Socialiniai tinklai

Aktualijos

Radviliškiečiai teiraujasi

Avatar

Paskelbta

data

Tęsiame komentarų ciklą apie Radviliškio miesto bei rajono gyvenimą. Klausimus, kas iš tiesų vyksta Radviliškyje, mielai sutiko pakomentuoti didžiausios Lietuvoje bendruomenės – „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius, kuris taip pat vadovauja „Radviliškio verslininkų asociacijai“, „Radviliškio rajono paramos centrui“ bei kitoms įmonėms, yra savaitraščių „Radviliškio kraštas” bei „Kuršėnų krašto žinios” laikraščių leidėjas. Kaip ir buvome rašę, facebook erdvėje klausimus visuomenininkui galima atsiųsti el.paštu. redakcija@radviliskiokrastas.lt arba rašyti facebook paskyroje „Savaitraštis „Radviliškio kraštas“.
Kodėl kaimo keliai tvarkomi prastai arba iš viso netvarkomi?
Kaimų gyventojų skundų gavau ne vieną dešimtį. Rajone keliai tvarkomi artėjant rinkimams arba jau kaip pats meras nebepravažiuoja – taip ir nutiko vieną kartą netoli Beinoravos. Man būtų gėda, o jis šypsodamasi džiaugiasi, kad tokia kelių būklė. O ką daryti tiems gyventojams, kuriems reikia kiekvieną dieną važiuoti į darbą, jeigu meras net su nauju automobiliu nepravažiuoja? O kelių greideriavimą, manau, vykdo tik „ant popieriaus“ arba apskritai nevykdo, nes žvyrkelių būklė tragiška.
Artėjant rinkimams kaimų gyventojams patarčiau reikalauti iš politikų pažadų, kad jų keliai bus tvarkomi arba asfaltuojami. Tik nesikreipkite į tuos politikus, kurie dešimtmečius kiurkso rajono valdžioje, nes iš jų gausite tik pažadą.
Kodėl rajone sparčiai mažėja gyventojų?
Rajone yra  pensininkų, kurie gauna tik po 157 eurus pensijos, o jų vaikai, matydami tėvų skurdą bei nerasdami gerai apmokamo darbo, išvyksta dirbti į užsienį, vėliau siunčia pinigėlius savo artimiesiems. Gyventojams ypač svyra rankos, kai dauguma smulkių verslininkų vos galą su galu suduria, o rajono valdžia puotauja už mokesčių mokėtojų pinigus, perka prabangias mašinas, vykdo pirkimus už sunkiai suvokiamas kainas. Dar viena problema – rajone trūksta gerai apmokamo darbo.
Dabar rajone daug kalbama apie tai, kad nepasiturintys, socialiai remtini gyventojai neina gyventi į Aukštelkuose suremontuotą bendrabutį…
Čia tai vienas geriausių konservatorių ir socialdemokratų „šutvės“ veiklos pavyzdys. Nuo pradžių: daugiausia konservatorių, socialdemokratų, liberalų ir kitų balsais buvo nuspręsta remontuoti bendrabutį Aukštelkuose, ko pasekoje bus įrengta 14 socialinių būstų beveik už 700000 eurų. Taip, jūs teisingai supratote, suremontuoti – ne pastatyti. Vieno buto remonto kaina – apie 48000 eurų. Meras su šutve tiesiog dumia akis, neva problema, kad likimo nuskriausti žmonės neina gyventi į kaimą už 7 kilometrų nuo Radviliškio. Bet niekas nepamąstė, kaip jiems nusigauti iki darbo vietos Radviliškyje, nes dauguma mašinų neturi, o autobusai važiuoja retai.
Pasiteiravau Darbo biržoje apie laisvas vietas Aukštelkuose,  ir ką – kelerius metus nei vienos registruotos. O aš noriu paklausti, koks ar kokie „gudručiai“ nusprendė remontuoti butus Aukštelkų kaime už buto kainą Vilniuje? Ar rajono taryboje yra mąstančių, ar ne? Manau, kad ne. Gal pinigai aptemdė akis? Tyruliuose Radviliškio rajono savivaldybė pardavinėjo butus po 500 eurų – ir tai jiems normalu, o Aukštelkų kaime remontuoja butą net už 48000 eurų. O  meras net per televiziją rėkia, kaip drįsta  sąraše laukiantieji socialinių būstų neiti gyventi į valdininkų paruoštą „dovaną“.
Manau, šią situaciją turi kuo greičiau pradėti gvildenti teisėsauga ir išsiaiškinti, kokią rolę šiame projekte atliko savivaldybės administracijos direktorė J.Margaitienė, Aukštelkų seniūnė A.Kubilinskienė, meras A.Čepononis ir kiti balsavę bei prisidėję. Ir dar –  savivaldybės paskelbtose nuotraukose matyti brokas. Bet, manau, komisija, norėdama greičiau priduoti objektą,  į tai nekreips dėmesio.
Ačiū pirmininkui už atsakymus. O gyventojai, norintys užduoti klausimus gerb. Gediminui Lipnevičiui, rašykite el.paštu:redakcija@radviliskiokrastas.lt arba facebook paskyroje „Savaitraštis Radviliškio kraštas“.

1 Comment

1 Comment

  1. Avatar

    Artutas

    2018 lapkričio 29 at 15:19

    o nesiteirauja gyventojai, kodel neimanoma nusipirkti pvz 1 kamb buto radviliskyje ? Nes pons Lipnevicius supirkineja

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Nuo liepos 1-osios aplinkosaugos pareigūnai turės teisę patikrinti medžiotojų blaivumą

Avatar

Paskelbta

data

Seimas pritarė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms patikslindamas nuostatas dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės tikrinti esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą ar apsvaigimą. Įstatymas įsigalioja liepos 1 d.

Įstatyme įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar (ir) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat esant įtarimų dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, turi teisę neleisti šiam medžiotojui dalyvauti medžioklėje.

Įstatymas taip pat papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad, siekdama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atliks ir valstybinę saugomų teritorijų kontrolę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje.

Taip pat nustatyta, kad valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Aplinkos apsaugos departamento informacija

Skaityti daugiau

Aktualijos

Bendruomenės „Kavos popietėje“ – apie depresiją, jos atsiradimo priežastis ir gydymo būdus

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 29 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vykusioje „Kavos popietėje“, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Radviliškio sveikatos psichikos centro darbuotojas bei žurnalistas Vytautas Mikalauskis. Popietės tema – „Depresijos atsiradimo priežastys ir pasekmės“.

Depresija – gyvenimo džiaugsmo praradimas

Pasak V. Mikalauskio,  yra toks išsireiškimas „Ligos – ne ligos“. Manoma, kad depresija greitai apims apie 30 proc. populiacijos, tačiau yra tokių šalių, kuriose depresija apskritai nesergama. Pavyzdžiui, pas eskimus apskritai nepriimta niekuo skųstis, nes atšiauriomis sąlygomis nelengva išgyventi.

„Mūsų rajone  susirgimų depresija skaičius svyruoja – serga apie 1200 moterų ir apie 40 -50 vyrų. Moterys depresija serga dažniau, nes jos emocionalesnės, jas veikia hormonai. Vyrai, sergantys depresija, užsiima ne tuo, kuo galėtų užsiimti gyvenime, turi problemų darbe, versle, meilės reikaluose. Ši psichikos liga susijusiu su liūdnomis nuotaikomis. Labai sunkia depresijos forma sergantys žmonės praranda gyvenimo džiaugsmą. Tragiškiausias depresijos padarinys – savižudybė. Teoriškai gali nusižudyti 10 proc. sergančiųjų depresija, tokiu atveju mūsų rajone per metus turėtų nusižudyti apie 120 asmenų, tačiau tokių skaičių nėra. Nusižudo vienetai, ir tai dažnas per klaidą, norėdamas pagąsdinti artimuosius. Realiai žmonės, kuriems tikrai reikalinga pagalba, į Psichikos sveikatos centrą nepatenka arba patenka retai.  Z. Froido posakyje, kad žmogų valdo dvi instinktų grupės – gyvybės ir mirties, yra tiesos. Depresija lotyniškai reiškia „prislėgta, prispausta“, jos sinonimas yra melancholija. Priskaičiuojama apie 50 depresijos formų: lengvos, vidutinės, sunkios, sezoninės, banguojančios ir kt. Vieni žmonės depresija praserga nekreipdami į ligą dėmesio, kiti, jei galėtų, tai ir nakvotų Psichikos sveikatos centre, kad sulauktų gydytojo dėmesio. Tarp sunkų fizinį darbą dirbančių asmenų sergančių depresija nėra. Iš senų laikų atkeliavo nuomonė, kad depresija serga turtingi, tingūs, gerai besimaitinantys žmonės. Depresiją galima apibrėžti kaip seratonino trūkumą organizme.  Nėra faktų, kad depresija paveldima, tiesa, pasitaiko, kad žmogaus organizmas gamina mažiau seratonino. Socialinės psichologinės susirgimo depresija priežastys, kai žmogų vienu metu užklumpa daug nelaimių ir problemų“,- „ligą – ne ligą“ depresiją pristatė  lektorius.

Pasak V. Mikalauskio, specialistai siūlo depresiją gydyti ne vaistais, o aktyvia veikla: fotografuojant, piešiant, skaitant knygas.

„Depresija – ne liga, o gyvenimas be meilės, kai nemyli savęs, nemyli kitų. Dažnas serga depresiją, kai nemyli darbo, kurį dirba. Tada žmogus geria piliules ir kankinasi, kol išeina į pensiją, išėjęs į pensiją pradeda naują gyvenimą“,- pasakojo Psichikos sveikatos centro darbuotojas.

Paskaitos metu V. Mikalauskis klausytojus supažindino su įdomiais depresijos gydymo būdais: 

„Antikoje depresiją gydė miegu ir ramybe. Viduramžiais  buvo tikėta, kad  depresija –  tai Dievo nemalonė ir ją gydė malda, egzorcizmais. Renesanso metu depresija arba melancholija įgavo romantiškumo atspalvį, ja sirgo menininkai.

17 a. depresija buvo aukštuomenės poniučių privilegija. Jas gydė vaistažolėmis, kraujo nuleidimu, gulėjimu ant gulto mėnesienoje. Jei tokia melancholija susirgdavo panelė, ją skubiai ištekindavo – prasideda šeimos rūpesčiai, vaikai – nėra kada sirgti. 18 a. depresija buvo ištižimo, skurdo, niūraus požiūrio į gyvenimą požymis. Ji gydyta  vidurius laisvinančiais vaistais, siūlyta gydyti net išmatų preparatais. 19 a. įsigalėjo požiūris, kad depresija sergantiems ligoniams – ne vieta tarp sveikųjų ir jie būdavo patalpinami į beprotnamį iki gyvos galvos. Baltarusijoje sergantiems depresija neduodama neįgalumo grupės, nedarbingumo pažymų – ligoniai siunčiami dirbti į fermas, fabrikus“.

Pasak V. Mikalauskio, nuo psichikos ligų nemirštama, jas galima pagydyti ir be vaistų: „Buvo atlikti tyrimai – viena sergančių depresija ligonių grupė gaudavo antidepresantų, kita – placebo, tai yra  supresuotų krakmolo gabalėlių. Rezultatas buvo vienodas“

Bendruomenės narius dominantys klausimai

„Kavos popietės“ dalyviai V. Mikalauskiui uždavė nemažai juos dominančių klausimų.

Ką daro žmogus, sergantis depresija?

„Yra du priešingi poliai – vienu atveju žmogus nieko nedaro, būna labai apatiškas, kitu  atveju būna labai aktyvus – prisidaro įvairių aferų, turi daug energijos. Labai sunku nustatyti švytuoklę nuo manijos iki depresijos. Kiti žmonės  dėl savo ligos gali graužti aplinkinius, įsivaizduoja, kad mirtinai serga. Specialistai tokiems ligoniams nepataria apsiriboti vienatve, o užsiimti prasminga veikla, sportu. Labai svarbu ir dieta – valgyti veršieną, kalakutieną – produktus, turinčius mažą cholesterolio kiekį“,- atsakė svečias.

Ar sergant depresija auga svoris?

„Nuo kai kurių vaistų svoris auga, o jeigu nenaudoji vaistų, neauga. Kai kam svoris gali kristi“,- atsakė svečias.

Ar pasveikstama nuo depresijos?

„Vieni ligoniai atsigauna, kitiems labai patogu sirgti, nes sulaukia dėmesio, paguodos, pildomi jų norai“,- į klausimą atsakė V. Mikalauskis.
„Susidaro nuomonė, kad depresija serga žmonės, nesulaukiantys dėmesio“,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

„Depresiją gydo bet koks bendravimas – žmogus yra visuomeninis gyvūnas, vienatvėje ilgai neišgyventų“,- su pirmininko nuomone sutiko svečias.

Ar atsargų kaupimas yra depresijos požymis?

Pasak pašnekovo, yra žmonių, kaupiančių atsargas, tačiau tai ne depresijos požymis, taip dažnai elgiasi žmonės, patyrę pokario laikais nepriteklių. „Atsargų kaupimas gali būti ir pavojingas.   Radviliškyje taip pat yra tokių žmonių, kurie savo butuose paliko tik praėjimus, visas butas užkrautas atsargomis. Gyveno toks žmogus, kuris, patyręs karo metų nepriteklių, kaupė druską cukrų. Per ilgą laiką susikaupė  1,5 tonos druskos, tiek pat ir cukraus. Visas atsargas jis laikė namo palėpėje. Atsitiko taip, kad palijus lietui atsargos sudrėko ir  įlūžo“,- pasakojo svečias.

Ar tamsos bijojimas – depresijos požymis?

„Tamsoje žmogui visada būna baugu. Pabandykite vienas miške pabūti per naktį – jokio džiaugsmo nepatirtumėte. Net pasiėmęs prožektorių jaukiai nesijauti. Taip pat  yra žmonių, kurie  negali pakęsti saulės. Pasitaiko, kad žmogus neranda sau vietos – tai vadinama nerimo depresijos sutrikimu“- į klausimą atsakė V. Mikalauskis.

Apie priklausomybę nuo raminamųjų vaistų

„Karantino metu buvo uždarytos gydymo įstaigos, žmonės  negalėjo patekti pas gydytojus, išsirašyti vaistų. Ar šiuo laikotarpiu  pamažėjo radviliškiečių,  priklausomų nuo raminamųjų vaistų?“,- pasiteiravo bendruomenės pirmininkas  G. Lipnevičius.

„Neseniai pasirodė nauja epidemija, vadinamieji  „proškininkai“- nuo raminamųjų vaistų priklausomi asmenys. Raminamuosius vaistus galima vartoti labai retai, tai legalūs narkotikai.  Tačiau  yra žmonių, kurie juos vartoja metų metais, be vaistų negali gyventi.  Jeigu per metus į Psichikos sveikatos centrą ateina 10 tūkst. ligonių, 3 tūkst. iš jų –  „proškininkai“,- nelinksmą situaciją apie vis didėjantį priklausomų nuo raminamųjų vaistų žmonių skaičių apibūdino V. Mikalauskis.

Popietės dalyviai pasiteiravo, kaip šią priklausomybę reikėtų gydyti. 

„Reikia mažinti raminamųjų vaistų dozę, palaipsniui  pereiti prie vadinamųjų legalių preparatų, parduodamų be receptų. Nerimą, nemigą  žurnalistas H. Vaitiekūnas  pataria   gydyti raudonu vynu – išgerti „Kagoro“ 60 gramų prieš miegą.

Psichikos sveikatos centro  socialiniam darbuotojui, žurnalistui V. Mikalauskiui už įdomų pasakojimą bei patarimus bendruomenės nariai padėkojo gausiais  aplodismentais.

Po paskaitos „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai aptarė būsimas keliones bei  veiklas. Senjorų vadovė R. Radavičienė  pateikė bendruomenės aktyvo veiklos ataskaitą, iš kurios matyti, kad  ši bendruomenė tikrai labai veikli: 2018 m. buvo organizuota 50 popiečių, 2 šventės, 28 kelionės, labdara išvežta į 89 kaimus;  2019  m. organizuotos 48 popietės, 28 kelionės, labdara išvežta į daugiau nei 50 kaimų. Šiais metais dėl koronaviruso pandemijos karantino bendruomenės veikla buvo sustojusi – iki šiol organizuota  12 popiečių, viena kelionė.

Už sutvarkytą salę bendruomenės nariai dėkingi I. Pankrašovienei ir J. Bagdžiūnienei, G. Chodosovskajai.

Kita „Kavos popietė“ vyks liepos 13 d., planuojamas susitikimas su medikais.

„Radviliškio krašto“  informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019