Šaulių veikla Šeduvoje ir apylinkėse

Remiantis periodinio Šaulių organizacijos leidinio „Trimito“  1923 m. 1937 m., 1938 m. medžiaga, galima nors paviršutiniškai apžvelgti to laikotarpio šaulių veiklą. Pirmosios žinios apie Šeduvos šaulius aptinkamos 1923 m. „Trimito“ Nr. 169, kur skyrelyje „Iš šaulių gyvenimo nurodyta, kad Šeduvoje šaulių būrys yra  įsikūręs nuo 1920 m., jis skaitėsi pavyzdingiausiu Panevėžio skyriuje, jam vadovavo  mokytojas Gipiškis, kuriam išvykus būrio veikla apmirė. Tačiau vėliau būrį pasisekė sustiprinti, patraukus žymią dalį miestelio ir apylinkės veikėjų, daugiausia  mokytojų. Vėliau šaulių būrai jau veikė ne tik Šeduvoje, bet ir Užuožeriuose, Žibartuose.

Jiems priklausė aplinkinių vietovių šauliai.  Šiaulių bataliono vadas buvo atsargos kapitonas Antanas Petrauskas, kuopai vadovavo policijos nuovados viršininkas, atsargos leitenantas Kliorė. Šeduvos šaulių būrio vadu buvo mokytojas Adolfas Kuzavinis. Užuožerių šaulių būrio vadu  nuo iki 1937 m. buvo atsargos jaunesnysis puskarininkis J. Jankauskas (mirė 1937m.). Po jo nauju būrio vadu buvo paskirtas energingas mokytojas J. Beleckas. Tuo metu būrį sudarė 34 šauliai. Žibartų šaulių būrio vadu kurį laiką buvo nepriklausomybės kovų dalyvis – kūrėjas savanoris B. Škleinikas, vėliau – P. Skačkauskas.

Vykstant metiniam susirinkimui 1937 m., Šeduvoje buvo sudaryta būrio taryba: Adolfas Kuzavinis (mokytojas) – tarybos primininkas, A. Zavadskas (banko valdytojas) – pirmininko pavaduotojas Vytautas Lukoševičius (viršaitis) – švietimo vadas,  A. Grigaliūnas (veterinarijos gydytojas) – iždininkas, V. Padvarietis (tarnautojas) – sekretorius. Šeduvos šaulių būrio veiklą spaudoje aprašė J. Venckūnas, Žybartų – P. Kelmelis, Užuožerių – Skačas. Šaulių būrių veikla turėjo praktinį – gynybinį pobūdį. Žibartų šaulių būrys sudarė savo ugniagesių komandą, kaupė lėšas  šaulių namų statybai, rinko aukas būrio fondui. Čia buvo rengiami vakarai, dažnai vyko karinės pratybos. Žibartų šaulių būrys kartu su Rozalimo šauliais 1932 m. gruodžio 22 d. buvo surengę manevrus. Užuožerių šaulių būrys, susikūręs 1927 m., sutvarkė ir pasodino medeliais dar neužbaigtas kapinaites, įsteigė dviratininkų komandą, iš rėmėjų lėšų nupirko naujų šautuvų. Būrys turėjo savo šaudyklą, biblioteką. Buvo skaitomos paskaitos, organizuojami Panevėžio sporto šventėje dalyvausiantis sportininkai, sukurtas choras, į veiklą įtraukiami ir pagyvenę žmonės.

1937-08-08 d. būrys surengė vakarą, kuriame buvo suvaidinta 5 veiksmų drama „Leitenantas Antanas“, o lapkričio 21 d. surengė kariuomenės įkūrimo minėjimą. Būrys nutarė įsigyti vėliavą ir materialiai paremti Šeduvos Šaulių namų statybą.

1937-10-24 d. Šeduvos miesto šaulių būrys progimnazijos salėje suruošė vakarą. Suvaidinta M. Kukino 3 veiksmų pjesė „Kautynių dienos“. Į vakarą buvo atvykęs rinktinės antrojo bataliono vadas, šeštos kuopos vadas, būrio vadovybė, visa Šeduvos inteligentija ir daug publikos. Šeduvos valsčiuje Šeduvos šaulių būrys buvo gausiausias – jame buvo 60 šaulių. 1933 m .įsikūrė šaulių moterų skyrius.

Šaulių organizacija turėjo didelį autoritetą – ją rėmė Šeduvos valsčiaus savivaldybė, Radvilonių pieno  perdirbimo punktas, Užuožerių grietinės nugriebimo punktas, daugelis rėmėjų iš visuomenės tarpo. Šeduvos valsčiaus savivaldybė Žibartų būrio ugniagesių komandai paskyrė 200 rb. Pašalpą. Buvęs Žibartų būrio vadas B. Škleinikas įteikė naujajam būrio vadui P. Skačkauskui  25 lt. vertės  „Maisto“ akciją,  paskirdamas tą sumą būrio ginklų fondui.  Šaulys atsargos jaunesnysis puskarininkis M.Vaišvila tam pačiam tikslui paaukojo 14 litų. Būrio rėmėja šaulė L. Mengotienė paaukojo vietos būrui 50 lt.vertės medžioklinį šautuvą. Šaulys savanoris ir Vyčio kryžiaus kavalierius P. Navagruckis įteikė būrio vadui 50 lt. vertės  „Maisto“ akcijų, šautuvams pinigų skyrė mokytojai Beleckai.

Daug pastangų plečiant šaulių būrių veiklą įdėjo Užuožerių šaulys mokytojas Vladas Plungė. Šeduvos valsčiaus viršaitis Vytautas Lukoševičius, žibartiečiai šauliai  P. Petrauskas, Povilas Puodžiūnas, J.Senulis.
Žibartuose buvo išrinkta šaulių namų statymo komisija ir įsteigtas specialus fondas Užuožeriai įsipareigojo kas darbu, o kas pinigais remti Šeduvoje statomus Šaulių namus. Buvęs Žibartų šaulių būrio vadas B.Škleinikas įteikdamas auką pareiškė: „Kuomet buvau stiprus, kovojau dėl tėvynės laisvės negailėdamas jėgų, dabar, jų netekęs, noriu šia kuklia auka ją paremti“.

Bendros visų šaulių visuomenės aktyvių rėmėjų pastangos pagaliau davė vaisius. 1938 m. birželio 15 d. „Trimito“ Nr. 24 taip aprašyta Šeduvos mieste įvykusi šventė: „Šeduva, gegužės 15 d., 1938 m. Šeduvoje buvo nepaprastai didelės iškilmės. Tą dieną buvo pašventintas statomų Šaulių namų kertinis akmuo ir įteikti padovanoti vietos šauliams ginklai. Kertinio akmens pašventinime dalyvavo Panevėžio apskrities viršininkas, rinktinės atstovai, keturi šaulių būriai, vienas moterų šaulių, visos organizacijos su vėliavomis, mokyklų, Lietuvos karų dalyviai ir labai daug neorganizuotos visuomenės. Prie akmens pašventinimo namų statymo komiteto pirmininkas progimnazijos mokytojas A. Kuzavinis pasakė kalbą. Kertinį akmenį pašventino ir atitinkamą pamokslą pasakė kanauninkas Karosas. Į pamatus buvo įmūrytas namų statybos aktas ir visos nuo vieno cento ligi 10 litų monetos. Dar kalbėjo rinktinės atstovas Kubilius. Po šių apeigų visi nužygiavo į miesto aikštę, kurioje buvo įteikti padovanoti šauliams 40 šautuvų, 3000 kovos šovinių ir už 500 lt. šaudymo pamokoms šratelių.

Įteikęs šauliams dovanas, apskrities viršininkas pasakė kalbą. Paradui vadovavo bataliono vadas, atsargos kapitonas Antanas Petrauskas. Padovanotus šauliams 25 šautuvus, šovinius ir šratelius nupirko miesto ir apylinkės gyventojai, o 15 šautuvų buvo vardiniai, kuriuos nupirko atsargos kapitonas A. Pertauskas, veterinarijos gydytojas A. Grigaliūnas, mokytojas V. Plungė, girininkas Orlauskis, šauliai V. Padvarietis, Zavadskas, viršaitis V. Lukoševičius, kooperatyvo vedėjas Latonas, Tautininkų sąjungos Šeduvos apylinkės skyrius, savanorių kūrėjų draugija, Žemės ūkio draugija, Šeduvos policijos tarnautojai ir Šeduvos miesto tarnautojai po vieną vardinį šautuvą. Pieno perdirbimo bendrovė – 2 vardinius šautuvus.

Iš viso – 15 vardinių šautuvų. Po visų iškilmių ilgai dar vis skambėjo grįžtančių į namus šaulių būrių kariškos dainos“.

Total
2
Dalinasi
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Related Posts