Radviliškyje nagrinėjama kontraversiška byla. Temidės tarnams reikės išnagrinėti neaiškias aplinkybes dėl Radviliškio ligoninės direktoriaus konkurso. Itin lojalus merui A. Čepononiui V. Smalinskas tapo ligoninės direktoriumi. Jis pareikalavo nagrinėti bylą už uždarų durų, tačiau teisėja Giedrė Kairienė atmetė prašymą kaip nepagrįstą. Pradėjus liudyti D. Povelauskienei paaiškėjo, kodėl ypatingai stengtasi paslėpti paslaptis už uždarų durų. Ką liudijo buvusi ligoninės vadovė, skaitykite žemiau.

Pragaras nuo pat pradžių

Prisaikdinta D. Povelauskienė „nevyniojo žodžių į vatą“. Ji be jokių ceremonijų nurodė, kad mero pareigas einantis Antanas Čepononis atvirai pasisakė dėl jos netinkamos partinės nepriklausomybės. Visa tai tęsėsi nuo pat 2003 metų, kai D.Povelauskienė pradėjo vadovauti Radviliškio ligoninei. „Turėsi problemų, jei nestosi į mano partiją“, – trumpai galima perfrazuoti teisme liudijusios medikės pasakojimą. Ji atviravo, kad nei viena rajono sveikatos priežiūros įstaiga nebuvo taip dažnai tikrinama kaip Radviliškio ligoninė. Ir tai tęsėsi iki pat dabar. Nei savivaldybės, nei nepriklausomi auditai nieko blogo nenustatydavo, bet A. Čepononis nenurimo ir nuolat tiesiogiai ar per kitus asmenis ieškodavo priekabių. Tad buvo pasinaudota teismui skundžiamu konkursu, kad būtų galutinai atsikratyta nelojalaus asmens. 15 metų išdirbusi ligoninės vadove D. Povelauskienė paviešino tai, apie ką ir taip puse lūpų šnekama Radviliškyje. „Savivaldybėje dirbti gali tik tie, kurie yra absoliučiai lojalūs A. Čepononiui, visais kitais tiesiog atsikratoma, nenorima rizikuoti“, – teigė ji. Radviliškio ligoninė su beveik 300 darbuotojų yra pati didžiausia darbdavė, priklausanti Savivaldybei. Praradęs didžiausios Savivaldybės įstaigos kontrolę A. Čepononis nenurimo tol, kol nesusigrąžino atgal.
Pereita į persekiojimą
Bylą nagrinėjanti teisėja G. Kairienė, vėliau advokatai ir Savivaldybės administracijos juristas Arnoldas Matuzevičius domėjosi aplinkybėmis dėl lojalumo ir dėl persekiojimo. Danutė Povelauskienė nesiginčijo, jog Savivaldybė turi teisę kontroliuoti įstaigą. Tačiau ne tokiais mastais ir ne tokiais būdais. Vėliau jos asmeninį terorizavimą mero iniciatyva apibūdino retoriniu klausimu: „Kai meras ieško įstaigos vadovo kiekvieną rytą tik tam, kad pasakytų „labas rytas“, manote, yra normalu?“ – atsakė šia situacija besidominčiam K. Vyšniauskienės advokatui. D.Povelauskienė  atviravo, jog jei ji nebūdavusi kabinete, turėdavusi būtinai perskambinti iš fiksuoto laidinio telefono jos darbo kabinete. Kam buvo reikalingas toks preciziškumas, nuspėti labai paprasta. Bet perskambinus rajono vadovui ir pasiteiravus, ko norima, iš kito telefono laido galo atskriedavo tik apsimestiniu mandagumu pridengtas pasisveikinimas „labas rytas“ ir signalas nutrūkdavo. Klausimų apie esmines įstaigos problemas, rajono gyventojams aktualiais nusiskundimais dėl ligoninės ir jos personalo, rūpesčius dėl remonto darbų ir kitų tiesiog nepateikdavo. A. Čepononiui tai tiesiog nebuvo svarbu. Nepavykus įbauginti, pabandyta susidoroti gavus VTEK išvadą dėl dviejų gydytojų nesavalaikio interesų deklaravimo. Prisimenant porą ankstesnių istorijų, mero elgesys mažų mažiausiai atrodo veidmainiškas. Kai tiesiogiai pavaldus Radviliškio ŠSPC direktorius V. Jakavičius buvo pripažintas sumaišęs viešus ir privačius interesus, A. Čepononis ne tik nenubaudė, bet ir dangstė visais būdais. Vicemeras K. Augulis taip pat paslydęs sulaukė „išganymo“, tad suprantamas medikės liudijimas dėl nepagrįsto priekabiavimo, jog „pažeidė tavo darbuotojai, kaltas ir tu!“
Tikroji priežastis – pirkimų kontrolė
Pusė valandos liudijusi D. Povelauskienė vėliau atskleidė tikrąją jos atsikratymo priežastį. Tai – viešieji pirkimai. Neslėpdama detalių ji atviravo, jog potencialūs teikėjai pas ją į kabinetą ateidavo pabuvoję pas merą A. Čepononį ir gavę jo „sutikimą derinti reikalus“. Buvusi direktorė teigė, jog merui labai nepatiko, kad viešieji pirkimai vykdyti per centralizuotą sistemą, kur visi yra lygūs ir negalima kontroliuoti „laimėtojo“. Jos teigimu, per 15 darbo metų Viešųjų pirkimų tarnyba jos vadovaujamai įstaigai neturėjusi pretenzijų. Dar daugiau. Ji nurodė, kad vienos didžiausių įmonių Lietuvoje, teikiančių medicinos aparatų priežiūros paslaugas, direktorius be jokių ceremonijų atėjęs į kabinetą diktuodavo sąlygas sakydamas: „Atėjau nuo Antano, kuris liepė su tavimi susitarti dėl viešojo pirkimo“. Tiesa, toks drąsus pareiškimas tik patvirtina, kodėl A. Čepononis su savo sėbrais kelerius metus trina suolus teismuose, į kuriuos savo noru neina, bet siunčia artimiausio rato pakalikus. Seimo nario P. Urbšio metodologijos rėmuose dėl „savo vagies“ valdymo kyla tik vienas klausimas: kokia dalimi yra permokama iš rajono biudžeto?

Marius Aleksiūnas