Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Rašytojo namo likimą spręs aukcionas

Avatar

Paskelbta

data

Lapkričio 23 dienos Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos posėdį galima pavadinti istoriniu – Tarybos nariai leido viešajame aukcione parduoti vienintelį į Kultūros vertybių registrą įtrauktą XIX a. II pusėje pastatytą  objektą – rašytojo Jono Marcinkevičiaus memorialinį namą. Tiesa, Tarybos nariams nebuvo akcentuojama, kad tai rašytojo memorialinis namas, į kurį po remonto būtų galima sugrąžinti buvusį muziejų. Tik buvo pranešta, kad į privatizuojamų objektų sąrašą įtrauktas pastatas, esantis adresu Laisvės alėja 13.

Tarybos nariai siūlė palūkėti su privatizavimu


Tarybos posėdyje prieš svarstant  rašytojo J.Marcinkevičiaus memorialinio namo privatizavimo klausimą, pasisakę Tarybos nariai  E. Martynkinas ir J. Malinauskas siūlė šį pastatą išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo. „Apie šio pastato įtraukimą į privatizuojamų objektų sąrašą reikėtų padiskutuoti su Radviliškio gyventojais, mes nieko neprarastume, jeigu palauktume mėnesį ar du“,- sakė Tarybos nariai.

Savo nuomonę pareiškė ir meras: „Taryba yra priėmusi sprendimą, įpareigojantį administraciją  nenaudojamus ir nereikalingus pastatus įtraukti į  privatizuojamų objektų sąrašą. Šis pastatas jau daugelį metų yra nenaudojamas. Tiek Paveldosaugos skyriaus vedėjas, tiek kultūros darbuotojai,  tiek Kultūros taryba, jeigu buvo galima ieškoti investicijų šio pastato remontui, tą ir reikėjo daryti. Jau atidėjome Šeduvos vaistinės privatizavimą, dabar ateina Šeduvos bendruomenė ir sako „Duokite pinigus“. Jeigu turite minčių, kad ši vaistinė stovėtų be biudžeto lėšų, sakykite. Kad Šeduvos vaistinėje galėtų veikti muziejus, reikėtų milijono iš biudžeto“.

Trumpiau tariant, Paveldosaugos skyrius bei kultūros darbuotojai savo laiku snaudė, neieškojo lėšų iš investuotojų šio memorialinio namo remontui, galimai tikėjosi gauti lėšų iš biudžeto, o dabar jau per vėlu –  pastatas bus parduotas aukcione.

Pasak Paveldosaugos ir turizmo skyriaus vedėjo Vytauto Simelio, net nebuvo sprendimo ieškoti lėšų memorialinio namo remontui. „Aš, kaip valdininkas, negaliu kritikuoti Tarybos sprendimo, tačiau ar nebuvo galima atidėti pastato įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą, nes tik dabar prasideda diskusijos apie tai, kad miestui reikia muziejaus. Mano vizija buvo tokia: numatyti kitais metais  pinigų atlikti istoriniams tyrinėjimams ir pasidaryti pastato tvarkybos projektą, o tada galima ieškoti lėšų. Pasakymas, kad nebuvo ieškota lėšų absurdiškas, nes net nebuvo politinio sprendimo, kad ten būtų muziejus“,- sakė V.Simelis.

Pasak V.Simelio, J.Marcinkevičiaus memorialiniame name turėtų būti  Radviliškio kraštotyros muziejus.

Į kraštiečio kreipimąsi atsižvelgta nebuvo

Daugumos Tarybos narių pamąstyti apie šio memorialinio namo išbraukimą iš  privatizuojamų pastatų sąrašo nepaskatino nei prieš posėdį jiems išsiuntinėtas Vilniaus radviliškėnų bendrijos „Radvilija“ pirmininko M. Briedžio kreipimasis, kuriame rašoma: „Labai gaila, kad tenka kreiptis į Jus dėl Radviliškyje esančio ir miesto ir rajono gyventojams unikalaus ir išskirtinio pastato – rašytojo Jono Marcinkevičiaus memorialinio namo, kurio pardavimą ruošiasi skelbti Radviliškio rajono savivaldybės taryba. Rašytojo Jono Marcinkevičiaus memorialinis muziejus buvo įkurtas 1975 metais, minint rašytojo 75-ąsias gimimo metines. Tačiau keitėsi laikai, pastatas iki 2019  metų išnuomotas samariečiams, o eksponatus priglaudė Viešoji biblioteka. Taigi radviliškiečiai jau nebegali pasigirti mieste turintys nors vieną unikalų muziejų. Pastatas nyksta ir ruošiamas privatizuoti. Labai stiprus argumentas šio statinio išsaugojimui yra tai, kad šis pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, taigi jis yra kultūros vertybė, jį pardavus būtų iškeltos sąlygos savininkui, kurios paprastai yra pakankamai sunkios. Labai norėtųsi, kad Radviliškio rajono Savivaldybės tarybos nariai šio pastato atžvilgiu nesielgtų spontaniškai, neapgalvotai, vedami tik ekonominio intereso, nepastebėdami ir neįvertindami jo kultūrinio poreikio, unikalumo ir išskirtinumo Radviliškyje kaip  vienintelio su rašytoju Jono Marcinkevičiumi siejamo pastato“. Tačiau principingai ir patriotiškai pasielgta nebuvo.

Tarybos nariai „nesismulkino“

Kad  rašytojo J.Marcinkevičiaus memorialinis  nebūtų privatizuotas viešajame aukcione, balsavo Tarybos nariai J.Malinauskas, E.Martynkinas ir S. Zajančkauskas. Beje, S.Zajančkauskas – vienintelis iš Kultūros, švietimo ir sporto komiteto, pasipriešinęs pastato privatizavimui.

Už pastato privatizavimą balsavo Tarybos nariai: S.Dišlė, E.Ivanauskytė. V..Janulaitienė, A.Januševičienė, D.Jurėnas, J.Povilaitis, J.Pravilonis, A.Ruseckas, V.Skarelienė, V.Smalinskas, J.Staškūnienė, R.Tarbūnienė, R.Vaičiurgis, A.Venckus, A.Fergelis, A.Grabauskas, K.Augulis, A.Čepononis, A.Jegnoras, K.Dočkus; susilaikė – J.Baublys.
Tarybos nariai, galima sakyti, vieningai kirto „iš peties“ – kam bereikalingas palaikis sukiužęs namelis, nejaugi dabar taškysi biudžeto lėšas rašytojo memorialinio namo remontui – visada lengviau atsikratyti pastato, nei jį remontuoti ir prižiūrėti.

Tokia pozicija gal ir būtų suprantama, jeigu Radviliškyje būtų gyvenę ir kūrę nemažai rašytojų, būtų gyvenę bent keletas iškilių kultūros veikėjų. O dabar ilgesnį laiką gyveno vos vienas į literatūros istoriją su savo romanais „Kražių skerdynės“ , „Benjaminas Kordušas“ įėjęs rašytojas, kurio pėdsakas Radviliškyje  bus ištrintas politikams panorėjus.

Už pastato pardavimą balsavo kultūros atstovai


Už tai, kad rašytojo J. Marcinkevičiaus memorialinis namas būtų parduotas, balsavo ir Tarybos nariai, tiesiogiai susiję su kultūra. Pasak Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininko J.Pravilonio, jis kraštiečio kreipimąsi pastebėjo posėdžio pabaigoje, o balsavo už pastato privatizavimą, nes „privatizavimas jau daug kartų buvo atidėtas, nieko nevyko, klausimas nesisprendė, o dabar (privatizavus pastatą) galbūt šis klausimas spręsis sklandžiau“.

Už istorinio namelio privaizavimą balsavo ir ilgametė Viešosios bibliotekos direktorė, viena iš entuziasčių, kad Radviliškyje būtų kraštotyros muziejus, A. Januševičienė.

A. Januševičienės nuomone, „šis pastatas  nereprezentuotų rajono kaip muziejus, nebent būtų skirta daug pinigų ir kas nors gražaus būtų padaryta“. „Aš dar vyliausi, kad  muziejus bus „Raudoname restorane“, buvau jo įkūrimo iniciatorė, tačiau pastatas buvo privatizuotas. J. Marcinkevičiaus namo restauravimui reikėtų labai daug lėšų: ten buvo apsigyvenę ir benamiai, ir graužikai. Kai dar ten buvo rašytojo muziejus, jis kelis kartus buvo apiplėštas, pavogti eksponatai. Šiuo metu likę eksponatai saugomi Viešojoje bibliotekoje, tačiau jeigu aukcione įsigijęs šį pastatą asmuo įkurtų muziejų, eksponatus biblioteka turėtų jam perduoti“,- sakė A. Januševičienė.

Kaip matome, visi pastatai Radviliškyje, kuriuose galėtų būti įsteigti muziejai, privatizuojami – nereikia politikams nei paveldo, nei kultūros, o lėšų betoninėms ir beveidėms aikštėms užtenka.

„Labai gaila, kad politikai taip nusprendė“


Savo nuomonę  apie sprendimą privatizuoti  J.Marcinkevičiaus memorialinį namą, „Radviliškio kraštui“ išsakė „Rašytojų klubo“ direktorė kraštietė Janina Rutkauskienė.

„Man visada gaila, kai naikinami rašytojų memorialiniai muziejai. Radviliškis turi įsteigęs Jono Marcinkevičiaus premiją, kurią yra gavę garbūs žmonės, o literatūros kritikas A.Bučys  J.Marcinkevičių pavadino vienu geriausių to laiko rašytojų. Esu Radviliškio krašto vaikas, man labai gaila, kad Radviliškis neturi savo krašto muziejaus, ką turi kiti rajonai. Visada lengva griauti, bet sukurti sunku. Manau, kad paieškojus atsirastų galimybių šiam memorialiniam namui išsaugoti“,- sakė kraštietė J.Rutkauskienė.

Atsainiu politikų bei valdininkų požiūriu į kultūrą pasipiktinęs ir Radviliškio garbės pilietis, radviliškiečiu „kultūros ministru“ vadinamas  Augenijus Jurgauskas. „Šis pastatas galėjo būti pstatytas anksčiau, nei rašoma spaudoje, ne 1940 metais – senose geležinkelio nuotraukose jis jau matosi. Kai 1870 m. nutiesė geležinkelį, čia buvo kaip kontora.  Šiame name pagal dosje trejus metus gyveno J.Marcinkevičius, tai būtų galima įkurti jo muziejuką, o kitoje dalyje, kur buvo policija, – geležinkelio muziejų. Mes šaukiam, rėkiam, kad Radviliškis – geležinkelininkų sostinė, o ką galime parodyti iš istorijos tos sostinės? Galime tik nuvesti ekskursantus ant viaduko ir parodyti, kad vieni bėgiai – į Šiaulius, kiti – į Vilnių. 1919 m. sumušėme bermontininkus, o kur galima parodyti savanorių karių aprangas, nuotraukas? Mūsų rajono centras – vienintelis Lietuvoje, kuris neturi išsamaus kraštotyros muziejaus. Kūrėme muziejų „Raudoname restorane“, nebereikia šiandien to muziejaus, pastatas privatizuotas“,- karčių žodžių istorijai bei paveldui abejingai rajono valdžiai negailėjo ilgametis kultūros darbuotojas A. Jurgauskas.

„Muziejus iš tos erdvės jau išėjęs“


„Radviliškio krašto“ žurnalistai susisiekė su rašytojo Jono Marcinkevičiaus augintine  Audrone Marija Rapolevičiūte  ir paklausė jos nuomonės apie nutarimą parduoti rašytojo memorialinį  namą viešame aukcione.
„Mes, Marcinkevičiaus palikuonys, asmeniškai galvojame, kad muziejus iš to namelio jau yra iškeltas. Mūsų vienintelis noras ir pageidavimas, kad jo, kaip vienintelio Radviliškio  rašytojo, Viešojoje bibliotekoje būtų padaryta nedidelė nuolatinė ekspozicija, išsaugotas vitražas, kad visi apsilankę matytų, kad buvo toks žmogus. O namelio, atskirtame nuo kultūros, niekas nebelankė – būkime realistais. Mes nejaučiame jokio nuostolio, Radviliškis turi tvarkytis kaip nori. Nuoširdžiai padėkojau A. Jurgauskui už jo begalinį rūpinimąsi, kad muziejus būtų išsaugotas. Būtų labai gražu, jeigu  namelyje būtų įkurtas kultūros židinys – tame namelyje senieji Marcinkevičiai gyveno trejetą metų“,- sakė rašytojo augintinė.

Pabaiga


Kaip matome, yra įvairių nuomonių apie mažo namelio, stovinčio netoli geležinkelio stoties, likimą. Įdomu, kas ryšis nupirkti namą aukcione – juk jį remontuojant nebūtų galima dėti plastikinių langų, nebūtų galima jo ir nugriauti – tai paveldo objektas. Belieka tikėtis, kad  namo niekas nenupirks, politikai atsibus ir priims politinė sprendimą jame įkurti Radviliškio kraštotyros muziejų.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeimose – domėjimasis tradicijomis

Avatar

Paskelbta

data

Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.

Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.

Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.

Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.

Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Viešosios bibliotekos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi