Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Rajone naujas mokestis … už lietų !

Paskelbta

data

Animaciniame  filme „Čipolino nuotykiai“ yra epizodas, kai gyventojams liepta mokėti už lietų. Radviliškio rajone tai tapo realybe – rajono Tarybos sprendimu kol kas verslininkai, o ateityje gal ir visi gyventojai, mokės už … lietų.
Sausio 28 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vykusiame susitikime su UAB „Radviliškio vanduo“ vadovais, „Radviliškio verslininkų asociacijos“ vadovas bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius iškėlė verslininkams bei gyventojams labai svarbų klausimą – mokestį už paviršinio vandens nuotekas, patuštinsiantį verslininkų kišenes.
Kam reikalingas šis mokestis?
Pasak „Radviliškio vandenų“ direktoriaus E. Barčkaus, šis mokestis buvo ir anksčiau, tik kur kas mažesnis – 4 centai už kubinį metrą vandens, tad Radviliškio mieste buvo surenkami tik 2-3 tūkst. eurų. Paviršinio vandens nuotekų tinklų priežiūrai ir plėtrai  reikia kasmet apie 80 tūkst. eurų, tad šis mokestis, nusprendus rajono Tarybai, buvo pakeltas iki 16 centų už kubinį metrą be PVM, o tai yra beveik  19,4 cento su PVM. Pasiteiravus keleto verslininkų, apie mokestį už lietų jie išgirdo pirmą kartą.
Beje, už paviršinio vandens nuotekas mokėti reikia tik juridiniams asmenims, pavyzdžiui, verslininkams, o privatiems asmenims kol kas mokėti nereikia. Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius klausė  UAB „Radviliškio vanduo“ atstovų, kuo skiriasi verslininko stogas nuo privataus  gyventojo stogo. Pasak vandentiekininkų, apmokestinti šiuo mokesčių gyventojų nenumato įstatymas ir už   paviršinio vandens nuotekas mokės tik juridiniai asmenys.

Kaip mokestis bus skaičiuojamas?
Pasak  UAB „Radviliškio vanduo“ vyr. inžinieriaus M. Gapšio, šis mokestis bus skaičiuojamas individualiai kiekvienam juridiniam asmeniui. Bus skaičiuojama, kokia stogo kvadratūra, ant kokios dangos nuteka vanduo – jeigu ant trinkelių, reikės mokėti daugiau, jeigu ant žolyno – mažiau.

Jeigu ant pastato nėra lietaus nuleidimo tinklų, vis tiek šį mokestį reikės mokėti, nes vanduo suteka į griovius, kurių pralaidas prižiūri  UAB „Radviliškio vanduo“. Tačiau, pasak M. Gapšio, jeigu verslininkas įrodys, kad vanduo suteka į jo individualų priešgaisrinį tvenkinį, mokėti nereikės.
Taip pat šis mokestis priklausys, kiek kritulių iškrito, – jeigu  vasara ar ruduo nelietingi, tai ir mokėti teks mažiau. Kaip pavyzdį svečiai pateikė Miškų urėdiją, kurios teritorija nėra maža – ši įmonė už paviršinio vandens nuotekas per metus sumokės apie 800 eurų.
„Mes ne labdaros organizacija“
Bendruomenės pirmininkui patikinus, kad šis naujas rajono valdančiųjų priimtas mokestis sukels didelį radviliškiečių verslininkų nepasitenkinimą, M. Gapšys atsakė, kad įmonė – ne labdaros organizacija. „Mes per metus už paviršinio vandens nuotekas gal ir surinksime 65 tūkst. eurų, o reikia 80, tad negalime kažko dovanoti. Savivaldybė skyrė  paviršinio vandens nuotekų tvarkymui skyrė dotaciją – tai kaip dovana, kiti rajonai seniai didesnius tarifus taiko“,- sakė vyr. inžinierius.
Kas „padovanojo“ verslininkams didesnį mokestį?

Kaip žinome, visi sprendimai apie mokesčių didinimą yra tvirtinami rajono Taryboje. Už sprendimą įvesti naują  paviršinio vandens tvarkymo mokestį, kurio kubo kaina 19,4 centų, balsavo  Tarybos nariai konservatoriai: Čepononis Antanas, Dišlė Skaidra, Grabauskas Andrius, Januševičienė Aldona, verslininkas Jurėnas Darius, Dočkus Kostas, Skarelienė Vida Stasė, Dainius Kęstutis, Staškūnienė Jolanta; „darbiečiai“: verslininkas Baublys Jurgis, Tarbūnienė Rima; visuomeninio komiteto narys  verslininkas Fergelis Algirdas, „valstiečiai“: ūkininkas Čapaitis Dalius, Zajančkauskas Sigitas; socialdemokratai: Ivanauskytė Eglė, Janulaitienė Vida, Pravilonis Jonas, Venckus Algirdas; liberalai: Ruseckas Algimantas, verslininkas Vaičiurgis Rimantas.
Dabar sąskaitas už lietų greitai gaus  rajono  verslininkai, ar bus įvestas toks mokestis ir gyventojams, informuosime skaitytojus vėliau.

„Radviliškio krašto“ informacija

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Taryba sukalė paskutinį vinį į Pakalniškių mokyklos karstą

Paskelbta

data

Radviliškio rajono savivaldybės taryboje balsuota, kad nuo šių metų rugsėjo 1-osios būtų likviduotas Radviliškio rajono Šeduvos gimnazijos Pakalniškių skyrius. Už tai, kad Pakalniškių mokykla būtų galutinai uždaryta, balsavo posėdžiui pirmininkavęs meras Vytautas Simelis, konservatoriai Arvydas Budrikas, Deividas Dargužas, Skaidra Dišlė, Paulius Kablys, Justinas Kvėglys, Sigitas Nakutis, Irena Palionienė, Eugenijus Pranevičius, Gabrielius Verdingas, „valstiečiai“ Vytautas Krikščiūnas, Kęstutis Dambrauskas  ir Jonas Povilaitis. Šio sprendimo nepalaikė „darbiečiai“ Jurgis Baublys ir Zita Žvikienė, nepartiniai Tarybos nariai Vilma Aleknienė ir Gediminas Lipnevičius, taip pat rajono socialdemokratai Eglė Ivanauskytė, Vida Janulaitienė, Saulius Luščikas, Jonas Pravilonis, Kazimieras Račkauskis.

Tėvų prašymai nebuvo išgirsti

2020 m. pavasarį Pakalniškiuose dar veikė pagrindinė mokykla, o ne Šeduvos mokyklos Pakalniškių skyrius. Deja, nuo 2020 m. rudens nuspręsta Pakalniškių pagrindinę mokyklą reorganizuoti ir baigti jos, kaip juridinio asmens veiklą. Rajono gyventojai numatė, kad tapus gimnazijos skyriumi, neilgai trukus, mokyklos Pakalniškių kaime apskritai nebeliks. Štai tapus Šiaulėnų gimnazijos skyriumi, nebeliko Tyrulių pagrindinės mokyklos, tapus Grinkiškio gimnazijos skyriumi, nebeliko Pašušvio pagrindinės mokyklos. 2020 metais mokinių tėvai rinko parašus ir Tarybos posėdžio metu kreipėsi į rajono vadovus. Jie rengė ir susirinkimus, prašydami, kad  mokykla liktų savarankiška, o ne taptų Šeduvos gimnazijos skyriumi, bet rajono politikai – konservatoriai ir „valstiečiai“ – gyventojų prašymo neišgirdo. Rajono valdantieji žadėjo, kad Pakalniškių pagrindinėje mokykloje, tapus Šeduvos gimnazijos skyriumi, niekas nesikeis – tik užrašas ant sąsiuvinio viršelio.

Tai – uždarinėtojų taryba

Gediminas Lipnevičius, visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovas Taryboje, priminė, kad anksčiau buvo uždaryti Beinoravos, Vadaktų medicinos punktai, šiandien nuspręsta uždaryti Vaitiekūnų ir Acokavų kaimų medicinos punktus. Uždarytos ir mokyklos Šaukote, Tyruliuose, Pašušvyje. Jau nekalbant apie pašto skyrių uždarymus. G. Lipnevičius priminė susitikimus Pakalniškių mokykloje, kur „valstiečiai“ pasisakė kovosiantys, kad mokykla nebūtų uždaryta, tačiau nutiko taip, kad per dvejus metus mokykla buvo visiškai sunaikinta. „Tiek daug visko uždaroma, kad ši Taryba pagarsės kaip uždarinėtojų taryba. Niekas nedaroma, kad įstaigos (mokyklos, medicinos punktai, pašto skyriai) kaimuose būtų išsaugotos. Verta pamąstyti, ir kokią gi naudą duos rajonui tušti buvusių mokyklų pastatai“, – neslėpė pasipiktinimo valdančiųjų konservatorių, „valstiečių“ bei mero priimamais sprendimais Tarybos narys G. Lipnevičius.

Kvietė susimąstyti dėl kaimų ateities

Tarybos narė, Darbo partijos atstovė Zita Žvikienė papasakojo, kad per posėdžio pertrauką nugirdo valdančiųjų pokalbį, kuriame jie džiaugėsi vykdomais įstaigų uždarymais. „Darbietė“ suabejojo tokios praktikos gėriu. Taryboje siūlyta pamąstyti, ar pastatų išlaikymas, kiti kaštai yra svarbesni už žmonių gyvenimus. Pastebėta, kad norėdami nuvykti į toliau nuo namų esančias mokyklas, mokiniai turės keltis gana anksti. Tai ypač sudėtinga jaunesniųjų klasių vaikams. Nei meras Vytautas Simelis, nei administracijos direktorė Jolanta Margaitienė į Tarybos narių kritiką dėl nykstančių gyvenviečių nieko nepakomentavo, tik pasiūlė balsuoti.

Rita Grigalienė

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Testinis irasas …

Paskelbta

data

Skelbia

testinis irasas laikinas

Skaityti daugiau

Skaitomiausi