Petras Kaščionis.
Sausio 13 buvau minėjime prie kultūros rūmų vykusiame renginyje pasiklausęs rajono mero kalbos, susidariau įspūdį, kad valdininkams labai gerai gyventi Lietuvoje, bet ar su juo sutiktų milijonai išvykusiųjų? Gaila, kad lietuviai pasirinko emigracija, o ne kovą už savo teises, už savo vaikų gerovę, už savo šalį. Tik šį kartą mūsų priešas pasikeitęs, dažniausiai esantis tarp mūsų, besišypsantys, gražius žodelius šnekantis.
Kol mes, lietuviai, tylėsime, tol taip ir bus. Kol rajono valdininkams trinkelės ir fontanas po savivaldybės langais svarbesnis negu Radviliškio rajono žmonių gerovė, tol niekas nesikeis. Bet nenusiminkime, kaip ir sakau „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariams, taip ir Jums, gerbiami skaitytojai, noriu pasakyti: išsirinkom naują Seimą ir po dvejų ar šešerių metų pakeisime ir rajono valdžią. Tada ir paaiškės, kiek lėšų įsisavino mūsų besišypsantys valdininkai ir kas už tai atsakys.
Kova Sausio 13 – ąją nepasibaigė, ji tęsiasi, tik priešas kitoks, dažniausiai besišypsantis, naudojantis frazę „įsisavinome lėšas“. Mes turime ginti savo teisę gyventi mūsų gimtinėje, mūsų Lietuvoje. Parašiau šias mintis, nes noriu, kad mano sūnus, kuriam dabar tik treji metukai, kaimynų, išeivių vaikai užaugę žinotų tikrą tiesą apie Sausio 13-osios įvykius, papasakotą liudininkų, o ne politikų, kurie mėgsta istorijos įvykius „pakreipti“ saviems tikslams.

„Radviliškio krašto“ bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

STEAM ugdymo diena Burbiškių dvare

Avatar

Paskelbta

data

Kas yra STEAM? Madingas žodis. Progresyvus ugdymas. Ar šiuolaikiniam vaikui įdomus nesuderinamų mokomųjų dalykų, tokių kaip matematika, istorija, gamtos mokslai, menai, sujungimas į vientisą visumą, kur vaikas gali „žingeidauti“, interpretuoti ir kūrybiškai aiškintis nežinomus, neaiškius ir tik jam svarbius dalykus bei tikrovės reiškinius; kai atradimo stebuklas ir pažinimo džiaugsmas ugdo tikėjimą ir pasitikėjimą savimi bei pagarbą šalia esančiam pedagogui.

Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos pedagogai (Laima Škėmienė, istorijos mokytoja ekspertė, Dijana Krivickienė, matematikos mokytoja metodininkė, Gina Jacynienė, biologijos vyresnioji mokytoja, Aušra Dilnikaitė, dailės mokytoja metodininkė, Rasa Masiulienė, technologijų mokytoja metodininkė, Daiva Sedelskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui) susibūrė į kūrybinę komandą ir parengė pradinių klasių mokiniams STEAM edukacinę programą Burbiškių dvare. Kodėl Burbiškių? Ogi todėl, kad Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus – draustinio vadovė Laura Prascevičiūtė, istorikė, paveldosaugininkė, humanitarinių mokslų daktarė, buvusi mūsų mokyklos mokinė, sutiko bendradarbiauti su mokykla rengiant ir įgyvendinant edukacijas mokiniams.

Pirmieji programą išbandė 3a klasės mokiniai ir jų mokytoja Audronė Nėjienė. Mokiniai susipažino su dvaro istorija, pastatais, skulptūromis, parko teritorija ir atliko istorijos, dailės, matematikos, biologijos užduotis. Mokiniai matavo atstumus žingsniais, vertė juos į metrus, ieškojo ir fiksavo geometrines figūras, kurios buvo panaudotos dvaro pastatų architektūroje. Trečiokai puikiai atliko istorijos dalyko užduotis, skulptūrų puošyboje rado įvairius simbolius, juos įvardijo. Sužinojo, kokie pavasariniai augalai žydi dvaro teritorijoje, ir išmoko, kaip, naudojantis tik metru, galima nustatyti medžio amžių.

Dvaro teritorijoje esančioje pavėsinėje buvo organizuotos kūrybinės dirbtuvėlės, kuriose mokiniai iš modelino darė suvenyrinius pakabukus savo artimiesiems, jų dekoravimui naudodami dvaro parke rastus augaliukus, šakeles, akmenukus. Smagu buvo stebėti ne tik vaikų darbą, bet ir jų gebėjimą dalintis priemonėmis, padėti vienas kitam, pasidžiaugti vienas kito darbeliais.

Šiltėjantis oras ir laisvėjantis karantinas leis išbandyti programą ir kitiems pradinių klasių mokiniams.

Tai tik pirmas mažas žingsnelis įgyvendinant STEAM ugdymą mokykloje. Tačiau ši patirtis įrodė, kad viskas yra įmanoma, jeigu kryptingai dirbi bendraminčių komandoje ir turi tikslą.

Daiva Sedelskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Laima Škėmienė, istorijos mokytoja ekspertė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Elektriniai paspirtukai: kaip išsirinkti ir saugiai naudotis?

Avatar

Paskelbta

data

Šiltojo sezono metu elektriniai paspirtukai tampa viena populiariausių judėjimo mieste ar kurortuose priemone. Technologijų ekspertai dalinasi patarimais,  į ką atsižvelgti renkantis paspirtuką ir primena svarbiausias saugaus važiavimo taisykles visiems paspirtukų vairuotojams.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pataria, kaip išsirinkti tinkamą paspirtuką ir kviečia pasikartoti septynis dalykus, kuriuos turi žinoti kiekvienas paspirtuko naudotojas.

Elektrinių paspirtukų kategorijos

Paspirtukų atranką verta pradėti nuo pagrindinių jų kategorijų. Kaip išmanieji telefonai skirstomi į biudžetinius, vidutinės klasės telefonus ir flagmanus, taip ir šias dvirates transporto priemones galima sudėlioti į kelias pagrindines lentynas.

Pirmoji kategorija – biudžetiniai elektriniai paspirtukai. Jie skirti baziniams poreikiams – kelionėms į darbą ir iš jo ar lengviems pasivažinėjimams parke. Tokių patikimų ir racionaliai įkainotų modelių turi populiarus išmaniųjų įrenginių gamintojas „Xiaomi“. Tiems, kurie nori daugiau galios, skirta keliautojo klasė. Biudžetinio keliautojo paspirtukai turi pakankamai talpią bateriją ir gali nuvažiuoti ilgus atstumus. Ieškodami tokio paspirtuko, vartotojai gali rinktis aukštesnės kokybės „Xiaomi 1S“ arba „Segway Ninebot E22E“ modelius.

Aukštesnės, „Premium“ keliautojo klasės paspirtukai pasižymi itin geromis akceleracijos ir amortizacijos savybėmis. Skirtumą tarp vienos ir kitos klasės paspirtukų lengviausia pajusti važiuojant nelygiu, įkalnių ir nuokalnių pilnu keliu. Aukštesnės klasės elektriniai paspirtukai su šiomis kliūtimis susitvarko be jokių problemų. Iš šios klasės paspirtukų verta išskirti „Xiaomi Pro 2“ ir „Segway Ninebot MAX G30LE“ modelius.

Tuo tarpu aukščiausios ir brangiausios „Performance“ klasės paspirtukai yra skirti žmonėms, kurie paspirtukus naudoja ne nuvykimui iš taško A į tašką B ar ramiam pasivažinėjimui, o kaip aktyvaus laisvalaikio praleidimo priemonę.

Kelionės atstumas

Atstumas, kurį elektrinis paspirtukas gali nuvažiuoti tarp įkrovimų yra vienas iš esminių faktorių renkantis šią transporto priemonę. Galimas atstumas priklauso nuo paspirtuko baterijos dydžio. Tačiau tai, kokį atstumą nuvažiuosite, lemia ir motoro galia, paspirtuko svoris, pasirinktas vidutinis greitis, kelias, kuriuo važiuosite ir jūsų pačių svoris. Gamintojai dažniausiai nurodo, kokio nuvažiuojamo atstumo galite tikėtis, tačiau svarbu įvertinti tai, jog jis yra skaičiuojamas idealiomis sąlygomis. Realiai nuvažiuosite iki 30 proc. mažesnį atstumą.

Paspirtukų baterijos, kaip ir visos kitos, pamažu dėvisi. Jos turi ribotą įsikrovimų ir išsikrovimų ciklų skaičių, o po to ima palaipsniui prarasti savo sugebėjimus. Biudžetinių paspirtukų baterijų gyvenimo ciklas siekia 300-500 įsikrovimų. Keliautojo klasės modeliai yra ilgaamžiškesni – jų gyvenimo ciklas gali siekti ir iki 1000 įsikrovimų. Taigi, svarbu nutarti ar renkatės paspirtuką kaip ilgalaikę investiciją, ar tiesiog norite išbandyti šią transporto priemonę.  

Paspirtuko greitis ir motoro galia

Įprastą 25 km/val. greitį nesunkiai išvysto net ir biudžetiniai modeliai. Ką jau kalbėti apie keliautojo klasę. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad toks greitis išvystomas idealiomis arba joms artimomis sąlygomis, t. y. važiuojant ant lygios ir kokybiškos kelio dangos. Tikrąjį elektrinio paspirtuko greitį mes patiriame tuomet, kai tenka jį didinti, mažinti, ar prireikus įvažiuoti į įkalnę.

Tačiau maksimalus paspirtuko greitis mažai ką reiškia, jeigu jam pasiekti reikia daug laiko. Taigi, užuot žiūrėjus į jį, daugiau dėmesio reikėtų skirti motoro galiai. Ji matuojama pagal tai, kiek energijos yra sunaudojama. Kuo daugiau galios, tuo daugiau vatų turi motoras.

Biudžetinės klasės paspirtukas paprastai turi apie 250 W galios motorą. Kokybiškas keliautojo klasės – apie 500 W. Jūsų pasirinkimas turėtų priklausyti nuo vietų, kuriomis ketinate važinėtis. Jeigu maršruto, kuriuo planuojate dažniausiai važiuoti, kelias yra lygus, jums gali pakakti ir 250 W. Visgi, jeigu pakeliui pasitaiko kalvelių, rinkitės modelį, kurio galia siekia 350-500 W. Toks motoras lengviau įveiks aukštesnes įkalnes ar nelygumus ir užtikrins greitesnę akceleraciją.

Kiti svarbūs rodikliai

Renkantis paspirtuką reikėtų atkreipti dėmesį į dar kelis smulkius, tačiau važiavimo komfortui itin reikšmingus dalykus. Visų pirma, į modelio pakabą. Visai kaip ir automobiliuose, nuo jos priklauso važiuosite kietai ar minkštai. Jeigu pakaba bus nekokybiška, jausite kiekvieną kelio nelygumą, o apie pasivažinėjimus duobėta danga nenorėsite net pagalvoti. Pakaba dažniausiai būna su spyruoklėmis, hidraulinė arba guminė. Geriausios pakabos paprastai derina spyruoklės ir hidraulinę technologijas.

Taip pat labai svarbi ir patikima stabdžių sistema. Ji paprastai būna mechaninė arba elektroninė, o jos kokybę reikėtų matuoti pagal tai, kokio ilgio būtų jūsų stabdymo kelias, jeigu prieš tai važiuotumėte 24 km/val. greičiu. Jis neturėtų būti ilgesnis nei 3-6 metrai.

Mechaninių stabdžių kategorijoje efektyviausiais laikomi būgniniai bei diskiniai stabdžiai. Pirmieji reikalauja mažiau priežiūros, o antrieji greičiau dėvisi, bet yra stipresni ir greitesni. Elektroninė stabdžių sistema veikia tik patį motorą. Ji veikia ne taip efektyviai, bet jos nereikia papildomai prižiūrėti. Patys geriausi paspirtukai paprastai turi tiek elektroninę, tiek kurią nors iš mechaninių stabdžių sistemų.

Galiausiai, šviesos, kurios yra būtinos jūsų ir kitų eismo dalyvių saugumui. Paspirtukai turi turėti ir priekinę, ir galinę lempas. Nors gamintojai jomis pasirūpina patys, įvertinkite oro sąlygas ir jei reikia, pasirūpinkite papildoma apsauga.

7 saugumo patarimai kiekvienam paspirtukų naudotojui

Tam, kad kelionė būtų saugi tiek pačiam paspirtuko vairuotojui, tiek aplinkiniams, svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir būti atsargiam kelyje. Kaip paspirtuku važiuoti saugiai ir atsakingai?

#1Veskitės paspirtuką per perėją. Privažiavę pėsčiųjų perėją, sustokite, nulipkite nuo paspirtuko ir pereikite gatvę jį stumdami. Jei perėjoje yra pažymėta speciali pervaža dviračiams, sustoti nereikia, tačiau vis tiek siūlytume pristabdyti ir apsižvalgyti prieš kertant bet kurią važiuojamojo kelio dalį. Visiškai saugiai ir nepristabdant galima kirsti tik reguliuojamą dviračių pervažą, kai šviesofore dega žalias dviračio simbolis.

#2 Pirmenybė pėstiesiems. Artėdami prie pėsčiojo ar didesnės minios, sulėtinkite ir lenkite juos saugiu atstumu. Jūsų nematantis žmogus gali bet kada žengti žingsnį į šalį, todėl svarbu iš anksto apsisaugoti, siekiant išvengti susidūrimo. Prireikus, drąsiai įspėkite žmogų skambtelėjimu arba kitu garsiniu signalu. Jei žmonių aplink yra daug, verčiau sustokite ir praeikite pro juos paspirtuką stumdami.

#3Saugokite save. Saugokite ne tik aplinkinius, bet ir patys save. Būkite matomi. Važiuodami tamsiu paros metu, nepamirškite įjungti paspirtuko žibinto. Taip pat galite užsidėti ryškiaspalvę, šviesą atspindinčią liemenę arba prisisegti atšvaitą. Dar saugiau jausitės ant galvos užsidėję šalmą. Nevairuokite garsiai klausydamiesi muzikos ausinėse – taip neišgirsite įspėjančių signalų.

#4 Rinkitės dviračių taką. Šaligatviai visų pirma skirti pėstiesiems, tad gerbkite kitus eismo dalyvius ir šaligatviu važiuokite tik tada, kai nėra dviračių tako, juostos ar tinkamo kelkraščio. Be to, dviračių takas lygesnis už šaligatvį, tad juo važiuojant mažiau kratys, o paspirtukas tarnaus ilgiau. Sulėtinkite prieš šaligatvio ar kelio nelygumą bei bortelį – paspirtukas jums padėkos.

#5 Būkite mandagūs. Važiuodami dviračių taku, laikykitės elementaraus mandagumo. Važiuokite saugiu greičiu, netrukdykite kitiems eismo dalyviams, važiuokite ne greta draugo, o vienas paskui kitą. Jei paspirtuką nuomojatės, pasinaudoję juo pastatykite toliau nuo pėsčiųjų ar dviračių tako, kad jis niekam netrukdytų.

#6 Nevažinėkite paspirtuku pastatuose. Prekybos centrai ir kitos vidaus erdvės skirtos tik pėstiesiems, tad ten paspirtuką stumkitės arba sulenkę neškitės su savimi. Sulenkite paspirtuką ir tuomet, kai keliaujate viešuoju transportu. Taip paspirtukas užims mažiau vietos ir netrukdys kitiems.

#7 Pasirinkite tinkamą avalynę. Važinėti paspirtuku galite praktiškai su bet kokia avalyne, tačiau geriau rinktis uždarus batus neslidžiais padais. Planuodami kelionę paspirtuku nesiaukite atvirų basučių ar aukštakulnių. Taip apsaugosite savo pėdas nuo galimų subraižymų, dulkių ar akmenukų smūgių. Taip pat nepamirškite užsirišti batų raištelių.

Andrius Baranauskas

„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims

M +370 683 66319

@ andrius.baranauskas@tele2.com

Asociatyvios nuotr. Unsplash

Skaityti daugiau

Skaitomiausi