Socialiniai tinklai

Aktualijos

Gyventojai kovoja už galimybę atsigerti švaraus vandens

Avatar

Paskelbta

data

Prastavonių kaimo gyventojai skundžiasi jau kurį laiką neturintys normalaus vandens – iš vandentiekio bėga rudas vanduo, o mokėti reikia kaip už gerą.

Baltų skalbinių skalbti neįmanoma, vaikai laksto margi …

Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcijoje bei  pas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį Gediminą Lipnevičių apsilankė Prastavonių kaimo gyventojai, kurie skundėsi iš vandentiekio bėgančiu rudu vandeniu, kurio negalima naudoti nei šviesiems skalbiniams skalbti, nei vaikams maudyti.

Prastavonių gyventojai atsivežė ir „daiktinį“ įrodymą – vandens stiklainį prieš vamzdyno valymą ir po vamzdyno išvalymo. Vizualiai žiūrint, ir prieš valymą, ir po valymo vanduo spalvotas.

„Jau senokai Prastavonių kaime neturime gero geriamojo vandens. Vanduo, bėgantis iš vandentiekio, toks rudas, jog prileidus jo į stiklinę, ant dugno nusistoja drumzlės. Tokio vandens negalima naudoti nei maistui, nei mažiems vaikams maudyti – tuoj atsiranda išbėrimai, nei baltiems skalbiniams skalbti. Tad vandeniu naudotis negalime, nors už jį mokame miesto tarifu“,- skundėsi Tarybos nariui G. Lipnevičiui Prastavonių kaimo gyventojai.

Pasak prastavoniškių, jie ne kartą dėl rudo vandens  kreipėsi į UAB „Radviliškio vanduo“ vadovus, tačiau atsiųstas meistras tik prapūtė vamzdyną. „Po vamzdyno prapūtimo vandens kokybė laikinai pagerėjo, tačiau jis netapo visiškai švariu“,- sakė prastavoniškiai.

Neapsikentę nepatogumų dėl rudo vandens, Prastavonių kaimo gyventojai surašė raštą Radviliškio rajono savivaldybei bei UAB „Radviliškio vanduo“ vadovams, cituojame: „Žemiau pasirašę kaimo gyventojai tvirtiname, kad Prastavonių kaimas neturi normalaus vandens, iš vandentiekio bėga rudas, o kai kada ir drumzlinas, nors už vandenį mokame kaip ir miesto tarifu. Vanduo ant tiek rudas, kad pribėgus į stiklinę vandens nusistoja drumzlės rudos, tokio vandens negalima naudoti mažiems vaikams, išskalbti baltiems skalbiniams, užruduoja vonios dušų kabinos, na, žinoma, ir patiems vartoti negalima, vanduo neatitinka normų reikalavimų. Matome, jūs pasiskelbę, kad atlikote vandentiekio renovavimą  pagal Kaimo plėtros paramos fondo programą, nors taip nėra. Vamzdynas buvo tik praplautas. Prašome mus informuoti dviejų savaičių laikotarpyje po parašų surinkimo“. Po raštu pasirašė per 70 Prastavonių kaimo gyventojų – matosi, kad ši problema kaime labai opi.

Iš  UAB „Radviliškio vanduo“ direktoriaus – priekaištai Prastavonių kaimo gyventojams

Pasiteiravome UAB „Radviliškio vanduo“ direktoriaus Egidijaus Barčkaus, kaip būtų galima padėti Prastavonių kaimo gyventojams, kad šie vėl turėtų tinkamą naudojimui geriamąjį vandenį.

„Prastavonių kaime padarė vandens nuleidimą, jo kokybė šiek tiek pagerėjo. Šio kaimo gyventojai labai prastai moka už vandenį, yra didžiulės netektys, tas kaimas mums labai nuostolingas. Vieną mėnesį buvo net 95 proc. netekties – kiek vandens pateikėme, tik 5 proc. gyventojų deklaravo ir sumokėjo už vandenį – į kaimą nustūmėme 100 kubų vandens, sumokėjo tik už 5 kubus. Gyventojai motyvuoja tuo, kad prastas vanduo ir jie jo nenaudoja, tik kažkodėl vanduo eina. Atnešė ir  mums Prastavonių kaimo gyventojai raštą dėl nekokybiško vandens“,- sakė „Radviliškio vanduo“ direktorius E. Barčkus.

Pasak  direktoriaus, kai kur būna ir prastesnių vandenų: „Ir dabar turiu kabinete vandens iš Prastavonių, gal ir yra ant indo dugno nusėdę koks milimetras geležies drumzlių. Kaskart  kiek įmanoma nuleidžiame po 60-70 kubų vandens, šiek tiek vamzdynas prasiplauna, po kiek laiko vėl bėga rudas. Situacija nepagerės, kol nebus pastatyti geriamojo vandens gerinimo įrenginiai, tad gyventojams belieka laukti“.

Laukti gali tekti ilgai

Birželio 17 d. Radviliškio rajono savivaldybė paskelbė konkursą Radviliškio rajono Prastavonių, Kunigiškių, Miežaičių, Arimaičių, Kaulinių ir Jonaitiškių kaimų geriamojo vandens gerinimo įrenginių statybos rangos darbams pirkti. Vandens gerinimo įrenginiuose būtų įdiegtas nepertraukiamas ir stabilus vandens valymo procesas, užtikrinantis geriamojo vandens išvalymą iki reikiamų parametrų. Konkurse panoro dalyvauti keturios bendrovės:  UAB „Eigesa“, UAB „Evikta“, „Infes technologijos“ bei UAB „Naujoji gotika“. Tačiau konkursas neįvyko –  trijų bendrovių pasiūlyta  kaina buvo neva per didelė ir nepriimtina perkančiajai organizacijai, o UAB „Evikta“ galutinio pasiūlymo nepateikė savo iniciatyva. Tad bus organizuojamas kitas konkursas, kuris gal įvyks, o gal ir vėl ne.

Tarybos nario G. Lipnevičiaus komentaras

„Prastavonių bei kitų gyvenviečių gyventojų, laukiančių vandens gerinimo įrenginių, skundai daugiau nei pagrįsti, nes tikrai gyventojai mokėdami pilną kainą nori gauti ir kokybišką vandenį. Šiandien teiksiu siūlymą merui, Tarybai bei administracijai, kad kol nebus gyventojams tiekiamas švarus vanduo, būtų skaičiuojama tik dalis kainos, o ne pilna kaina. Savivaldybė turi iš ko kompensuoti vandens kainą kiaulėms, turi rasti lėšų padėti ir žmonėms, kol bus įrengti vandens gerinimo įrenginiai“,- sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.

Konkursų organizavimo ypatumai  

Atliekant šį žurnalistinį tyrimą paaiškėjo įdomi detalė, kad konkursą organizuoja ne vandens tiekėjas UAB „Radviliškio vanduo“, o Radviliškio rajono savivaldybė, vadovaujama  kolegų konservatorių  mero  A. Čepononio  ir administracijos direktorės J. Margaitienės. Kadangi Radviliškio rajono savivaldybėje viešųjų pirkimų konkursai  „už brangiai“ dažniausiai įvyksta, lieka klausimas, kas su kuo nesusitarė organizuojant šį konkursą dėl geriamojo vandens gerinimo įrenginių statybos…

Artėjant Seimo rinkimams, o merui planuojant „išskristi“ iš rajono, gyventojams belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti  bei  tikėtis, kad prie naujojo rajono vadovo konkursai vyks sklandžiau. O kol vyks konkursai, gyventojams teks vandenį semti iš šulinių.

(Bus daugiau)

Jonas Petrikas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Virtualioje konferencijoje apie 500 dalyvių aptarė vaikų globos sistemos pertvarkos rezultatus

Avatar

Paskelbta

data

Kadangi šie metai yra paskutiniai, kai vaiko globa gali būti nustatyta institucijoje, Lietuvoje veikiantiems 66-iems Globos centrams ir savivaldybių administracijoms tenka svarbi užduotis. Be tėvų globos likusiems vaikams ieškoma globėjų, įtėvių ar šeimynų. Pirmą kartą nuotoliniu būdu vykusioje dviejų dienų konferencijoje aptarti šioje srityje nuveikti darbai, Globos centrų veiklos rezultatai ir laukiantys iššūkiai. Pabrėžta, kad mūsų šalyje labai pasiteisino budinčio globotojo instituto įvedimas. Konferencijoje dalyvavo apie pusė tūkstančio specialistų, dirbančių vaiko teisių ir globos srityje, Globos centrų darbuotojų.

„Tenka girdėti, kaip specialistai, dirbantys su globojamais vaikais, džiaugiasi galėdami apie kiekvieną iš jų pasakyti – „prasidėjo savigyda“. Rodos – savaiminis paties vaiko pasiekimas. Tačiau be vaiko adaptacinio laikotarpio stebėjimo, individualių jo poreikių vertinimo, psichologinės, socialinės, teisinės pagalbos ir galybės konsultacijų savigyda vargu ar prasidėtų. Tokia svarbi ir prasminga jūsų veikla. Tai, jog globojami, įvaikinti ar budinčių globotojų prižiūrimi vaikai anksčiau ar vėliau ima jaustis saugiai, yra jūsų nuopelnas“, – taip į virtualioje erdvėje susirinkusius specialistus kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Pasak direktorės, kiekvienas globoti ar įvaikinti pasiryžęs žmogus padeda ne tik tam vaikui, su kuriuo dalijasi savo namų šiluma, apgaubia meile, bet padeda ir visai mūsų visuomenei, dalindamiesi savo patirtimi, žiniomis, yra daugelio įkvėpimas ir pavyzdys.

„Klausite, o kas įkvepia juos? Atsakymą jūs puikiai žinote – tai esate jūs. Mokote, raginate, palaikote, esate šalia, kai pritrūksta vilties, drąsos ar žinių. Ta kraitelė, kurią perduodate tėvams yra nepaprastai svarbi ir prasminga“, – taip Globos centrų darbuotojų veiklą įvertino I. Skuodienė.

Lietuvoje šiuo metu veikiantys 66 globos centrai pagal specialią Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą (GIMK) nuolat rengia mokymus būsimiems budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), globėjams giminaičiams ir įtėviams. Globos centrai taip pat teikia ir organizuoja paslaugas bei pagalbą budintiems globotojams, globėjams ir įtėviams bei jų globojamiems vaikams.

Lietuvoje vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 1670 vaikų. Didžioji jų dalis (1412) yra vyresnio amžiaus  10-18 metų. Mūsų šalyje kol kas labai trūksta žmonių, kurie pasiryžtų globoti vyresnio amžiaus be tėvų globos likusius vaikus. Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad Lietuvoje nepakanka paslaugų globojamiems vaikams ir jų globėjams.

Dvi dienas trukusioje virtualioje konferencijoje dalyvavo dvi dešimtys pranešėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilma Augienė apžvelgė Globos centrų ir budinčio globotojo instituto veiklą, akcentavo jų reikalingumą ir prasmę. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė konferencijos dalyviams kalbėjo apie tėvų globos netekusių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimą Lietuvoje.

Tarp kitų temų konferencijoje taip pat buvo pristatyta geroji Belgijos patirtis teikiant tęstines paslaugas Globos centrų klientams. Gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė skaitė paskaitą apie tai, kodėl vaikų globos namuose augantiems vaikams reikia ieškoti globėjų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja Laura Purinė skaitė paskaitą apie tai, kaip parinkti šeimą, galinčią geriausiai tenkinti likusio be tėvų globos vaiko poreikius. Konferencijos dalyviams taip pat pristatytos Biržų rajono Globos centro veiklos gerosios patirtys. Apie nuotolinį darbą šeimos ir vaiko gerovės srityje, dirbant individualiai ir su grupėmis, kalbėjo psichologas, neformaliojo ugdymo lektorius Andrius Katarskis.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Teismo išteisinti įtariamieji į teismą siunčiami antrąkart

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo pareigūnai kartu su prokurorais baigė tirti ir teismui nagrinėti perdavė baudžiamąją bylą dėl įvykio, kurio aplinkybės teisme jau buvo nagrinėtos   praėjusių metų lapkritį. Tada du automobilio vagyste kaltinami šiauliečiai dėl šios nusikalstamos veikos buvo išteisinti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai  informavo prokuratūrą, jog atsirado  pagrindas spręsti klausimą dėl galimos kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos – sukčiavimo, sudėties požymių  buvimo. Konstatuota, kad  vienai Šiaulių įmonei   priklausantis mikroautobusas MERCEDES -BENZ SPRINTER galėjo būti ne pagrobtas, o tik inscenizuota jo vagystė, siekiant bendrovei neteisėtai (apgaule) gauti draudimo išmoką. Iš to išplaukė ir įtarimas dėl dar vienos nusikalstamos veikos – melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Nustatytoms aplinkybėms išsiaiškinti tapo būtina pradėti naują ikiteisminį tyrimą. Ir tada įtariamųjų skaičius padidėjo iki trijų, tarp kurių buvo ir pats įmonės vadovas.

Pirmąkart įvykis buvo pradėtas tirti 2018 metų balandžio 15 d., kai tik buvo gautas bendrovės vadovo pranešimas apie Šiauliuose,  Vilniaus g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, palikto mikroautobuso vagystę. Trejų metų senumo transporto priemonę bendrovė buvo įsigijusi prieš keletą mėnesių, pora kartų ją remontavo, tad patirtą turtinę žalą  įmonės vadovas įvertino 15 000 eurų.

Po trijų tyrimo savaičių kriminalistai sulaikė pirmą įtariamąjį – niekur nedirbantį  26 metų šiaulietį, kuris policijai žinomas kaip daug kartų už vagystes teistas asmuo, teistumo biografiją pradėjęs jau nuo 16 metų. Po savaitės sulaikytas ir antras įtariamasis – pirmojo bendraamžis. Jiems buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės ir byla nukeliavo į teismą. Bet čia vienas įtariamųjų pakeitė parodymus ir teismui kilo pagrindas manyti, kad tai nėra paprasta automobilio vagystė, o imituota vagystė, siekiant apgaule gauti draudimo išmoką.

Taigi kriminalistai ir prokurorai ėmėsi naujai kvalifikuotos nusikalstamos veikos tyrimo. Kaltinimai dėl sukčiavimo pareikšti trims įtariamiesiems, tarp kurių ir pats bendrovės direktorius, ankstesniame tyrime turėjęs nukentėjusiojo statusą. Pastarajam dar pareikštas įtarimas ir dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. 

Įtariama, kad bendrovės vadovas,  sumanęs neteisėtu būdu iš draudimo bendrovės gauti draudimo išmoką, pasiūlė pažįstamam asmeniui imituoti jo bendrovei priklausančio automobilio „MB SPRINTER“ vagystę. Buvo sutarta, kada ir iš kur turės būti paimtas ir kur nuvarytas  automobilis. Už tai vykdytojas turėjo gauti 500 eurų atlygį. Atlygis viliojo, tačiau šiaulietis pabūgo tapti šio neteisėto užsakymo vykdytoju ir jį perleido savo pažįstamam bendraamžiui, kuriam vagystės buvo įprastas dalykas. Jam buvo pasakyta, kad automobilis neva blogai važiuoja, todėl reikia apgauti draudimo bendrovę ir tokiu būdu atgauti nesėkmingai pirkiniui išleistus pinigus. Tarpininkas  vykdytojui padavė iš bendrovės vadovo gautus automobilio užvedimo raktelius, paaiškino, kad automobilį jis ras Vilniaus g., netoli Prūdelio, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir jį turės nuvairuoti į Šiaulių r. esantį Kuzavinės kaimą. Vagystę imituoti turėjęs šiaulietis teisės vairuoti neturėjo ir buvo sugipsuota koja, tačiau buvo padrąsintas, kad automobilis yra su automatine pavarų dėže, todėl  problemų dėl traumuotos kojos neturėtų kilti, o policijos nėra ko bijoti – gaus baudą dėl vairavimo be teisių ir viskas.

Viskas tą vakarą vyko sklandžiai. Kuzavinės kaime „vagies“ jau laukė jo pažįstamas, kuriam jis  atidavė automobilio raktelius, o pastarasis  juos perdavė bendrovės vadovui. Šis toliau reikalus tvarkėsi pats: melagingai informavo teisėsaugos institucijas bei draudimo bendrovę apie neva įvykdytą automobilio vagystę ir dėl to  buvo išmokėta 13 529 eurų draudimo išmoka.

Per tą laiką, kol dėl to paties įvykio buvo atliekami net du ikiteisminiai tyrimai,  visi trys  dabar jau 29 metų sulaukę įtariamieji spėjo su teisėtvarka susipykti dar ne kartą. Vykdytojas pateko už grotų ir dabar teismo už sukčiavimą laukia, atlikdamas bausmę už  spėtas įvykdyti dar ir vagystes. Tarpininkas taip pat įtariamas naujomis nusikalstamomis veikomis ir dabar po Šiaulius vaikšto su apykoje, intensyviai prižiūrimas elektroninės įrangos. Bendrovės vadovas 2018 m. birželį išklausė Šiaulių apygardos teismo nuosprendį dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019