Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Radviliškiečiai „nurašė“ konservatorių kandidatę

Avatar

Paskelbta

data

Išvarginusi rinkėjus ir gerokai nukamavusi politikus, ilgai trūkusi rinkimų karštinė pasibaigė. Rinkėjų sprendimu už Lietuvos vairo stos Gitanas Nausėda. Už jį balsavo 65,86 proc. rinkėjų, dalyvavusių II Prezidento rinkimų ture. Be to, dar buvo išrinkti 11 Europos parlamento narių, iš kurių penki perrinkti dar vienai kadencijai.

Svari G. Nausėdos pergalė
Taip politologai ir kiti rinkimų ekspertai apibūdina G.Nausėdos laimėjimą prieš Ingridą Šimonytę, kuriai atiteko 32,86 proc. Išrinktas naujasis Lietuvos Prezidentas pergalę pasiekė visose 60 rinkimų apygardose. Didžiausią palaikymą G. Nausėda gavo Šalčininkų rajone, kur už jį balsavo net 91,91 proc. rinkimuose dalyvavusių žmonių. Mažiausiai – Vilniaus miesto, vos 53,14 proc.
Nenuostabu, kad būtent Vilniaus miesto rinkėjų tarpe konservatorių partijos remiama kandidatė I.Šimonytė surinko 45,71 proc.  Per visą Lietuvą už ją balsavo 446 tūkst. 719 rinkėjų, kai už jos konkurentą balsavusiųjų buvo dvigubai daugiau – 876 tūkstančiai 749 rinkėjai apsisprendė už buvusį SEB banko ekonomistą. Tiesa, laimėtoju pasitikėjo daugiau rinkėjų nei pirmajame ture, o I.Šimonytė surinko mažiau balsų nei prieš dvi savaites vykusiame I ture.
Politikos mokslų ekspertai tai aiškina, kad didesnei daliai žmonių G.Nausėda buvo priimtinesnis kandidatas kaip antras pasirinkimas. Beje, šį ženklų pralaimėjimą Radviliškio rajone galimai lėmė vienos didžiausių Lietuvoje  „Radviliškio krašto bendruomenės“ apsisprendimas palaikyti nepartinį G. Nausėdą, o ne konservatorių proteguotą I. Šimonytę.

Radviliškyje konservatorių kandidatė patyrė sutriuškinimą
Radviliškio rinkimų apygardoje rinkėjai buvo pasyvesni nei visoje Lietuvoje – respublikos vidurkis 53,43 proc. nuo visų registruotų rinkėjų, Radviliškio nesiekė net pusės, tai yra 47,12 proc. Iš 31 tūkst. 485 registruotų rinkėjų balsavo 14 tūkst. 644.
Jei Lietuvoje du trečdaliai balsų atiteko išrinktam Prezidentui, Radviliškyje persvara buvo dar didesnė. Net trys ketvirtadaliai radviliškiečių norėjo Daukanto aikštės šeimininku matyti G.Nausėdą, kuriam atiteko 11 tūkst. 29 balsai. Už rajono mero agituotą I. Šimonytę suskaičiuoti tik 3 tūkst. 635 biuleteniai – 40 balsų mažiau negu per I turą.
Išrinktasis Prezidentas laimėjo visose 28 Radviliškio rajono rinkimų apylinkėse, o labiausiai jį palaikė Pakiršinio ir Palonų apylinkėje. Ten jis atitinkamai surinko 83,84 ir 83,82 proc. balsų. Baisogalos apylinkės 69,44 proc. rinkėjų G.Nausėda buvo geriausias pasirinkimas.
Radviliškiečiai labai stebėjosi tokiais rinkimų rezultatais ir diskutavo, ar  jau konservatoriams Radviliškio rajone ateina galas, nes rinkimų rezultatai rodo, jog šios partijos proteguotos kandidatės  surinkti balsai yra itin menki, lyginant su visos Lietuvos rezultatu.

Lietuva išsirinko atstovus Europos parlamente
Kartu su II Prezidento rinkimų turu vyko ir kova dėl 11 mandatų į Europos parlamentą. 10 partijų, viena koalicija ir 5 visuomeniniai rinkimų komitetai pasiūlė 301 kandidatą.
Beveik ketvirtį milijono (245 tūkst. 918) balsų surinko konservatoriai, kurie padidino turimų mandatų skaičių nuo dviejų iki trijų. Jie atiteks Andriui Kubiliui, Liudui Mažyliui ir Rasai Juknevičienei. Antri liko socialdemokratai su beveik penktadaliu milijono balsų (199 tūkst. 220) ir išlaikė tiek pat – du – atstovus. Jais tapo Europos parlamento senbuvė Vilija Blinkevičiūtė ir pirmą kartą patekęs Juozas Olekas. LŽVS padvigubino mandatų skaičių nuo vieno iki dviejų, kadangi surinko 157 tūkst. 603 balsus. Bronius Ropė liks dar vienai kadencijai, o mandatą iškovojęs Šarūnas Marčiulionis iš karto pareiškė jo atsisakantis. Beje, B.Ropė gavo daugiausiai pirmumo balsų.
Radviliškio rinkimų apygardoje –  jam asmeniškai pasitikėjimą išreiškė net 1 tūkst. 65 rinkėjai. Darbo partija, Liberalų sąjūdis ir Valdemaro Tomaševskio vedama koalicija pelnė po vieną mandatą. Tad Lietuvos rinkėjų sprendimu, Viktoras Uspaskichas, Petras Auštrevičius ir Valdemaras Tomaševskis kol kas liks Europos parlamente. Paskutinį mandatą iškovojo visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ ir jis atiteko Aušrai Maldeikienei. Nedaug trūko Naglio Puteikio vadovaujamai Centro partijai, surinkusiai 4,85 proc. – būtina buvo peržengti 5 proc. ribą norint dalyvauti dėl mandatų paskirstymo.

Radviliškiečių pasirinkimas kitoks
Skirtingai nuo Lietuvos rezultatų, Radviliškio rajono gyventojai daugiausiai pasitikėjo socialdemokratais. Jie surinko 2 tūkst. 846 balsus. Antri liko valstiečiai su 2 tūkst. 764 balsais, o rajono Taryboje didžiausią mandatų skaičių turinti konservatorių partija gavo 2 tūkst. 49 balsus ir liko tik trečia. Reikia pastebėti, kad prieš tris mėnesius vykusiuose Savivaldos rinkimuose konservatoriais pasitikėjo net 5 tūkst. 859 rinkėjai. Ženklus konservatorius palaikančiųjų mažėjimas rajone – signalas merui ir jo bendrapartiečiams, kurie dažnai linksniuojami korupcijos skandaluose. Šiuo metu iš 12 į  Radviliškio rajono savivaldybės tarybą išrinktų konservatorių, E. Mončauskas ir K. Dainius yra  teisiami, E. Pranevičius yra nuteistas už korupciją, o meras A. Čepononis net 8 – erius metus mynė teismų slenkstį dėl korupcijos.
Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 47,12 proc. rinkimo teisę turinčių apygardoje registruotų rinkėjų. Aktyviausiai balsavo didžiausioje Kudirkos apylinkėje, kur balsą atidavė 55,04 proc. Pasyviausi rinkėjai buvo Palonų ir Daugėlaičių apylinkėse – prie urnų ten rinkosi vos 36,75 ir 36,83 proc. Įdomus faktas – Beinoravos apylinkėje net 9 procentai biuletenių buvo sugadinti. Iš 166 balsavusiųjų penkiolika rinkėjai tyčia arba netyčia netinkamai žymėjo balsavimo biuletenius. Mažiausiai sugadintų rasta Pavartyčių apylinkėje  – vos 2,46 proc., kai rajono vidurkis 6,11 proc. (Lietuvos – 5,42 proc.).

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Politikai posėdžiavo „senoviniu būdu“

Avatar

Paskelbta

data

Prieš pat rudens pradžią politikai susirinko į Tarybos posėdį. Tiesa, ne vasaros palydėti, o sprendimus priimti. Posėdyje buvo patvirtintas naujas Administracijos direktoriaus pavaduotojas, nustatyti žemės mokesčio tarifai bei šilumos kainos, pakoreguotas rajono biudžetas. Gerokai užtrukusiame posėdyje patvirtintos viešųjų įstaigų stebėtojų tarybos, paraginti Vyriausybės atstovo, politikai po kelių mėnesių patvirtino Etikos komisiją, kurios pirmininku niekas nenorėjo būti. Taip pat diskutuota dėl investicijų „Radviliškio ligoninėje“.

Posėdžiaujama be interneto
Tarybos posėdžiui vadovavo mero pavaduotojas „valstietis“Mindaugas Pauliukas – rajono meras Antanas Čepononis atostogavo. Informatikams stengiantis atkurti interneto ryšį, M. Pauliukas informavo kolegas apie savo kelionę į Kiniją. Nepaisant pastangų, ryšys nebuvo atkurtas ir Taryba apsisprendė posėdžiauti bei balsuoti „senoviniu būdu“ – rankų pakėlimu. Prieš pradedant nagrinėti sprendimo projektus, nepartinis Gediminas Lipnevičius pateikė klausimus administracijos direktorei Jolantai Margaitienei. Kaip jau tapo įprasta, valdininkė stengėsi išvengti tiesių atsakymų. Neretai ją saugojo šalia įsitaisęs Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Arnoldas Matuzevičius.

Naujas Administracijos direktorės pavaduotojas
Mero teikimu iki šiol Šeduvos seniūnijai vadovavęs Justinas Pranys pasiūlytas J. Margaitienės pavaduotoju. Seniūnui kelią į šį postą atlaisvino Ernestas Mončauskas, kuris ten dirbo vos porą mėnesių. Socdemų frakcijai vadovaujantis Kazimieras Račkauskis pastebėjimu labai tiksliai apibūdino didžiausios partijos desperaciją ir idėjų badą: „Kandidatas neteistas, nesėdėjęs. Jaučiasi tam tikras proveržis“.
Tarybos narys, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ grupės seniūnas Gediminas Lipnevičius padėkojo šiuo metu dar Šeduvos seniūno pareigas einančiam J. Praniui už nepartinio visuomeninio rinkimų komiteto įgyvendintą siūlymą – idėją – įrankių stendo prie Šeduvos miesto kapinių įrengimą. Dabar šios idėjos įgyvendinimu gali pasidžiaugti Šeduvos miesto svečiai ir gyventojai.
„Darbietė“Zita Žvikienė ypatingai gyrė pretendentą, įvardindama jo teikimą kaip tam tikros konservatorių klaidos ištaisymą. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad už J. Pranį balsavo 19, prieš – 3.

Švietimas – jautri sritis
Švietimo įstaigų vadovų priėmimas ir atleidimas iš darbo yra išimtinė Tarybos prerogatyva. Politikai vienbalsiai pritarė iš Baisogalos mokyklos – darželio direktorės pareigų atleisti Vitą Fessler. Taip pat Taryba pritarė Grinkiškio gimnazijos direktore skirti jau porą metų laikinai įstaigai vadovaujančią Sigitą Šegždienę. Be to, Asta Varkulevičienė buvo atleista iš Pakalniškių pagrindinės mokyklos direktorės pareigų ir paskirta lopšelio darželio „Eglutė“ vadove. Svarbiausias klausimas – mokinių skaičiaus mažėjimas – liko kone nepastebėtas. Sveikintina Savivaldybės iniciatyva iš dalies Savivaldybės biudžeto lėšomis prisidėti prie kai kurių klasių finansavimo. Nebuvo nė vieno klausimo apie rajone atsiradusį privatų licėjų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų teigimu, valstybė už kiekvieną moksleivį lėšas perveda savivaldybėms, kurios sudaro atskiras sutartis su kiekviena mokykla. Tiesa, „Pažinimo licėjus“ veiklą pradėjo poilsio paskirties pastate Arimaičių kaime ir pirmąją naujų mokslo metų dieną dar neturėjo nei statybas užbaigiančio leidimo, nei higienos paso.

Šilumininkai priversti raudonuoti

Taryboje buvo nustatomos šilumos kainos Savivaldybės įmonės „Radviliškio šiluma“ vartotojams. Pernai gruodį nustatytai 5,35 centų už kilovatvalandę kainai nepritarė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnybai (buvusi Kainų komisija, VERT). G. Lipnevičius paklausė „Radviliškio šiluma“ vyr. finansininkės Vilmos Smalinskienės, ar anksčiau taip pat kainos buvo paskaičiuotos su klaidomis. Už įmonės skaičius atsakinga V. Smalinskienė tiesaus atsakymo duoti nesugebėjo. Galima tik priminti, kad šis kartas buvo trečias iš eilės, kai VERT specialistai Vilniuje patikrinę rasdavo skaičiavimo klaidų. Dar daugiau. Jų nurodymu šilumos vartotojams buvo sugrąžinta permoka. Kodėl į posėdį neatėjo įmonės direktorius, žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis Pranas Mickaitis, o atsiuntė buvusį policijos pareigūną – tik retorinis klausimas. Taryba vienbalsiai pritarė mažesnėms VERT paskaičiuotoms kainoms.

Investicijos „Radviliškio ligoninėje“
Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė kvietimą paraiškoms dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo. Tarybai pateiktame sprendimo projekte nurodoma, kad kvietime galėtų dalyvauti didžiausia rajono įstaiga VšĮ „Radviliškio ligoninė“. Į tribūną pakviestas direktorius nelabai gaudėsi politikų klausimuose ir su jam įprasta maniera išsisukinėjo nuo tiesioginių klausimų. Įstaigos direktorius turėjo gerokai paprakaituoti, kol atsimušinėjo į nepatogius ir iš anksto su juo nesuderintus klausimus. „Darbietė“Z. Žvikienė teiravosi, kokią dalį nuo suvartojamo viso kiekio energijos pagamins saulės fotovoltinės energijos elektrinė, bei koks bus atsipirkimas. Ligoninės vadovas V. Smalinskas atsakė, kad įstaiga pati neturi lėšų, o, anot jo, pagal paskaičiavimus atsipirkimas būtų per 25 metus.
Ir tai tik tuo atveju, jei bus prisidėta ketvirtadaliu lėšų – prašoma suma yra 25 tūkstančiai eurų. Palyginimui galime pasakyti, kad ant ligoninės kaimynystėje įsikūrusio policijos komisariato stogo įrengta panaši saulės kolektorių elektrinė. Per metus 37 tūkstančius kilovatvalandžių pagaminanti elektrinė kainavo 66 tūkstančius eurų, o prisidėjimas prie projekto atsiėjo vos 4 tūkstančių eurų.
Pastebėjimas – nors ligoninės direktorius minėjo, kad įstaiga neturi pinigų, tačiau operacinį stalą planuojama pirkti net už tris kartus didesnę sumą, nei įsigijo Šiaulių ligoninė.

Ilgiausias posėdis
Nors sprendimo projektų buvo 43, tačiau politikai posėdžiavo daugiau nei tris valandas. Tai tikriausiai yra rekordinis laikas, kadangi Tarybos vidurkis – maždaug viena minutė sprendimo projektui. Vienas iš veiksnių, kad  Tarybos posėdžiai pastaruoju metu trunka ilgiau – Taryboje atsirado nepartiniai V. Aleknienė bei G. Lipnevičius, pateikiantys Tarybai aktualių klausimų.
Nors posėdis vyko neveikiant internetui, jis praėjo sklandžiai. Tarybos narys G. Lipnevičius posėdžio pabaigoje padėkojo vicemerui M. Pauliukui už sklandų Tarybos darbą. Politikas pagirtinas už sugebėjimą netrukdyti pasisakyti opozicijos nariams, užduoti įvairius klausimus. Žinoma, klausiančiųjų nėra tiek daug – kaip visada lyderis G. Lipnevičius, taip pat klausimų uždavė ir Z. Žvikienė. Ar kiti politikai nesugeba, ar nenori atstovauti savo elektoratui, spręsti reikia patiems rinkėjams.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Už šimtatūkstantinę sumą geras asfaltas bus keičiamas kitu asfaltu

Avatar

Paskelbta

data

Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ jau rašė apie  Radviliškio rajono valdininkų užmojus rekonstruoti Žalgirio gatvę, keičiant joje asfalto dangą bei įrengiant  saugaus eismo priemones: bus įrengti greičio ribojimo kalneliai, perėjos neįgaliesiems, sutvarkyti šaligatviai, apšvietimas bei lietaus ir paviršinės nuotekos.
Tarybos posėdyje užvirė aistros dėl Žalgirio gatvės rekonstrukcijos. Dėl saugaus eismo priemonių įrengimo niekas neprieštaravo, tačiau Tarybos nariams iškilo klausimas, kam gadinti puikios būklės asfaltą? Ar tai nebus lėšų taškymas, beje, nemažų? Rekonstrukcijos kaina – net 650 tūkst. eurų.
Tarybos narys Gediminas Lipnevičius paklausė, kas defektavo šią gatvę ir nustatė, kad jos danga susidėvėjusi?
Administracijos direktorė  J. Margaitienė atsakė, kad Žalgirio gatvės asfalto danga defektuota nebuvo. Tad  kaip čia yra, ar administracijos direktorė siūlo gerą dangą keisti dar geresne, kai Radviliškio mieste neasfaltuotų gatvių yra dešimtys, o be jokių šaligatvių – dar dvigubai daugiau…
Taip pat administracijos direktorė informavo, kad rekonstrukcija vyks Žalgirio gatvės atkarpoje nuo Maironio gatvės iki plento.
Administracijos direktorė vėliau bandė pateisinti planuojamas šimtatūkstantines išlaidas: „ES lėšas skyrė saugaus eismo priemonių įrengimui. Šios gatvės šaligatvių būklė labai prasta, joje didelis judėjimas į Lizdeikos gimnaziją, turgų, muzikos mokyklą. Žalgirio gatvėje buvo užfiksuota nemažai eismo įvykių, todėl ji ir buvo pasirinkta rekonstrukcijai. Kai bus įrengtos eismo saugumo priemonės, esama gatvės danga nebebus tinkama“.
Tarybos nariai pastebėjo, kad  nors Dariaus ir Girėno gatvėje eismo saugumo užtikrinimui prie buvusios Jaunimo mokyklos buvo prisukti greičio ribojimo kalneliai ir sutvarkyti šaligatviai, asfalto dangos keisti nereikėjo…
Tarybos narys „valstietis“ J. Povilaitis paantrino G. Lipnevičiui  ir taip pat suabejojo, ar reikėtų keisti pakankamai gerą asfalto dangą  bei teiravosi, kaip giliai bus iškasama esama danga.
Pasak administracijos direktorės J. Margaitienės, asfalto danga bus keičiama, o kaip giliai ji bus iškasta, ji atsakyti negalinti.
Tarybos narys K. Račkauskis teiravosi, kiek laiko užtruks Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbai – jeigu pakankamai judrioje gatvėje kelininkų darbai užsitęs taip ilgai kaip Turgaus ar Vaisių gatvėse, gali kilti didelių problemų.
Projektą pristačiusi G. Rutkauskienė atsakė, kad Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti 2020 metais, o jų trukmė planuojama 36 mėnesiams.
Tarybos narys G. Lipnevičius, išgirdęs valdininkų norą net trejiems metams įklampinti radviliškiečius vienos judriausių gatvių statybos darbuose, teikė siūlymą: „Žalgirio gatvės asfalto būklė labai gera, lyginant su kitomis gatvėmis, taip pat Radviliškyje yra daug neasfaltuotų gatvių. Manau, kad tai yra pinigų taškymas ir siūlau šio klausimo svarstymą atidėti“.
Posėdį stebėjusius gyventojus nustebino  valdininkų  skuba kuo greičiau „įsisavinti“ Europos Sąjungos lėšas bet kokiais būdais, net ir prasilenkiančiais su sveiku protu ar ūkiškumu. Mero A. Čepononio kolegės J. Margaitienės siekis ardyti geros būklės asfaltą perša mintį, ar „nenusės“  ES lėšos kažkieno sąskaitose?
Nors politikai ir abejojo, ar verta ardyti gerą Žalgirio gatvės asfaltą, bet posėdį stebėjusius radviliškiečius  balsavimas šokiravo ir parodė, kad politikų žodžiai nuo darbų skiriasi, o jų kalbos  – tik būdas  pasireklamuoti. 
Už projektą, kad gera asfalto danga būtų keičiama geru asfaltu, pagal gautą protokolą balsavo 19 Tarybos narių: konservatoriai  A. Budrikas, K. Dainius, S. Dišlė, P. Kablys, J. Kvėglys, S. Nakutis, I. Palionienė, E. Pranevičius,  G. Verdingas; „valstiečiai“ J. Povilaitis, K. Dambrauskas, V. Krikščiūnas, M. Pauliukas; socialdemokratai E. Ivanauskytė, V. Janulaitienė, S. Luščikas, J. Pravilonis, K. Račkauskis, „darbiečiai“ J. Baublys ir Z. Žvikienė; prieš balsavo 2 Tarybos nariai – visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovai V. Aleknienė ir G. Lipnevičius balsavo prieš šį abejotiną projektą. Susilaikiusių šiuo klausimu nebuvo.
Posėdžio pabaigoje Tarybos narys G. Lipnevičius žodžių „į vatą“ nevyniojo: „Nors tokie keisti lėšų „įsisavinimai“ rajoną valdančių konservatorių ir jiems prijaučiančiųjų vyksta jau seniai ir daugeliui radviliškiečių yra gerai žinomi, šį kartą mane labiau nustebino ne administracijos direktorės pristatytas Žalgirio gatvės rekonstrukcijos projektas, o kai kurių politikų dviveidiškumas. Prieš rinkimus sakę rinkėjams, kad dės pastangas, jog biudžeto lėšos nebūtų švaistomos, po rinkimų elgiasi priešingai. Belieka tikėtis, kad kai kitą kartą administracija, teikdama siūlymus, atsižvelgs į Radviliškio miesto šimtametes neasfaltuotas gatves bei gatves be šaligatvių“.
Meras A. Čepononis posėdyje nedalyvavo – vietoje Tarybos posėdžio pasirinko atostogas. 

Agnė Dapkutė





 


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019