Radviliškyje nagrinėjama kontraversiška byla. Temidės tarnams reikės išnagrinėti neaiškias aplinkybes dėl Radviliškio ligoninės direktoriaus konkurso. Itin lojalus merui A. Čepononiui V. Smalinskas tapo ligoninės direktoriumi. Jis pareikalavo nagrinėti bylą už uždarų durų, tačiau teisėja Giedrė Kairienė atmetė prašymą kaip nepagrįstą.Pradėjus liudyti D. Povelauskienei paaiškėjo, kodėl ypatingai stengtasi paslėpti paslaptis už uždarų durų. Ką liudijo buvusi ligoninės vadovė, skaitykite žemiau.
Pragaras nuo pat pradžių
Prisaikdinta D. Povelauskienė „nevyniojo žodžių į vatą“. Ji
be jokių ceremonijų nurodė, kad mero pareigas einantis Antanas Čepononis
atvirai pasisakė dėl jos netinkamos partinės nepriklausomybės. Visa tai tęsėsi
nuo pat 2003 metų, kai D.Povelauskienė pradėjo vadovauti Radviliškio ligoninei.
„Turėsi problemų, jei nestosi į mano partiją“, – trumpai galima perfrazuoti
teisme liudijusios medikės pasakojimą. Ji atviravo, kad nei viena rajono
sveikatos priežiūros įstaiga nebuvo taip dažnai tikrinama kaip Radviliškio
ligoninė. Ir tai tęsėsi iki pat dabar. Nei savivaldybės, nei nepriklausomi
auditai nieko blogo nenustatydavo, bet A. Čepononis nenurimo ir nuolat
tiesiogiai ar per kitus asmenis ieškodavo priekabių. Tad buvo pasinaudota
teismui skundžiamu konkursu, kad būtų galutinai atsikratyta nelojalaus asmens.
15 metų išdirbusi ligoninės vadove D. Povelauskienė paviešino tai, apie ką ir
taip puse lūpų šnekama Radviliškyje. „Savivaldybėje dirbti gali tik tie, kurie
yra absoliučiai lojalūs A. Čepononiui, visais kitais tiesiog atsikratoma,
nenorima rizikuoti“, – teigė ji. Radviliškio ligoninė su beveik 300 darbuotojų
yra pati didžiausia darbdavė, priklausanti Savivaldybei. Praradęs didžiausios
Savivaldybės įstaigos kontrolę A. Čepononis nenurimo tol, kol nesusigrąžino
atgal. Pereita į persekiojimą Bylą nagrinėjanti teisėja G. Kairienė, vėliau advokatai ir Savivaldybės
administracijos juristas Arnoldas Matuzevičius domėjosi aplinkybėmis dėl
lojalumo ir dėl persekiojimo. Danutė Povelauskienė nesiginčijo, jog Savivaldybė
turi teisę kontroliuoti įstaigą. Tačiau ne tokiais mastais ir ne tokiais
būdais. Vėliau jos asmeninį terorizavimą mero iniciatyva apibūdino retoriniu
klausimu: „Kai meras ieško įstaigos vadovo kiekvieną rytą tik tam, kad pasakytų
„labas rytas“, manote, yra normalu?“ – atsakė šia situacija besidominčiam K.
Vyšniauskienės advokatui. D.Povelauskienė
atviravo, jog jei ji nebūdavusi kabinete, turėdavusi būtinai
perskambinti iš fiksuoto laidinio telefono jos darbo kabinete. Kam buvo
reikalingas toks preciziškumas, nuspėti labai paprasta. Bet perskambinus rajono
vadovui ir pasiteiravus, ko norima, iš kito telefono laido galo atskriedavo tik
apsimestiniu mandagumu pridengtas pasisveikinimas „labas rytas“ ir signalas
nutrūkdavo. Klausimų apie esmines įstaigos problemas, rajono gyventojams
aktualiais nusiskundimais dėl ligoninės ir jos personalo, rūpesčius dėl remonto
darbų ir kitų tiesiog nepateikdavo. A. Čepononiui tai tiesiog nebuvo svarbu.
Nepavykus įbauginti, pabandyta susidoroti gavus VTEK išvadą dėl dviejų gydytojų
nesavalaikio interesų deklaravimo. Prisimenant porą ankstesnių istorijų, mero
elgesys mažų mažiausiai atrodo veidmainiškas. Kai tiesiogiai pavaldus
Radviliškio ŠSPC direktorius V. Jakavičius buvo pripažintas sumaišęs viešus ir
privačius interesus, A. Čepononis ne tik nenubaudė, bet ir dangstė visais
būdais. Vicemeras K. Augulis taip pat paslydęs sulaukė „išganymo“, tad suprantamas
medikės liudijimas dėl nepagrįsto priekabiavimo, jog „pažeidė tavo darbuotojai,
kaltas ir tu!“ Tikroji priežastis – pirkimų kontrolė Pusė valandos liudijusi D. Povelauskienė vėliau atskleidė tikrąją jos
atsikratymo priežastį. Tai – viešieji pirkimai. Neslėpdama detalių ji atviravo,
jog potencialūs teikėjai pas ją į kabinetą ateidavo pabuvoję pas merą A.
Čepononį ir gavę jo „sutikimą derinti reikalus“. Buvusi direktorė teigė, jog
merui labai nepatiko, kad viešieji pirkimai vykdyti per centralizuotą sistemą,
kur visi yra lygūs ir negalima kontroliuoti „laimėtojo“. Jos teigimu, per 15
darbo metų Viešųjų pirkimų tarnyba jos vadovaujamai įstaigai neturėjusi
pretenzijų. Dar daugiau. Ji nurodė, kad vienos didžiausių įmonių Lietuvoje,
teikiančių medicinos aparatų priežiūros paslaugas, direktorius be jokių
ceremonijų atėjęs į kabinetą diktuodavo sąlygas sakydamas: „Atėjau nuo Antano,
kuris liepė su tavimi susitarti dėl viešojo pirkimo“. Tiesa, toks drąsus
pareiškimas tik patvirtina, kodėl A. Čepononis su savo sėbrais kelerius metus
trina suolus teismuose, į kuriuos savo noru neina, bet siunčia artimiausio rato
pakalikus. Seimo nario P. Urbšio metodologijos rėmuose dėl „savo vagies“
valdymo kyla tik vienas klausimas: kokia dalimi yra permokama iš rajono
biudžeto?
Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas 2020-12-24.
Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.
Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.
Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.
Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.
Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.