Birželio 14 d. visoje Lietuvoje buvo minima Gedulo ir vilties diena. Ši atmintina data buvo paminėta ir Radviliškyje, prie „Tremtinių vagono“ Laisvės alėjoje.
Minėjime – dainos ir tremtinių prisiminimai
Susirinkusieji į minėjimą prisiminė visus tuos, kurie ne savo noru buvo atplėšti iš savo gimtinės ir šeimų. 1941 metų birželio 14 dieną trečią valanda nakties visose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Maskvos nurodymu prasidėjo gyventojų trėmimai. Perpildytais ešelonais vienas po kito riedėjo į Rytus, išveždami daugiau nei 40 tūkstančių įvairių tautybių žmonių, daugiausiai lietuvių, iš kurių daliai nebuvo lemtą sugrįžti.
Medžiai prie „Tremtinių vagono“ buvo dekoruoti raktais. Raktai simbolizavo tremtinių viltį sugrįžti į gimtuosius manus.
Savo prisiminimais apie tremtį dalinosi Lietuvos politinių Kalinių ir tremtinių sąjungos, Radviliškio skyriaus vadovė Stasė Janušonienė. „Kai naktį atėjo kareiviai ir liepė ruoštis, supratau, kad veš į tremtį. Labiausiai gaila buvo palikti gimnaziją, galvoje skambėjo žodžiai: „Sudie, gimnazija, sudie, simpatija“. Ar išvežami užrakinome namų duris, nepamenu, gal ir ne – o ir kam rakinti, jeigu nieko ten nebeliko“,- sakė S. Janušonienė.
Renginyje tremtinių, partizanų bei Lietuvai ir laisvei skirtas dainas atliko Šiaulių universiteto gimnazijos folkloro studijos „Čiūto“ dainininkai ir bardai (vad. Rasa Stoškuvienė).
Savo kūrybos eiles skaitė iš Radviliškio krašto kilęs poetas Vladimiras Užniežius.
Į minėjimą susirinko nemažai buvusių tremtinių, kurie klausydamiesi prisiminimų bei dainų šluostėsi ašaras.
Minėjime dalyvavo ir nemažas būrys „Radviliškio krašto bendruomenės“ narių su pirmininku Gediminu Lipnevičiumi.
Po minėjimo – apsilankymas „Tremtinių vagone“
Po minėjimo visi buvo pakviesti apžiūrėti „Tremtinių vagono“ vidaus, susipažinti, kokiomis sąlygomis žmonės dažnai net kelis mėnesius keliaudavo į tolimąjį Sibirą.
„Vagonas būdavo prigrūstas žmonių, o jo durys užrakintos. Gamtiniams reikalas atlikti buvo vagono grindyse išpjauta skylė, žmonės nesirūpino savo higiena, nes nebuvo tam sąlygų“,- sakė S. Janušonienė.
Pasak Paveldosaugos ir turizmo skyriaus vedėjo V. Simelio, „Tremtinių vagono“ vidus buvo įrengtas pagal S. Janušonienės prisiminimus. „Mes gultus įrengėme tik vienoje vagono pusėje, nes kitoje yra maža ekspozicija. Dažniausiai tremtinius veždavo didesniais vagonais nei šis“,- sakė vedėjas.
Minėjimo organizatoriai ne apie viską pagalvojo
Birželio 14 d. pavakarę, 17 val. vykusio minėjimo metu lauke buvo karšta, o renginyje dalyvavo daugiausia garbaus amžiaus žmonės. Nors renginio organizatoriai – Radviliškio kultūros centras – pasirūpino kėdėmis dalyviams atsisėsti, tačiau būtų puiku, jeigu būta pasirūpinta vandeniu bei medicinine pagalba.
Po renginio apžiūrint „Tremtinių vagoną“ garbaus amžiaus moteriai pakilo kraujospūdis, pasidarė silpna. Paslaugūs šauliai ją palydėjo prie suolelio, tačiau geriamojo vandens teko eiti prašyti iš gyventojų. Pakviesta greitoji pagalba moterį išvežė į ligoninės priėmimo skyrių.
„Kai tokie renginiai vyksta vasarą, karštuoju metu, reikėtų organizatoriams pasirūpinti, kad budėtų greitoji pagalba, būtų geriamo vandens. Renginiuose, skirtuose tremčiai atminti, dalyvauja daugiausia garbaus amžiaus žmonės ir ne vienam jų gali prireikti medikų pagalbos“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Tikimės, kad renginių organizatoriai atkreips dėmesį ir ateityje pasirūpins reikiama pagalba bei geriamuoju vandeniu, ypač jeigu renginys skirtas vyresnio amžiaus žmonėms.
„Radviliškio krašto“ informacija