Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

D. Povelauskienė: „Meras atsikratė manimi, nes norėjo kontroliuoti viešuosius pirkimus“

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškyje nagrinėjama kontraversiška byla. Temidės tarnams reikės išnagrinėti neaiškias aplinkybes dėl Radviliškio ligoninės direktoriaus konkurso. Itin lojalus merui A. Čepononiui V. Smalinskas tapo ligoninės direktoriumi. Jis pareikalavo nagrinėti bylą už uždarų durų, tačiau teisėja Giedrė Kairienė atmetė prašymą kaip nepagrįstą. Pradėjus liudyti D. Povelauskienei paaiškėjo, kodėl ypatingai stengtasi paslėpti paslaptis už uždarų durų. Ką liudijo buvusi ligoninės vadovė, skaitykite žemiau.

Pragaras nuo pat pradžių

Prisaikdinta D. Povelauskienė „nevyniojo žodžių į vatą“. Ji be jokių ceremonijų nurodė, kad mero pareigas einantis Antanas Čepononis atvirai pasisakė dėl jos netinkamos partinės nepriklausomybės. Visa tai tęsėsi nuo pat 2003 metų, kai D.Povelauskienė pradėjo vadovauti Radviliškio ligoninei. „Turėsi problemų, jei nestosi į mano partiją“, – trumpai galima perfrazuoti teisme liudijusios medikės pasakojimą. Ji atviravo, kad nei viena rajono sveikatos priežiūros įstaiga nebuvo taip dažnai tikrinama kaip Radviliškio ligoninė. Ir tai tęsėsi iki pat dabar. Nei savivaldybės, nei nepriklausomi auditai nieko blogo nenustatydavo, bet A. Čepononis nenurimo ir nuolat tiesiogiai ar per kitus asmenis ieškodavo priekabių. Tad buvo pasinaudota teismui skundžiamu konkursu, kad būtų galutinai atsikratyta nelojalaus asmens. 15 metų išdirbusi ligoninės vadove D. Povelauskienė paviešino tai, apie ką ir taip puse lūpų šnekama Radviliškyje. „Savivaldybėje dirbti gali tik tie, kurie yra absoliučiai lojalūs A. Čepononiui, visais kitais tiesiog atsikratoma, nenorima rizikuoti“, – teigė ji. Radviliškio ligoninė su beveik 300 darbuotojų yra pati didžiausia darbdavė, priklausanti Savivaldybei. Praradęs didžiausios Savivaldybės įstaigos kontrolę A. Čepononis nenurimo tol, kol nesusigrąžino atgal.
Pereita į persekiojimą
Bylą nagrinėjanti teisėja G. Kairienė, vėliau advokatai ir Savivaldybės administracijos juristas Arnoldas Matuzevičius domėjosi aplinkybėmis dėl lojalumo ir dėl persekiojimo. Danutė Povelauskienė nesiginčijo, jog Savivaldybė turi teisę kontroliuoti įstaigą. Tačiau ne tokiais mastais ir ne tokiais būdais. Vėliau jos asmeninį terorizavimą mero iniciatyva apibūdino retoriniu klausimu: „Kai meras ieško įstaigos vadovo kiekvieną rytą tik tam, kad pasakytų „labas rytas“, manote, yra normalu?“ – atsakė šia situacija besidominčiam K. Vyšniauskienės advokatui. D.Povelauskienė  atviravo, jog jei ji nebūdavusi kabinete, turėdavusi būtinai perskambinti iš fiksuoto laidinio telefono jos darbo kabinete. Kam buvo reikalingas toks preciziškumas, nuspėti labai paprasta. Bet perskambinus rajono vadovui ir pasiteiravus, ko norima, iš kito telefono laido galo atskriedavo tik apsimestiniu mandagumu pridengtas pasisveikinimas „labas rytas“ ir signalas nutrūkdavo. Klausimų apie esmines įstaigos problemas, rajono gyventojams aktualiais nusiskundimais dėl ligoninės ir jos personalo, rūpesčius dėl remonto darbų ir kitų tiesiog nepateikdavo. A. Čepononiui tai tiesiog nebuvo svarbu. Nepavykus įbauginti, pabandyta susidoroti gavus VTEK išvadą dėl dviejų gydytojų nesavalaikio interesų deklaravimo. Prisimenant porą ankstesnių istorijų, mero elgesys mažų mažiausiai atrodo veidmainiškas. Kai tiesiogiai pavaldus Radviliškio ŠSPC direktorius V. Jakavičius buvo pripažintas sumaišęs viešus ir privačius interesus, A. Čepononis ne tik nenubaudė, bet ir dangstė visais būdais. Vicemeras K. Augulis taip pat paslydęs sulaukė „išganymo“, tad suprantamas medikės liudijimas dėl nepagrįsto priekabiavimo, jog „pažeidė tavo darbuotojai, kaltas ir tu!“
Tikroji priežastis – pirkimų kontrolė
Pusė valandos liudijusi D. Povelauskienė vėliau atskleidė tikrąją jos atsikratymo priežastį. Tai – viešieji pirkimai. Neslėpdama detalių ji atviravo, jog potencialūs teikėjai pas ją į kabinetą ateidavo pabuvoję pas merą A. Čepononį ir gavę jo „sutikimą derinti reikalus“. Buvusi direktorė teigė, jog merui labai nepatiko, kad viešieji pirkimai vykdyti per centralizuotą sistemą, kur visi yra lygūs ir negalima kontroliuoti „laimėtojo“. Jos teigimu, per 15 darbo metų Viešųjų pirkimų tarnyba jos vadovaujamai įstaigai neturėjusi pretenzijų. Dar daugiau. Ji nurodė, kad vienos didžiausių įmonių Lietuvoje, teikiančių medicinos aparatų priežiūros paslaugas, direktorius be jokių ceremonijų atėjęs į kabinetą diktuodavo sąlygas sakydamas: „Atėjau nuo Antano, kuris liepė su tavimi susitarti dėl viešojo pirkimo“. Tiesa, toks drąsus pareiškimas tik patvirtina, kodėl A. Čepononis su savo sėbrais kelerius metus trina suolus teismuose, į kuriuos savo noru neina, bet siunčia artimiausio rato pakalikus. Seimo nario P. Urbšio metodologijos rėmuose dėl „savo vagies“ valdymo kyla tik vienas klausimas: kokia dalimi yra permokama iš rajono biudžeto?

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Ar G. Lipnevičiaus projektas „Muziejaus gatvė“ taps realybe?

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 27 d. Radviliškio rajono savivaldybėje  vyko projekto  „Muziejaus gatvė Radviliškyje“, kurį pristatė šios idėjos autorius, Radviliškio rajono tarybos narys bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas, Gediminas Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų mažai analogų Europoje ir visame pasaulyje turintis  projektas.
Projektui –  žalia šviesa?
„Man  patiko Gedimino pristatyta idėja apie muziejaus gatvę Radviliškyje, tad šiandien jo paprašysiu, kad ją pristatytų Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams“,- sakė Radviliškio rajono meras A. Čepononis.
„Ši idėja yra tik projektinė, kurią, manau, bendromis jėgomis derinsime, šlifuosime ir įgyvendinsime. Prie šio projekto daug prisidėjo bendruomenės nariai, taip pat bendruomenės gidas A. Vitartas. Manau, kad šioje gatvėje įsikurtų apie 20 muziejinių eksponatų ir ekspozicijų“,-  prieš pristatymą sakė G. Lipnevičius.
Ši idėja „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui kilo daug keliaujant su bendruomene. „Kodėl geležinkelininkų sostinės gyventojai turi važiuoti į Anykščius pasižiūrėti Geležinkelio muziejaus?“- retoriškai klausė G. Lipnevičius.
Muziejaus gatvėje – per 10  lankytinų objektų
Pasak G. Lipnevičiaus, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje  prie geležinkelio stoties, turėtų įsikurti vagonas – restoranas, kuriame galėtų pailsėti bei užkąsti atvykę turistai. Autobusai atvyktų į Muziejaus gatvę pro Dariaus ir Girėno gatvę, o išvyktų pro Sakalausko gatvę.

Prie geležinkelio stoties jau yra puikus eksponatas – garvežys, prie kurio mėgsta fotografuotis vestuvininkai. „Ši vieta bus dar patrauklesnė, kai bus pastatytas „Radviliškio krašto bendruomenės“ laimės suolelis. Šiam projektui pritarė meras, jau kalbėjau su menininku E. Titu, kad jis padėtų  idėją įgyvendinti. Šis suolelis būtų masyvus, kaip sostas, manau, kad  ant jo pamėgtų fotografuotis miesto svečiai, vestuvininkai“,- sakė G. Lipnevičius.
Kitas objektas būtų ąžuolas, pasodintas apie 1928 metus. Kokia proga jis buvo pasodintas (yra keletas versijų), šiuo metu dar tikslinama.
Geležinkelio stotis, kaip ir namelis prie jos, jau yra  paveldo objektai. Į paveldo objektų sąrašą yra įtrauktas vagonų depas bei vandens bokštas šalia jo.
Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio stoties laukiamojoje salėje turėtų įsikurti Geležinkelio muziejus, nes Radviliškis – geležinkeliečių sostinė. Rašytojo Jono Marcinkevičiaus name turėtų įsikurti jo memorialinis muziejus. „Šiame name dar gyvena gyventojai, kuriuos reikėtų iškelti, o patį namelį suremontuoti“,- sakė pranešėjas.
Kitas Muziejaus gatvės eksponatas būtų tremtinių vagonas, kuriame jau yra ekspozicija, susijusi su tremtimi. Šalia tremtinių vagono esančiame tuščiame plote turėtų įsikurti su geležinkelio istorija susiję eksponatai: vagonai, drezinos su bėgiais. „Anykščiuose yra ratukai ant bėgių, kuriais smagu pavažinėti ir vaikams, ir suaugusiems, tad, kad muziejus būtų patrauklus, reikia ne tik eksponatų, bet ir atrakcijų. Kitoje pievoje, šalia Ramovės, galėtų įsikurti senoviniai automobiliai. Beje, kalbėjau su  klubo  „Retromobile“  atstovu J. Juču, kuris mielai palaikė šią idėją ir sutiko, kad klubo turimi senoviniai automobiliai galėtų būti eksponuojami šioje vietoje. O taip pat šioje pievoje galėtų įsikurti ir karinė technika bei pabūklai, tikimės, kad prie ekspozicijos įrengimo prisidės Oro gynybos batalionas bei kiti entuziastai“,- sakė idėjos autorius.

Buvusiame Karininkų ramovės pastate turėtų įsikurti muziejus, susijęs su mūšiu su bermontininkais, kuris vyko Radviliškio rajone, partizanine kova bei smulki karinės tematikos ekspozicija. Taip pat muziejau lankytojai galės išbandyti savo taiklumą bei karinius gebėjimus interaktyviose salėse.
Kitoje Laisvės alėjos gatvės pusėje yra pirmosios Gelžkelio gimnazijos pastatas, kuriame turėtų įsikurti Radviliškio krašto muziejus.
Šiuo metu esančiuose Gedulo namuose buvo įsikūrusi pirmoji Radviliškio mergaičių mokykla, ir ant pastato reikėtų pakabinti tai liudijančią lentelę.
Kitas įdomus objektas – Vydūno gatvė, likusi vienintelė bruko, akmenimis grįsta, gatvė, kuri galėtų būti įtraukta į Muziejaus gatvės objektus.
Buvusio žydų viešbučio, kuris vadinosi „Ramybė“, yra autentiški rūsiai, bei jį perstačius čia galėtų įsikurti V. Karmono įkurtas Kosminio modeliavimo muziejus, kuris kol kas yra vienintelis Europoje. Taip pat šioje vietoje turėtų įsikurti edukacinės erdvės, kuriose būtų lipdoma iš molio, audžiama, kepama duona, vykdomos  kitokios veiklos.
Muziejaus gatvės idėja bus „šlifuojama“
„Kai savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ buvo paviešinta ši idėja, paskambinę verslininkai pasiūlė, kad pastatų stogai būtų suvienodinti, pavyzdžiui, padengti klasikine skarda“,- sakė G. Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų išskirtinis objektas, kurio pažiūrėti atvyktų žmonės ir iš Lietuvos, ir iš viso pasaulio, kuris atneštų didelę finansinę naudą rajonui, būtų įdarbinta nemažai žmonių, o miesto kavines, parduotuves užplūstų turistai. Šiuo metu Radviliškyje nėra  muziejaus.
G. Lipnevičiui paantrino Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas V. Simelis: „Šaunu, kad Gediminas iškėlė šią idėją, kaip išnaudoti paveldą. Mes jau dabar vedame miesto svečių ekskursijas nuo geležinkelio tilto, nuo kurio atsiveria geležinkelio ir miesto vaizdas. Yra  vandens bokštas, statytas 1933 metais, apie kurį galima pasakoti, yra per plenerą išdrožtų batų pora, apie kuriuos sakome: „Traukinys išvažiavo, o batai liko“. Vadinamas J. Marcinkevičiaus namelis yra tipiškas geležinkelininko namas, kuriame gyveno ir stoties viršininkas – ten gali būti  Radviliškio istorijos muziejus“.
„Mes turėtume „uždėti ranką“ ant viso kvartalo, esančio prie geležinkelio, kad namų savininkai žinotų, kokias statybas galėtų vykdyti nusipirkę sklypą Muziejaus gatvėje. Pėsčiųjų gatvė jau beveik prarasta, reikėtų suvaldyti šią situaciją“, – sakė V. Simelis.
Dar vienas šios idėjos privalumas, kad turistai galės aplankyti muziejų kompleksą atvykdami traukiniu. Toks keliavimo būdas, manome, sudomins daugelį mokyklų.
Atsirastų naujų darbo vietų
Tarybos narys G. Lipnevičius pasiūlė pasikviesti visus radviliškiečius, neabejingus savo krašto ateičiai bei atminčiai, prisidėti įgyvendinant Muziejaus gatvės idėją.
Pasak patyrusio bendruomenės gido A. Vitarto, Muziejaus gatvė būtų labai naudinga Radviliškio krašto žmonėms ir turistams. „Kuriant tokią gatvę, reikia, kad būtų žmonių. Jeigu nebus žmonių, šio projekto neišplėtosime į tai, ko norime. Taip pat jau reikia ruošti muziejininkus, kurie kauptų medžiagą, turėtų būti nemažai etatų – apie 20. Šiuolaikiniai turistai nori kažko naujo, atrakcijų, tad reikia stengtis, kad muziejus būtų interaktyvus“,- sakė A. Vitartas.
Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai, kartu su vicemeru M. Pauliuku, vienbalsiai patvirtino G. Lipnevičiaus pasiūlytą Muziejaus gatvės projektą ir susitarė dar kartą susitikti liepos 17 d., 15 val. Į šį susitikimą, kuris vyks Radviliškio rajono savivaldybės mažojoje salėje, kviečiami visi, neabejingi savo krašto ateičiai bei istorijai, pateikti pasiūlymus Muziejaus gatvės projekto tobulinimui.
Ar taps Radviliškis vienu lankomiausių miestų Lietuvoje, parodys laikas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Puipiečiai savo jėgomis sutvarkė aplinką prie paminklo

Avatar

Paskelbta

data

Puipių gyventojai kiek galėdami puoselėja ir tvarko savo  kaimo aplinką: Edmundas Diržinskas, Renata Gutauskaitė, Lina ir Gintarė Ivinskienės savo jėgomis sutvarkė aplinką prie 1928 metais statyto paminklo. Šis paminklas skirtas už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams bei Lietuvos nepriklausomybės 10 – mečiui.
„Šiuo paminklu nesirūpino nei seniūnija, nei paveldosaugininkai, tad kaimo gyventojai patys sutvarkė aplinką prie jo, nes per žoles paminklo nebesimatė“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“  Puipių skyriaus vadovė Gintarė Ivinskienė.
„Šaunu, kad Puipių bendruomenė, nelaukdama pagalbos iš seniūnijos, pati  rūpinasi savo kaimo aplinka.Tokie darbštūs bei iniciatyvūs žmonės – pavyzdys  ir kitoms bendruomenėms“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Bendruomenės, nesulaukdamos pagalbos iš seniūnijų, vis dažniau imasi iniciatyvos ir gražina savo gyvenvietes. Tad lieka klausimas, ką veikia seniūnas ir seniūnijos darbuotojai,  kuriems už seniūnijos viešųjų erdvių  priežiūrą mokamas atlyginimas?!

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019