Socialiniai tinklai

Aktualijos

„Radviliškio krašto bendruomenė“ pasitiko Naujuosius drauge

Paskelbta

data

Po didelės pertraukos patys ištikimiausi, drąsiausi bei labiausiai bendrystės išsiilgę „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai susirinko palydėti senųjų metų bei kartu pasitikti Naujųjų. Visi atėjo 2021 m. gruodžio 30 d. vakare, apie 18 valandą, o kada parėjo, kas ten besupaisys, nes šventė susirinkusius taip įtraukė, kad į laikrodžius žvilgčioti neberūpėjo.

Salė suspindo naujametiniu įvaizdžiu

Susirinkusieji pirmiausia pasidžiaugė skoningai sutvarkyta sale, kuri atspindėjo naujametinę nuotaiką. Bendruomenė už prisidėjimą prie šio šventinio įvaizdžio dėkoja Irenai Grakauskienei ir Virgutei Goštautienei, kurios nepatingėjo ateiti anksčiau ir sukurti tinkamą nuotaiką.

Kad susirinkusieji neliūdėtų, pasirūpino pirmininkas

Šventę pradėjo „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius. Jis trumpai paminėjo praėjusių metų sėkmes bei nesėkmes, palinkėjo gerų, ramių ir sveikų 2022-ųjų. O ir toliau pirmininkas bendruomenės nepamiršo, vaišindamas gardžia gira bei kviesdamas šokti, trypti, kad ir Naujieji būtų pilni energijos bei geros nuotaikos.

Šokiai, dainos ir žaidimai

„Bočių“ kolektyvas, vadovaudamasis Leonido Donskio žodžiais: „Gyvenimą reikia gyventi, suvokiant, kad jis bet kada gali pasibaigti“, parengė šventinę programą. Kadangi kiekviena diena gali būti ir paskutinė, paraginta dainuoti, šokti ir linksmintis. Visi džiaugėsi susitikę, o kai užgrojo Broniaus Keselio armonika, drauge su „Bočių“ kolektyvu užtraukė dainas apie Kalėdas, Naujus metus, šaltą žiemą… Dainininkai  įsismarkavo ir sukvietė visus šokti. Šokėjai braukė prakaitą, šokdami visiems žinomą šokį „Ančiukai“ ir šaudydami į pelėdą, iš dainos „Išėjo tėvelis į mišką“. Išdainavę visas žinomiausias dainas, bendruomenės nariai sugalvojo dainų konkursą. Grojant muzikai, reikėjo atspėti dainos pavadinimą ir koks atlikėjas paprastai ją dainuoja.

Išdalinti prizai

Vertas apdovanojimo už geriausią dainų išmanymą pasirodė esąs Jonas Velmunskis. Už dainavimą, šokius ir norą būti kartu prizais buvo apdovanoti aktyviausi vakaro dalyviai: Irena Grakauskienė, Virgutė Goštautienė, Jonas Velmunskis, Vytautas Darulis, Bronius Keselius, Dalė Vaičekauskienė.

Naujamečiai palinkėjimai

Kas žiūrėjo į laikrodžius, pamatė, kad ir vidurnaktis atėjo. Nors iki tikrų Naujųjų pritrūko vienos dienos, vis tiek vieni kitiems linkėjo gerų metų, mat bendruomenei tai buvo tikros Naujųjų išvakarės. Prie bendros šventės prisidėjo visi, kas kaip galėjo ir mokėjo, o Vytautui Matulaičiui bendruomenės moterys prašė padėkoti už smagius šokius ir pagalbą, po visų smagybių sutvarkant salę. Bendruomenė dėkoja ir Valdonei Klimčiukienei. Pirmininkas G. Lipnevičius už pagalbą, surengiant šventę, taip pat padėkojo savo pavaduotojai Vilmai Aleknienei bei senjorų vadovei Rimantei Radavičienei.

Tie, kurie dalyvavo šokiuose ir kartu dainavo dainas (o jų buvo visas pusšimtis), perduoda linkėjimus tiems, kurie nesiryžo į šventę ateiti – kas išsigando „koronos“, kas pamiršo tradicijas, kas patingėjo – visiems gerų, linksmų Naujų metų, stengtis kuo dažniau susirinkti į krūvą ir į kiekvieną dieną žiūrėti kaip į šventę.    

Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ informacija

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi