Po dviejų savaičių pertraukos Šiaulių apygardos teisme toliau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla. Šioje byloje tarp kaltinamųjų yra dabartinis Radviliškio rajono meras A. Čepononis, buvę Tarybos nariai A. Juodis ir G. Žilėnas, buvęs administracijos direktorius E. Pranevičius, statybos priežiūros specialistai K. Čiudaras ir R. Eigminas bei kiti asmenys. Į posėdį kai kurie advokatai netgi stengėsi atvykti anksčiau, kad nebebūtų paminėti bloguoju vardu dėl savo vėlavimo ir įvardijami kaip nepunktualūs bei nepareigingi.
Posėdyje toliau buvo apklausta liudytoja V. Adomaitienė. Buvusi įmonės „Leo Statyba“ direktorė šioje byloje pagal prokuratūros nutarimą yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas posėdyje leido pasisakyti V. Adomaitienei dėl Radviliškio miesto centriniame parke stovinčio Latvių kultūros centro, kurį patys kaltinamieji ir jų gynėjai įvardija kaip „ūkinį“ pastatą, rekonstrukcijos epizodo. Grįžusi prie liudytojų pakylos, V. Adomaitienė nebebuvo tokia atvira kaip prieš dvi savaites. Ji šį kartą labai trumpai nusakė priėmimo į darbą aplinkybes, nebeatviravo. Todėl, skirtingai nuo Šaukoto bažnyčios epizodo, prokuroras A. Mirnyj turėjo beveik valandą ją kamantinėti dėl „ūkinio“ pastato rekonstrukcijos epizodo. Skirtingai nuo praeito posėdžio, liudytoja jau daugybėje pabertų žodžių vengdavo tiesaus „taip“ arba „ne“ atsakymų. Netgi prokuroro įvardijamos tikslios sumos dėl papildomų darbų jos atminties neatgaivino. Ar tam turėjo įtakos galimas liudytojos „specialus pamokymas“, kaip tai įvardijo merą A. Čepononį ginantis advokatas A. Liutvinskas po pirmos liudytojos apklausos dėl Šaukoto bažnyčios epizodo, belieka tik spėlioti…
Po prokuroro apklausos V. Adomaitienė buvo perduota advokatų „malonei“. Jie bėrė klausimus kaip žirnius. Liudytojos V. Adomaitienės atsakymai į advokatų pateiktus klausimus tarsi tyčia buvo „patogūs“ trinantiems kaltinamųjų suolus. Kaltinamiesiems spektaklis, kurio pagrindinė aktorė buvo leipstanti, skausmo iškreiptu veidu teismo salės viduryje stovinti liudytoja, tikrai patiko.Po advokato A. Liutvinsko klausimų, kodėl ji bijojo, ko ji konkrečiai bijojo, kas ją prigąsdino, kuo ją prigąsdino, liudytoja atsakė, kad dėl jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų prieš kaltinamuosius kalti… tik pareigūnai!!! Džiaugsmingą kaltinamųjų bruzdesį ramino teismas. Emocijų audrai atvėsinti ir per ašarų upelį prarastus kūno skysčius kompensuoti teisėja E. Montvidienė liepė teismo sekretorei paduoti liudytojai V. Adomaitienei tyresnio nei jos sąžinė vandens stiklinę.
Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių. Tad teismas pats ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti, kodėl liudytojos duodami parodymai teismo salėje prieštaravo duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad teismas jau anksčiau yra perspėjęs liudytoją V. Adomaitienę, jog ji turi pilietinę pareigą nemeluoti ir jai negresia baudžiamoji atsakomybė už galimai duodamus melagingus parodymus. Ar vien tik tai galėjo turėti įtakos liudytojos V. Adomaitienės baimės jausmo „persimetimui“ nuo A. Čepononio, A. Juodžio, G. Žilėno ant STT pareigūnų, ar dar kas nors turėjo su ja gerokai „padirbėti“ prieš posėdį, lieka atviras klausimas, vertas atskiro tyrimo. Žinant, kad vienas jau nuteistas Radviliškio skyriaus konservatorius J. Varkulevičius gavo bausmę pagal baudžiamojo kodekso straipsnį už poveikio liudininkui darymą, pasinaudojimas tokia galimybe neatrodo visiškai utopinis ar skirtas tik „Sopranų“ serialų „žvaigždėms“.
Teismui pradėjus garsinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus – garso įrašus, pačios liudytojos patvirtintus ikiteisminio tyrimo metu, salėje esantys kaltinamieji ir jų gynėjai gerokai nuščiuvo iš netikėtumo. Prieš kelias minutes liudytojos tarti itin palankūs žodžiai kaltinamųjų atžvilgiu ir pernelyg akivaizdus vienasmenis kaltės prisiėmimas sprogo kaip muilo burbulas. Kaip ir nepagrįstos jų viltys V. Adomaitienės asmenyje. Netgi prieita prie absurdiško Biblijos epizodo citavimo. Teisėjos E. Montvidienės paklausta, kaip liudytoja V. Adomaitienė bandė paveikti K. Šeštoką, kad atgaline data pasirašytų ant dokumentų, ji atsakė: „Savo moterišku žavesiu. Žinote, kaip Ieva Adomą“. Nors buvo trise – be jų buvo ir kaltinamasis R. Juzukonis. Kitas kaltinamasis A. Čepononis nenorėjo būti įveltas į jokius galimus ar menamus „meilės n-kampius“, todėl prieštaravo dėl galimo bendro spaudimo darymo K. Šeštokui bei prašė patikslinti, kada ir kur tai įvyko.
Liudytoja V. Adomaitienė neprašoma net tris kartus pakartojo, kad po darbo sutarties įmonėje „Leo Statyba“ nutraukimo su kaltinamuoju meru A. Čepononiu ji nebuvo susitikusi. Atsitiktinumas ar ne, bet būtent dieną prieš posėdį kaltinamasis A. Čepononis buvo pastebėtas „Statoil“ degalinėje prie Joniškio.
Akistatoje su kitais kaltinamaisiais, liudytoja V. Adomaitienė sunkiai slėpė nerimą, nors ir dangstėsi dirbtinio prieraišumo ir palankumo kaukėmis. Atsargiai rinkdama žodžius į kaltinamųjų pateiktus klausimus, šiame posėdyje liudytoja jau kaltino tik save ir savo nepatyrimą statybų versle dėl visų galimai padarytų įmonės klaidų ar net dėl pateiktų kaltinimų kitiems asmenims. Jeigu advokatai siekė, kad teismas suabejotų liudytojos reputacija ir teikiamų parodymų pagrįstumu, jiems neabejotinai pavyko.
Pasibaigus paskutinės liudytojos V. Adomaitienės apklausai, teismas ir vėl turėjo garsinti į bylą gynybos prašymu pateiktą medžiagą, kurios pagrindu buvo pradėti naudoti kriminalinės žvalgybos metodai prieš kaltinamuosius – apie 200 papildomų puslapių, nes kaltinamieji panoro būti apklausti tik po turimų įrodymų pagarsinimo.
Po to laukė staigmena. Kaltinamasis A. Juodis per savo gynėją teismui pateikė dar vieną prašymą. Šį kartą jis teismo prašo kreiptis į statybos ekspertus dėl ekspertizės, kuri turėtų nustatyti, ar buvo galima atlikti statybos darbus pagal projektus be jokių papildomų darbų būtino poreikio. Suprantama, kad kaltinamasis turi teisę visais būdais įrodinėti savo nekaltumą, tačiau nesuprantama, kodėl nebuvo kreiptasi anksčiau ir kodėl už tai turi sumokėti mokesčių mokėtojai, o ne pats kaltinamasis savo lėšomis? Įmonės akcininkas A. Juodis neva nesupranta, kad įmonė dalyvaudama viešame konkurse turi pateikti realias sąmatas bei prisiimti riziką įgyvendinant pastato rekonstrukcijos projektą. O jei įmonė dalyvaudama konkurse tyčia ar dėl kitų priežasčių dirbtinai sumažina projekto įgyvendinimo kainą, atsakomybę turi kristi tik jai. Todėl ir suprantamas prokuroro palaikomas kaltinimas tiek politikams, tiek administracijos darbuotojams dėl galimos naudos kitiems siekimo.
Teismas visus informavo, kad dėl kreipimosi į statybos ekspertus pasisakys kovo 31 d. paskelbdamas atskirą nutartį bei pabrėžė, jog visi, norintys kreiptis su klausimais į ekspertus, juos turėtų pateikti dar iki nutarties paskelbimo. Ar tai daugiau retorinis kvietimas išreiškiant išankstinę nuostatą, koks bus galimas teismo apsisprendimas šiuo klausimu, ar tiesiog pragmatinis siūlymas, siekiant ateityje išvengti panašių netikėtumų proceso metu, spėlioti nereikėtų. Bet kuo daugiau klausimų ekspertams tektų atsakyti, tuo ilgiau reikėtų laukti ekspertų išvados ir tuo daugiau kainuotų visiems mokesčių mokėtojams. Todėl be kovo 31 d. nebus aišku, kada bus kitas teismo posėdis: ar, kaip ir buvo numatyta, balandžio 4 -ąją, ar dar vėliau, tik po kelių savaičių pertraukos.
Marius Aleksiūnas
