Socialiniai tinklai

Aktualijos

Radviliškio biblioteka – akcijos „Skaitymo iššūkis“ dešimtuke

Avatar

Paskelbta

data


Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šią vasarą vėl kvietė dalyvauti respublikinėje akcijoje „Skaitymo iššūkis“.

Visuotinė skaitymo akcija kasmet siūlo turiningai praleisti vasarą su knyga bei išmėginti laimę loterijoje. Šių metų „Skaitymo iššūkis“, startavęs birželio 1-ąją, baigėsi. Iš visos Lietuvos dalyvauti akcijoje užsiregistravo 8 999 skaitytojai, iš kurių iššūkį įveikė 3 553. Populiariausia knyga, kurią perskaitė daugiausia iššūkio dalyvių, buvo romanas „Tarp pilkų debesų“ (autorė R. Šepetys). Radviliškio biblioteka pateko į aktyviausių akcijos dalyvių bibliotekų pirmąjį dešimtuką. Vykdydami akcijos užduotis, Radviliškio miesto ir rajono gyventojai perskaitė 680 knygų ir liko devintoje vietoje.

Pagrindinis akcijos „Skaitymo iššūkis“ tikslas – atrasti skaitymo malonumą, o kad būtų smagiau, skaitytojai buvo kviečiami varžytis tarpusavyje dėl vasariškų prizų. Priimti iššūkį galėjo ir dideli, ir maži, nes šiemet akcijos užduotys buvo šiek tiek lengvesnės nei pernai ir jų buvo perpus mažiau – tik penkios. Norintys įveikti iššūkį, turėjo perskaityti knygą, kurios tema susijusi su Lietuva, knygą, kurioje minima profesija, draugo rekomenduotą knygą, savo gimimo metais parašytą knygą ir, žinoma, knygą apie atostogas.

Radviliškio viešosios bibliotekos darbuotojos džiaugiasi aktyviais skaitytojais ir tikisi, kad dalyvavimas šioje akcijoje pasitarnaus kiekvienam – mokiniai galės aptarti perskaitytas knygas su mokytojais ir bendraklasiais, suaugusieji – su savo kolegomis darbe. Skaitymas skatina tobulėti, analizuoti, dalintis idėjomis. Skaitykite ir skaitymo malonumu dalinkitės su kitais!

Viešosios bibliotekos informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Po to, kai rašėme Savivaldybė grimzta į skolas, direktorė – linki ramybės

Avatar

Paskelbta

data

„Radviliškio kraštui“ paviešinus apie milijoninę skylę rajono biudžete, į šią informaciją labai greitai sureagavo administracijos direktorė J. Margaitienė. Ji socialiniame „Facebook“ tinkle pareiškė, jog Radviliškio rajono savivaldybė nepraskolinta, o biudžetininkų atlyginimams lėšų  Po šių žodžių direktorė visiems palinkėjo ramybės, tik pamiršo paminėti, kad jau kreipėsi į Tarybą, prašydama leidimo skolintis 3 milijonus eurų pedagogų, seniūnijų darbuotojų bei savivaldybės įstaigų darbuotojų atlyginimams išmokėti.

Ar tikrai galima ramiai jaustis?

Kad ir labai stengiasi administracijos direktorė J. Margaitienė įtikinti, jog viskas rajone gerai, jos pačios atsiųsti atsakymai į savaitraščio paklausimus byloja visai ką kitą.

Administracijos direktorės pasiteiravus, kiek per 2020 m. Radviliškio rajono savivaldybėje į biudžetą nesurinkta gyventojų pajamų mokesčių, buvo atsakyta, jog ši suma nemaža, per milijoną – net 1 155 740 eurų. Vadinasi, šiuo metu rajono biudžete atsivėrusi milijoninė skylė. Klausimas, ar gali darbuotojai ramiai jaustis, kai savivaldybės biudžete skylė, o karantinas ir toliau tęsiasi, ir šiais metais mokesčių bus surinkta dar mažiau?

Gautas Tarybos leidimas skolintis tris milijonus eurų

Nors administracijos direktorė tikina, kad savivaldybė nepraskolinta, paaiškėjo kad dar pernai  ji pati kreipėsi į rajono Tarybą leidimo imti paskolą. Tarybos nariams aiškinamajame rašte teigė, kad pinigai reikalingi „siekiant laiku užtikrinti darbo užmokesčio savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojams išmokėjimą, atsiskaitymą su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetu ir paslaugų naudojimo išlaidoms“. Kitaip tariant, planavo gyventi iš skolintų lėšų.

Tarybos nariai patvirtino administracijos direktorės prašymą ir leido skolintis 3 mln. eurų sumą biudžeto skylėms užkamšyti bei išmokėti darbuotojams atlyginimus.

Vengia kalbėti apie problemas

Pajamos į biudžetą mažėja, o skolas reikės grąžinti, tačiau valdantieji konservatoriai ir „valstiečiai“ ne tik vengia pripažinti bręstančią krizę, bet ir ieškoti išeičių. Tarybos narys, opozicijos atstovas G. Lipnevičius, dar pernai kreipėsi į kolegas, frakcijų vadovus, kviesdamas nedelsiant rinktis, svarstyti bei priimti reikiamus sprendimus savivaldybės blogėjančiai finansinei būklei suvaldyti.

Nors savivaldybės finansinė situacija blogėja kasdien ir biudžetininkų atlyginimų klausimas pakibo ant plauko, tiek vicemeras „valstietis“ M. Pauliukas, tiek konservatorė J. Margaitienė Tarybos nariui atsiųstame rašte teigė, jog rinktis Tarybos frakcijų vadovams ir spręsti savivaldybės gelbėjimo klausimus nemato reikalo.

Panašu, kad viešas kalbėjimas apie problemas šiuo metu būtų neparankus patiems savivaldybės vadovams – M. Pauliukui ir J. Margaitienei, kurių kandidatūros iškeltos į rajono merus.

Blogėjant situacijai meras išlėkė į Seimą

Milijoninės paskolos problemą galima tik atidėti, nes užsitęsus pandemijai finansinė skylė rajono biudžete dar labiau padidės. Tai yra, ne tik reikės grąžinti skolas, bet ir lįsti į naujas.

Finansinės situacijos rajone blogėjimas buvo prognozuojamas jau pirmojo karantino metu, sustojus verslui ir daugėjant bedarbių. Iki tol į savivaldybės biudžetą buvo surenkama daugiau lėšų nei planuota, o sąskaitoje būta net 5 mln. eurų likučio.

Savivaldybės planai imti paskolą sutapo su buvusio mero A. Čepononio sprendimu dalyvauti Seimo rinkimuose.

Artėjant rinkimams, į merus kandidatuojantys vicemeras M. Pauliukas ir  administracijos direktorė J. Margaitienė vengia viešai kalbėti apie rajoną užgriuvusią finansinę krizę.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Savivaldybės ir ugniagesiai gelbėtojai veiks kartu mažinant žuvusiųjų gaisruose skaičių

Avatar

Paskelbta

data

Didelis kasmet gaisruose žūstančių gyventojų skaičius yra ne tik saugos, bet ir socialinė problema. Tai sausio 12 dieną  įvardino Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PSGD) prie Vidaus reikalų ministerijos vadovai.

Jų susitikime, kuriame aptartos departamento ir savivaldybių bendradarbiavimo galimybės gaisrų prevencijos srityje, ypatingas dėmesys buvo skirtas praktinei pagalbai rizikos grupėse esantiems asmenims.
„Savivaldybės, su departamentu glaudžiai bendradarbiaudamos ne vienerius metus, turi tą patį tikslą – nuo gaisro rizikos apsaugoti kuo daugiau gyventojų. To galime pasiekti stiprinant pačių gyventojų atsakomybę, įtraukiant savivaldybių darbuotojus bei vietos bendruomenes, ypač – identifikuojant į rizikos grupes patenkančius asmenis,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 

Pasak jo, svarbios ir bendros gaisrų prevencijos programos. Pavyzdžiui, savivaldybės mato neabejotiną vertę ir prisidės prie departamento inicijuojamos akcijos nemokamai dalinti dūmų detektorius asmenims, kurie patys nelabai linkę rūpintis savo saugumu.

PSGD vadovo Sauliaus Greičiaus teigimu, dažniausiai gaisro aukomis tampa vyresnio amžiaus (50-70 m.) vyrai, gyvenantys individualiuose namuose, kaimo vietovėse, gaunantys mažesnes negu vidutines pajamas bei turintys susiformavusį neatsakingą požiūrį į saugą. Todėl departamentui kartu su savivaldybėmis ypatingai svarbu rasti specifinius informacijos sklaidos kanalus, kurie pasiektų didžiausioje rizikos grupėje esančius gyventojus.
Departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje kilo 8846 gaisrai, juose žuvo 95 žmonės. Gaisrų statistika liudija, kad kaimiškose vietovėse gaisruose žūsta daugiau žmonių nei miestuose.

Ugniagesiai prašo gyventojų pasirūpinti kaimynų saugumu

Dėl pastaruoju metu daugėjančių skaudžių žūčių gaisruose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kreipiasi į gyventojus ir  prašo jų pasirūpinti ne tik savo, bet ir kaimynų saugumu. Nes tik saugiai elgdamiesi ir skatindami taip elgtis  kaimynus, galime išvengti daugelio nelaimių.
Ypatingą dėmesį ugniagesiai prašo atkreipti į vienišus garbingo amžiaus, turinčius negalią ar  sergančius kaimynus, kuriems gali būti reikalinga pagalba.

„Šiemet gaisruose  jau žuvo keturi gyventojai. Deja, artėjantys šalti orai ugniagesiams kelia itin didelį nerimą, nes pradėjus intensyviau kūrenti krosnis, taip pat didėja ir žūčių rizika gaisruose. Vien praėjusią žiemą juose žuvo 35 gyventojai, o per visus metus  pernai netekome   95 gyventojų, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.   –  Pandemijos metu negalėdami lankyti būstų, prašome, kad kaimynai pasidomėtų šalia gyvenančių saugumu, o sužinoję ar matydami galimą gaisro pavojų, praneštų apie tai  teritorinei priešgaisrinei  gelbėjimo tarnybai“.
Dažniausiai gaisruose žūsta vyrai, gyvenantys kaime. Žūstančiųjų amžiaus vidurkis – per 60 metų. Dažniausiai  ugnis gyvybes pasiglemžia antradieniais ir trečiadieniais, mėnesio viduryje. Dažniau žūstama dienos metu – nuo 8 val. iki 22 val. 

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad nuo skaudžių pasekmių, kilus gaisrui, gali išgelbėti namuose turimas dūmų detektorius.

Apie pavojingą gaisrinę situaciją galima informuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento telefonu 8 5 271 6880.

Ugniagesiai tikisi, kad pagalba artimui ir saugi kaimynystė apsaugos nuo netekčių ir padės kurti saugesnę aplinką.

Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos  bei Lietuvos savivaldybių asociacijos pranešimus

PAGD nuotrauka

Skaityti daugiau

Skaitomiausi