Radviliškio rajono gyventojams puikiai pažįstama žeminanti situacija, kai, gavus šeimos gydytojo siuntimą, tenka atsitrenkti į neįveikiamą registracijos eilių sieną. Nors mūsų Radviliškio ligoninė popieriuje oficialiai deklaruoja, kad pas daugumą specialistų pacientai patenka per įstatymu numatytas 0–30 dienų, reali krašto žmonių patirtis ir pačios įstaigos duomenys apnuogina tikrovę – kritinį medicinos paslaugų neprieinamumą ir visišką sisteminį valdymo krachą.
Paslaugų prieinamumas – tik teorinis, eilės – kosminės
Ligoninės direktorės Aušros Čiūdarienės įvardyti skaičiai trijose vietos gyventojams gyvybiškai svarbiose medicinos srityse rodo, kad oficiali statistika ir reali radviliškiečių kasdienybė skiriasi drastiškai, o deklaruojami eilių „vidurkiai“ tėra manipuliacija:
- Gydytojas oftalmologas (akių gydytojas): įstaiga deklaruoja 90 dienų vidurkį, tačiau realiai naujai besiregistruojantys krašto žmonės vizito priversti laukti net pusę metų (6 mėnesius).
- Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas: po sunkių traumų ar ligų sveikstantiems ligoniams pagalbos tenka laukti 4 mėnesius (nors „ant popieriaus“ piešiamas 60 dienų vidurkis).
- Gydytojas ortopedas traumatologas: nepakeliamus skausmus kenčiantys pacientai realaus vizito priversti laukti 3 mėnesius (oficialus vidurkis – 50 dienų).
Visiškas valdymo aklumas: pacientai tiesiog ištrinami iš sistemos
Viena skandalingiausių VšĮ Radviliškio ligoninės valdymo spragų – vadovybė visiškai nemato ir nekontroliuoja bendro laukiančiųjų srauto. Ligoninės administracija atvirai pripažįsta negalinti nurodyti, kiek konkrečiai asmenų pagalbos laukia ilgiau nei vieną, du ar tris mėnesius, nes „tokios analizės neatlieka“. Tai reiškia, kad įstaiga aklai skaičiuoja tik užpildytas gydytojų kalendoriaus dienas, o realus pagalbos ieškančių rajono gyventojų skaičius jai tiesiog nerūpi.
Būtent dėl šio tyčinio ar netyčinio analizės trūkumo direktorės A. Čiūdarienės pasigyrimas, kad per pastaruosius metus nebuvo atvejų, jog pacientai atsisakytų konsultacijų dėl per ilgo laukimo, skamba absurdiškai. Pati įstaiga prisipažįsta, kad dalis radviliškiečių tiesiog išvyksta gydytis į kitus miestus – Šiaulius, Panevėžį ar kaimyninius rajonus – ir apie tai niekam nepraneša. Vadinasi, ligoninė realiai vykstančio pacientų bėgimo apskritai nematuoja, o savo pačios aplaidžią apskaitą pateikia kaip „problemų nebuvimą“.
Kaltų paieškos: nuo „betikslių“ ligonių iki finansavimo
Užuot prisiėmusi atsakomybę už paralyžiuotą sistemą, ligoninės vadovybė renkasi patogiausią kelią – versti kaltę patiems pacientams ir išorinėms institucijoms.
Eilės pas akių gydytojus ir endokrinologus aiškinamos vadinamaisiais „betiksliais vizitais“. Ligoninė šią sąvoką naudoja kaip skydą, neatskleisdama jokių konkrečių skaičių ar vertinimo kriterijų. Šiuo skambiu terminu administracija bando sukurti įspūdį, kad patys gyventojai be svarios priežasties užpildo registracijos langelius – pavyzdžiui, ateina pas specialistą tik profilaktiškai pasitikrinti akių ar pasikonsultuoti dėl simptomų, kuriuos galėtų suvaldyti šeimos gydytojas.
Tačiau už šios sąvokos slepiasi pačios sistemos brokas: dalis vizitų tampa „betiksliais“ dėl biurokratinių Valstybinės ligonių kasos (VLK) taisyklių, kai lėtinėmis ligomis sergantys žmonės yra priversti kas kelis mėnesius registruotis pas specialistą vien tam, kad pratęstų kompensuojamųjų vaistų receptą. Be to, gydymo įstaigos neretai pačios dirbtinai skaido vizitus – vieno apsilankymo metu sprendžiama tik viena problema, o kitai spręsti pacientas verčiamas registruotis iš naujo. Taip vadovybė suverčia kaltę sergantiems žmonėms arba siuntimus išrašantiems šeimos gydytojams, užuot sureguliavusi įstaigos procesus ir pacientų srautų rūšiavimą.
Galiausiai bandoma prisidengti VLK ir ribotu finansavimu. Nors lėšų trūkumas yra reali problemos dalis, Radviliškio ligoninės atveju tai tapo patogiu pasiteisinimu nieko nekeisti. Finansavimo trūkumu dangstomas nesugebėjimas pertvarkyti vidinių procesų ir neefektyvus esamo personalo darbo organizavimas.
Radviliškio krašto žmonės sąžiningai moka mokesčius ir nusipelnė gauti kokybišką bei savalaikį gydymą savo rajone, o ne tapti neatsakingo įstaigos valdymo, biurokratinio aklumo ir teorinių pasiteisinimų įkaitais.
Ligoninės skolos: valdžia skraido padebesiais
Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ jau rašė apie VšĮ Radviliškio ligoninę slegiančias skolas. Pagal oficialų ligoninės pateiktą balansą trumpalaikiai įsipareigojimai per vienus metus padidėjo nuo 815 966,99 eurų iki 1 102 733,50 eurų. Bendra įsipareigojimų suma jau viršija 1,2 mln. eurų. Nors ligoninė teigia, kad tai nėra problema, bet skaičiai kalba patys už save.
Kai kreipėmės į merą dėl ligoninės problemų, kuriai vadovauja A. Čiūdarienė, jis atsakė, kad problemų nemato. Susidaro įspūdis, kad rajono vadovai gyvena kitoje planetoje – paprasti radviliškiečiai eilėje pas gydytojus laukia po pusę metų, bendra įstaigos įsipareigojimų suma jau viršija 1,2 mln. eurų, o rajono valdžios atstovai ramia sąžine kalba apie „įstaigos veiklos tęstinumo užtikrinimą“.
Istorija kartojasi?
Skaitytojams primename, kad šių metų sausio mėnesį viešai paskelbtos Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvados atskleidė ilgus metus besitęsusias Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) problemas. Auditas buvo atliktas gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pavedimą.
Kontrolieriai nustatė, kad įstaigoje buvo netinkamai tvarkoma turto apskaita, dalis savivaldybei priklausančio turto nurašyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nebuvo parengta dalis privalomų dokumentų, o kai kurio turto buvimo vietos apskritai nebuvo galima nustatyti. Audito išvadose konstatuota, kad vidaus kontrolės sistema veikė nepakankamai efektyviai, o apskaita neužtikrino tikro ir teisingo vaizdo.
Po audito paviešinimo kilo natūralių klausimų ir dėl atsakomybės. Tuomet Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis teigė, kad drausminės atsakomybės buvusioms vadovėms taikyti neįmanoma, nes jos jau nebedirba Šeduvos PSPC.
Įdomu tai, kad viena iš audituojamu laikotarpiu Šeduvos PSPC vadovavusių direktorių – dabartinė Radviliškio ligoninės vadovė A. Čiūdarienė. Tąkart į viešumą iškilus jos anksčiau vadovautos įstaigos problemoms, redakcija teiravosi mero, ar audito rezultatai neturės įtakos mero pasitikėjimui A. Čiūdarienės gebėjimu vadovauti daug didesnei įstaigai – Radviliškio ligoninei. Tačiau tiek meras, tiek pati A. Čiūdarienė tąkart žiniasklaidai aiškino, kad Šeduvos PSPC įstaigos valdymo trūkumai įtakos Radviliškio ligoninės valdymo kokybei esą neturi.
Kaip matome, tikrovė yra kitokia – panašiai kaip ir Šeduvos poliklinikoje, taip ir Radviliškio ligoninėje, vadovaujant A. Čiūdarienei, trūksta aiškios apskaitos: kokios pacientų eilės pas specialistus, kiek pacientų, nesulaukę priėmimo pas gydytojus, išvyksta į kitus rajonus ir t.t.
Kyla logiškas klausimas: ar tik ir Radviliškio ligoninė netolimoje ateityje nesulauks rimto audito pagal STT pavedimą?
Beje, naujausiomis žiniomis, Radviliškio ligoninėje pradėtas kabinetų remontas už daugiau nei milijoną eurų. Ar tai dar vienas brangus valdžios išlaidavimas, skaitykime kitame savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeryje.
Emilija Laukagalytė
