Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

„Radviliškio vanduo“ taškosi neaiškiais purslais

Avatar

Paskelbta

data

Dalis žmonių, nepatenkintų UAB „Radviliškio vanduo“ vadovų elgesiu, kreipėsi į „Radviliškio krašto“ redakciją. Jų manymu, įmonė galėjo juos apgauti. Prieš kelerius metus kiekvienas iš jų turėjo sumokėti po 1 tūkstantį tuometinių litų už trasas, kurias įmonę nutiesė per valstybinę žemę. Tad kiekvienas už suteiktą galimybę prisijungti prie vandentiekio ir nuotekyno atseikėjo po 2 tūkstančius litų. Netruko pasklisti žinia, kad kai kurie prisidėjusieji kažkokiu būdu sugebėjo atgauti pinigus – grynais iš įmonės kasos. Tad kiti taip pat dabar norėtų atgauti sumokėtas lėšas, kurias įmonės atstovai įvardija įmantriu „solidarumo“ mokesčiu. Nes jie neturi jokių turtinių ar kitokių teisių į vamzdyną kaip turtą, kuris yra savivaldybės ir valdomas įmonės.

Istorija prasidėjo dar 2011 metais. Tais metais po pralaimėtų savivaldos rinkimų į šią savivaldybei priklausančią įmonę „Radviliškio vanduo“ inžinieriumi – projektų administratoriumi perėjo dirbti ir buvęs vicemeras, dabar jau septyniasdešimtmetis, J. Povilaitis. Remiantis tuometiniu 2011 m. birželio mėn. Radviliškio rajono politikų sprendimu, dalis projekto buvo finansuota tiesiogiai iš savivaldybės biudžeto, dalis lėšų – iš įmonės kasos, o trečdalį prisidėjo patys gyventojai. Už 275 tūkstančius litų turėjo būti atvesti inžineriniai tinklai beveik 50 namų valdų. Daugiausiai Radviliškyje ir keletas Šeduvoje. Tiesa, ne visiems reikėjo vandentiekio trasų, nes kai kuriose namų valdose centralizuotai tiekiamu vandeniu žmonės džiaugėsi jau daug anksčiau. Po politikų priimto sprendimo, įmonės atstovams liko pasirašyti trišales sutartis su gyventojais ir valdininkais, o darbininkams – kasti griovius ir tiesti vamzdžius. Vis tik, kaip ir G. Orvelo „Gyvulių ūkyje“, yra lygūs, bet yra ir lygesnių už kitus. Pasirodo, kad ne visiems reikėjo net mokėti. Gyventojai teigia, kad tarp nemokančiųjų buvo ir dabartinio įmonės vyr. inžinieriaus M. Gapšio tėvai. Įmonės atstovai net neslepia žinantys, jog ne tik kad kai kurie atsisakė „savanoriškai“ prisidėti prie projektų finansavimų, bet tuos gyventojus, ypač iš Klevų gatvės, net apkaltina „neramumų kėlimu“.

Draugiški kaimynai dažnai pasidalina savo vargais, pasidžiaugia laime, tad nenuostabu, kad kalba apie susigrąžintus sumokėtus pinigus ir kitą galimą neteisybę netruko pasiekti ir kitų ausis. Vienoje Radviliškio miestų sodų bendrijos gyventojai sužinojo, kad iš iš Svarainių, Kalnelio ir Svajonių g. iš 15 mokėjusiųjų 3 ar 4 asmenims buvo sugrąžintos lėšos. Smalsiausiems pavyko išsiaiškinti, kad pinigus jiems atidavė įmonės kasoje grynais. Jie privačiais kanalais išsiaiškino, kad įmonėje dirbantys asmenys nieko nemokėjo. Todėl gyventojai, norėdami sužinoti tikrąją situaciją, kreipėsi į „Radviliškio vanduo“ direktorių konservatorių J. Jučą, kurį VTEK pripažino supainiojus viešuosius ir privačius interesus, kai jis savo dukrai atvedė vandentiekio ir nuotekyno trasas už savivaldybės – mokesčių mokėtojų lėšas.

Pokalbyje dalyvavę gyventojai kaltina įmonės direktorių J. Jučą arogancija ir visiška nekompetencija, kadangi lankytojus  savo kabinete pasitiko itin nemaloniai ir neigiamai nusiteikęs. Be to, iš susitikimo jie išėjo nieko nepešę. Direktorius J. Jučas nesileido į kalbas, viską neigė apie bet kokius pinigų grąžinimo atvejus. Vis tik gyventojai pastebėjo, kad sudarytų sutarčių žurnalas ne tik yra naujas bei rašytas vienos spalvos rašalu, bet ir nepilnai užpildytas, nors metų jau daugiau nei 6 praėjo. Tai sukėlė žmonėms dar didesnių įtarimų, kad ši istorija ne visai aiški.

Pats įmonės direktorius J. Jučas šią situaciją komentavo pakankamai nervingai ir kaip kažkokį nesusipratimą. „Šiuo metu aiškinamės, ko konkrečiai gyventojai prašo, ar jie turi tam pagrindą. Bus atliktas vidinis tyrimas, duotos užduotys buhalterijai surasti atitinkamus dokumentus, kuriais remiantis galima būtų patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurias dėsto nepatenkinti gyventojai. Per 20 darbo dienų tikrai parengsime atsakymą ir informuosime gyventojus. Išaiškėjus, kad galėjo būti grąžinti pinigai, geriau jau imsimės priemonių, jog susigrąžintumėme tuos pinigus iš 4 gyventojų, nei paleisime džiną iš butelio ir tektų grąžinti lėšas visiems kitiems. Be to, gyventojai neturėtų skųstis, nes jie savanoriškai mokėjo pinigus, kadangi nenorėjo ilgai laukti eilėje.“ – teigė įmonės vadovas. Jis taip pat nurodė galimybę, jog kas nors iš įstaigos vadovų ar darbuotojų galėjo viršyti įgaliojimus ir neteisėtai grąžinti „solidarumo“ mokestį.

„Radviliškio vanduo“ vyr. inžinierius M. Gapšys patvirtino, kad ne į jam, o į jo tėvams priklausantį sodo namelį Svarainių g. buvo atvesti ir vandentiekio, ir nuotekyno tinklai. Ar tėvai, kurie dirba toje pačioje įmonėje, mokėjo už tai, jis negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Tačiau pabrėžė, jog tie darbai buvo atlikti remiantis kitu Tarybos sprendimu, ir visai pagal kitą projektą, pagal kurį jau tikriausiai nebereikėjo mokėti. Tiesa, M. Gapšys nenurodė paties teisės akto, tik savo vadovo J. Jučo akivaizdoje pademonstravo skirtingus projektus ir trasas.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos specialistai iš Vandens skyriaus teigė, jog vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra yra išimtinėje savivaldybės dispozicijoje ir kompetencijoje. Jiems nėra žinoma tokia situacija, jog gyventojai „savanoriškai“ prisidėtų solidarumo mokesčiu, bet negautų jokių teisių į tą turtą. Pagal esamą teisinę bazę, savivaldybės turi išsipirkti visą vandens tiekimo infrastruktūrą, tačiau šioje istorijoje, akivaizdu, kad to neprireiks. Nes jau mokant pinigus ir „savanoriškus“ įnašus, gyventojams sutartyse buvo nurodyta, kad visas turtas bus užpajamuotas įmonės „Radviliškio vanduo“ balanse. Labai tikėtina, kad priešingai, nei teigia direktorius J. Jučas, „džiną“ pati įmonė galėjo išleisti iš butelio gerokai anksčiau. Tik jis „nieko“ neveikdamas kelerius metus laisvai klajojo po pasaulį, kol sugrįžo atgal.

Šios įmonės reikalais taip pat stipriai domėjosi ir Radviliškio rajono savivaldybės Kontrolės komitetas, kai gavo pranešimus dėl direktoriaus J. Jučo neteisėtų veiksmų įvedant vandentiekio ir nuotekyno trasas į jo dukrai priklausantį sklypą Šeduvoje, Maniežo gatvėje, už savivaldybės lėšas. Komitetas vienbalsiai rekomendavo tiek merui, tiek administracijai atlikti vidaus auditą šioje įmonėje. Administracijos direktorė J. Margaitienė pavedė centralizuoto vidaus audito tyrimo skyriaus vedėjai A. Česienei išsiaiškinti, ar tikslingai buvo panaudotos biudžeto lėšos. Vis tik atrodo, kad įmonėje reikia atlikti platesnio masto vidaus audito tyrimą, pasitelkiant savivaldybės kontrolierę, arba samdyti nepriklausomą auditą. Šį metodą kurį laiką buvo labai pamėgęs meras A. Čepononis, kai norėjo „susidoroti“ su jam vis neįtinkančia VšĮ „Radviliškio ligoninė“ direktore. Tačiau prieš bendrapartiečius auditavimu naudotis meras ir jo pavaduotojas nėra labai linkę.

 

Bus daugiau.
Marius Aleksiūnas

 

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeimose – domėjimasis tradicijomis

Avatar

Paskelbta

data

Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.

Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.

Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.

Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.

Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.

Viešosios bibliotekos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi