Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietėje medicinos įstaigų vadovai papasakojo apie mokamas ir nemokamas paslaugas

Avatar

Paskelbta

data


Rugsėjo 23 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, atvyko Šiaulių teritorinės ligonių kasos laikinoji direktorė Dalia Miniauskienė bei Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Inga Kvedarienė; VšĮ Radviliškio ligoninė direktorius Vaidas Smalinskas bei jo pavaduotoja medicinai Kristina Vyšniauskienė; Radviliškio poliklinikos (PSPC) direktorės pavaduotojas Aloyzas Juodis bei vyr. slaugytoja Žydrūnė Motiejūnienė; „MediCA klinika“ padalinio vadovė Vilma Lapinskienė, vėliau prisijungė Tarybos narė Vilma Aleknienė.
Popietėje buvo aptarti gyventojams aktualūs klausimai, susiję su medicinos sritimi: mokamos ir nemokamos medicinos paslaugos, gydytojų trūkumas ir kt.
Klausimai  Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovėms
Už kurias medicinos paslaugas  nereikia mokėti ?
Šiaulių teritorinės ligonių kasos laikinoji direktorė Dalia Miniauskienė informavo popietės dalyvius, už kokias suteiktas medicinos paslaugas nereikia mokėti: „Kasdien susiduriame su įvairiais klausimai ir tie klausimai dažnai susiję su nežinojimu. Ligonių kasa vykdo Privalomojo sveikatos fondo draudimą.  Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) biudžetas surenkamas iš mokesčių mokėtojo pinigų. Ligonių kasos kasmet pinigus paskirsto Teritorinėms ligonių kasoms pagal gyventojų skaičių, pagal įstaigų skaičių ir kitus teisės aktais nustatytus kriterijus. Ligonių kasos sudaro sutartis su gydymo įstaigomis dėl sveikatos paslaugų apmokėjimo. Vienos jų – tai šeimos gydytojo paslaugos, tyrimai, kuriuos nemokamai gali atlikti šeimos gydytojas. Prie šeimos gydytojo prisirašiusiems žmonėms nemokai teikiamos odontologo paslaugos, reikia sumokėti tik už plombines medžiagas ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones. Visi gydytojai specialistai konsultuoja pacientus dviem metodais: yra paprastoji konsultacija ir konsultacija su manipuliacijomis – Ligonių kasa apmoka už šias konsultacijas. Jeigu eisite pas gydytoją specialistą konsultuotis be siuntimo arba nenorėsite laukti eilėje, teks susimokėti pačiam. Nereikia siuntimo pas gydytoją  dermatovenerologą, jeigu yra būtina pirmoji pagalba ir jeigu pacientas yra stebimas specialisto. Siuntimas – jūsų gydančio gydytojo komunikacija su kitu gydytoju – konsultantu“.
Dėl vaistų ir slaugos priemonių pirkimo

Pasak D. Miniauskienės, žmonės skundžiasi, kad gulint ligoninėje reikia pirkti sauskelnes, vaistus. Iš Ligonių kasų biudžeto apmokamas stacionarinis gydymas – vaistų bei sauskelnių pirkti nereikia. Teisės aktais nėra nustatyta, kokios slaugos priemonės turi būti naudojamos, tik nurodoma, kad  ligoninė turi užtikrinti slaugą. Ligoninė gali naudoti vienkartines paklodėles, daugkartines – tai ligoninės pasirinkimas. Kartais pacientams pasiūloma nusipirkti sauskelnių kaip alternatyvią slaugos priemonę.

Jeigu žmogus iki atsigulimo į ligoninę vartojo savo kompensuojamus vaistus, ligoninėje  receptas gali būti pratęsiamas, jeigu ligonis tuos vaistus vartojo mėnesį iki atsigulimo į stacionarą.
Dėl medicininės reabilitacijos
Medicininė reabilitacija nėra skiriama žmogaus pageidavimu – ji griežtai skiriama pagal nustatytas medicinines indikacijas. Gydantis gydytojas tariasi su reabilitacijos gydytoju ir tik jų  abiejų sprendimu reabilitacija skiriama. PSD fondo biudžetas planuojamas ir valdomas, gydymo įstaigoms reabilitacijai skiriama nustatyta suma. Jeigu gydymo įstaigoje nebėra pinigų, tačiau žmogui reabilitacija būtina, visada reabilitacijai skiriami papildomi pinigai. Gydytojas, kuris siunčia ligonį, rašo Ligonių kasoms prašymą išimties tvarka skirti reabilitaciją, Ligonių kasų ekspertai per vieną parą nustato, ar reabilitacija būtina, jeigu būtina – pinigai skiriami.
Ar gavus siuntimą už gydymo paslaugas reikia mokėti?
Jeigu pacientas registruojasi pas gydytoją eilės tvarka, mokėti nereikia. Gydymo įstaiga turi registruoti ligonį su siuntimu. Siuntimas galioja mėnesį, per šį laiką reikėtų užsiregistruoti pas gydytoją, o pats vizitas gali įvykti ir vėliau. Jeigu pas konsultantą didelė eilė, turi būti pasiūlyta kita vieta, kur mažesnė eilė. Su siuntimu nesate apriboti – galite pasirinkti gydytoją bet kurioje, turinčioje sutartį su ligonių kasa, gydymo įstaigoje. Jeigu situacija grėsminga gyvybei, konsultanto pagalba teikiama be eilės. Tačiau konsultacija nėra įvardinta kaip paslauga dėl grėsmės gyvybei. Jeigu nenorite laukti eilėje, galite kreiptis mokamos konsultacijos. Mokama paslauga suteikiama be eilės, tačiau ji nėra apmokama iš PSD. Jeigu situacija grėsminga gyvybei, būtinoji pagalba teikiama be eilės.
Už brangesnius vaistus turite sumokėti tik kainos skirtumą
Jeigu žmogui, gulinčiam ligoninėje, gydytojas pasiūlo naujus vaistus, kurių nekompensuoja Ligonių kasos, ligonis turi sumokėti skirtumą tarp to, ką apmoka Ligonių kasos ir tarp naujo vaisto kainos. Šis skirtumas sumokamas į ligoninės kasą. Pavyzdžiui, gydymas paprastu antibiotiku kainuotų 30 eurų, su naujais vaistais – 80eurų, tad  50 eurų skirtumą turite sumokėti  ligoninės kasoje. Ligoninėje taip pat  galite pasirinkti paslaugą, kurios gydytojas nepaskyrė, pavyzdžiui, nugaros masažą. Tokias paslaugas galite nusipirkti. Gydytojas gali pasiūlyti ir kitas mokamas paslaugas – jūsų teisė sutikti, arba ne. Jeigu sutinkate apsimokėti, privalote viską žinoti apie tai: kiek sumokės Ligonių kasos, kiek reikės prisidėti, būtina savo parašu patvirtinti sutikimą.
Klausimai dėl dantų protezavimo

Jeigu žmogus nelaukdamas eilėje protezuojasi dantis už savo lėšas, Ligonių kasoms pateikia sąskaitas ir jam, sulaukus eilės, grąžinama nustatyta suma. Radviliškyje norint protezuotis dantis eilėje reikia laukti apie 3 metus. Stoti į eilę dantų protezavimui  gali pensininkai, neįgalieji, socialiai remtini, vaikai bei ligoniai, gydyti nuo onkologinių burnos ligų, Antrą kartą stoti į eilę galima, kol po kompensavimo nepraeina treji metai.  Jeigu asmuo, stovintis eilėje, miršta, pinigai kompensuojami paveldėjimo teisę turintiems artimiesiems. Priešlaikinėje pensijoje esantys asmenys negali stoti į eilę dantų protezavimui.
Jeigu dantys netinkamai suprotezuoti, reikia kreiptis į gydymo įstaigą, prašyti, kad pakoreguotų. Už nekokybišką protezavimą Ligonių  kasos pinigų negrąžina, tiesiogiai už gydymo kokybę atsako gydantis gydytojas. Beje, eilės dantų protezavimui niekam negalima užleisti – nei giminaičiui, nei sutuoktiniui.
Ar seneliai gali pasiimti ligonlapį?
Dėl anūko slaugos seneliai gali pasiimti ligonlapį 14 dienų.
Kodėl reikia mokėti už švirkštus?

Draustiems pacientams visos gydymo paslaugos nemokamos. Mokestis už švirkštus – neteisėtas dalykas. Jeigu jaučiate, kad esate neteisingai apmokestinami ar kilo konfliktai su gydytoju, reikia eiti pas gydymo įstaigos administraciją ir aiškintis situaciją. Jeigu jų atsakymas  netenkina, reikia kreiptis į Ligonių kasų vadovus, pateikiant gydymo įstaigos atsakymą į jūsų pretenziją ir mokėjimą įrodančius dokumentus.
Ar reikia mokėti už rentgeno nuotraukas ir kitas medicinos priemones?

Jei gydytojo siuntime nurodoma, kad jam bus reikalingi tyrimo vaizdai, tuomet mokėti nereikia, tačiau jei pacientas pats pageidauja nuotraukos, už ją reikės susimokėti. Atliekant magnetinį rezonansą, nereikia mokėti nei už  vienkartinius rūbus, nei už nuotrauką. Beje, vienkartinis rūbas šioje procedūroje nėra būtinas. Atliekant kraujo tyrimą papildomų priemonių pirkti taip pat nereikia.

Klausimai VšĮ Radviliškio ligoninė atstovams
Prieš atsakydamas į popietės dalyvių klausimus, Radviliškio ligoninės direktorius V. Smalinskas trumpai apibūdino Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus darbą, atsiradusias naujoves: „Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius – tai pats emocine prasme sudėtingiausias skyrius ligoninėje, per metus jame guli apie 300 ligonių, kiekvieną savaitę miršta po ligonį, o kartais ir daugiau. Skyriuje dirba 3 gydytojai, yra 61 lova. Vasarą guli apie 35-40 ligonių. Rudenį, žiemą ir pavasarį skyriuje visos lovos užimtos, atsiranda eilės. Dar Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje dirba kineziterapeutas, masažuotojas, medicinos psichologas, vyr. socialinis darbuotojas, 16 slaugos specialistų, 15 slaugytojų padėjėjų. Pamainoje budi 2 slaugytojos, 4 slaugytojų padėjėjos – šis personalas rūpinasi ligonių gydymu, maitinimu. Per metus Slaugos skyriui nupirktos 23 elektrinės daugiafunkcinės lovos, patenkintas antipragulinių čiužinių poreikis. Palatose ruošiamasi pastatyti televizorius, nes toks poreikis yra. Koridoriuose pastatytos kameros, dėl pacientų būklės stebėjimo bei pacientų ir darbuotojų saugumo – jos pasiteisino. Ligoninė ruošia registruoti savanorių priėmimo statusą. Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje ligoniams svarbus bendravimas su artimaisiais, tačiau kai kurių nėra kam lankyti. Rengiami dokumentai ir bus kviečiami savanoriai, kurie bus oficialiai apmokomi, parengiami šiam darbui. Jaunimui, kuris atliks ne mažiau kaip 3 mėnesių praktiką, stojant į universitetus bus pridedami papildomi balai. Tad kviesime bendruomenę ir visuomenę būti savanoriais“.

Pasak K. Vyšniaukienės, Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gulintys pacientai gauna bazinį gydymą. Būtinus vaistus jie gauna iš ligoninės, už papildus ir vitaminus reikia mokėti papildomai. Jeigu kyla neaiškumų, jeigu nesutinkate su gydytojų sprendimu, reikėtų kreiptis į įstaigos direktorių ar pavaduotoją.

Ydinga praktika išgyvendinta

Gyventojai skundėsi, kad Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje randa ant spintelės padėtą lapelį su rekomenduojamais nupirkti ligoniui vaistais.

Pasak V. Smalinsko, tokia situacija buvo, dabar ji panaikinta, visiems vaistams parašomi receptai – buvo susiklosčiusi negera praktika.

Dėl pabrangusių mokamų paslaugų

Teirautasi, kodėl pabrango Slaugos skyriuje mokamos paslaugos.

Pasak K. Vyšniauskienės, SAM pakėlus Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus 1 lovadienio įkainį, buvo peržiūrėtos mokamų paslaugų kainos. Tiek valstybės finansuojamo lovadienio, tiek mokamos paslaugos lovadienio įkainis vienodas.

Kas ligoniui turi karpyti nagus, skųsti barzdą?

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gulintiems ligoniams, kurie neturi artimųjų, nagai nukerpami, barzdos nuskutamos. Kitais atvejais rekomenduojama savo artimu žmogumi, jo išvaizda pasirūpinti patiems namiškiams. Ligoninės socialinė darbuotoja gali padėti ir organizuoti mokamas kirpėjo paslaugas skyriuje. Taip pat ligoninėje teikiama ir mokama gydomojo pedikiūro paslauga.

Kokius dokumentus reikia sutvarkyti, kad artimieji gautų informaciją apie ligoninėje gulinčio paciento būklę telefonu?

Dėl asmens duomenų apsaugos jokia informacija telefonu nėra teikiama. Ligoninėje paciento apsilankymas – jau yra slapti asmens duomenys, todėl ligoninėje filmuoti, daryti garso įrašus draudžiama. Yra ir išlygų – su direktoriaus leidimu, nurodžius filmavimo tikslą ir kur bus viešinami duomenys, filmuoti galima. Filmuotojui bus skirtas lydintis asmuo. Be paciento sutikimo nieko gydymo įstaigos atstovai  negali komentuoti: nei kokia liga žmogus sirgo, nei pas kokį gydytoją lankėsi.

Kada pradės veikti Vaikų ligų skyrius?

Dėl Vaikų ligų skyriaus atidarymo ligoninė padarė viską: išimtas higienos pasas, gautas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos pritarimas, surinktas personalas. Šiuo metu laukiama leidimo iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kodėl ligonių, vykstančių į reabilitaciją, nelydi medikas?

Pasak K. Vyšniauskienės, ligoninė nėra atsakinga už paciento vežiojimą į reabilitacijos įstaigas ir tos paslaugas nei koordinuoja, nei organizuoja.

Kodėl slaugos palatose nenaudojamos širmos nuo neadekvačių ligonių?

Pasak ligoninės atstovų, šiame skyriuje ligoniai skirstomi pagal sveikatos būklės sunkumą. Labai sunkios būklės pacientams, kuriems reikalinga intensyvi slauga ar skleidžia nemalonų kvapą, skiriamos vienvietės palatos, stipresni guldomi į palatas, kuriose daugiau lovų.

Kada pagerės darbas stebėjimo palatoje?

„Stebėjimų palatoje darbas prastas. Ligoniui nukrito kraujospūdis, jį išprašė, po poros valandų savijauta  dar pablogėjo ir vėl tas pats: lašelinė stebėjimo palatoje ir išrašymas į namus. Specialistai neateina per naktį  patikrinti ligonių būklės, išleidžia į namus net nepamatavę kraujospūdžio“,- skundėsi popietės dalyvė.

Ligoninės atstovai pažadėjo atkreipti dėmesį į pastabas.

Kokia lankymo tvarka Slaugos skyriuje?

„Slaugos palatoje gulėjo kolegė, mūsų neįleido, kai atėjome jos aplankyti“,- sakė popietės dalyvė.

Pasak K. Vyšniauskienės, Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje yra lankymo valandos, o ir pacientai ne visada nori lankytojų.

Kokią naudą gali duoti tik trys masažai?

Tai yra pirminio lygio reabilitacija, po kurios sprendžiama apie tolimesnį gydymą pagal indikacijas ir poreikį.

Klausimai poliklinikos atstovams

Nemažai klausimų sulaukė ir Radviliškio poliklinikos atstovai.
Kada normaliai pradės veikti procedūrinis kabinetas?
Pasak popietės dalyvių, poliklinikos procedūriniam kabinete nuo 15 val. dirba viena slaugytoja, yra tik trys lovos, reikia ilgai laukti procedūrų.

„Procedūrinis kabinetas dirba  nuo 7 ryto iki 19 val.  vakaro, nuo 7 val.  iki 12 val. dirba viena slaugytoja, vėliau stengiamės, kad būtų 2 slaugytojos. Ruošiamės daryti remontą, įsirengsime didesnę patalpą, bus daugiau lovų“,- atsakė Ž. Motiejūnienė.

Kodėl žmonėms, per 70 metų, nėra prevencinių programų?

Pasak A. Juodžio, dauguma problemų iškyla dėl nežinojimo.  82 metų pacientas skundžiasi, kad prostatos tyrimus jam  liepiama darytis už pinigus, o ne pagal prevencinę programą.  Lietuvoje prevencinės programos veikia nuo 40 iki 75 metų. Prevencinės programos vykdomos nustatytoje amžiaus grupėje, kurioje nustatytas didžiausias sergamumas. Kai nebėra prevencinės programos, gydantis gydytojas pagal poreikį gali atlikti tyrimą, tik apmokėjimas bus iš konsultacijos, ne iš programos lėšų. Jeigu nėra indikacijų, o ligonis pats prašo atlikti tyrimą, teks susimokėti pačiam.

Kada už gydytojo paslaugas reikia mokėti?
Už gydymo paslaugas reikia mokėti neapdraustiems piliečiams – net už apsilankymą pas šeimos gydytoją. Jeigu žmogus draustas, gydytojai būna gana geranoriški, neskiria mokamų procedūrų, jeigu gali paskirti nemokamą. „Gydytojai dirba, kad padėtų,o ne kad kenktų, reikia tik su jais  kalbėtis“,- sakė A. Juodis.
Kada poliklinikoje bus įrengtas liftas?

Radviliškio poliklinikoje numatomas didelis remontas, kuris gali užsitęsti, tad liftas gal atsiras tik po pusmečio.

Dėl kaimų medicinos punktų
Pasak A. Juodžio, kaimų felčerinių punktų darbą reikėtų optimizuoti, o lėšas panaudoti efektyviau: „Štai Gražionių ir Aukštelkų punktai šalia ir jų išlaikymas – pinigų mėtymas į balą. Reikėtų optimizuoti tą tinklą, o  lėšas panaudoti efektyviau. Tyruliuose per metus sumažėjo 25 žmonėmis, greitai neliks gyventojų, tad ir punkto gali nebelikti. Medicinos punktų slaugytojoms važinėti pas ligonius nemokamai duodami automobiliai, sumokama už kurą“.
Kada sumažės eilės pas šeimos gydytoją?„Pas šeimos gydytoją tikrai nebereikia laukti talono 2 savaites, galima gauti po 2 dienų. Yra gydytojų, kurie turi didelius krūvius, pas juo pakliūti sunkiau, tačiau galima persirašyti pas kitus gydytojus, kurie mažiau apkrauti“,- sakė poliklinikos atstovai.
Klausimai UAB „MediCA klinika“ atstovėms

UAB „MediCA klinika“ atstovės sulaukė mažiausiai klausimų – gal dėl to, kad šioje įstaigoje dar nedaug pacientų.
Pasak šios klinikos atstovių, stengiamasi, kad pacientams nereikėtų ilgai laukti eilėje procedūrų:  iki 12 val. atliekami kraujo tyrimai, o laukiantieji kitų procedūrų, pavyzdžiui, susilašinti lašelinę, yra registruojami pagal laiką. 
Tapti šios klinikos pacientu labai paprasta – reikia turėti asmens dokumentą ir parašyti prašymą.

„MediCA klinika“ dar neturi mobilios komandos, važinėjančius pas pacientus į gyvenvietes, tačiau ateityje ji turėtų atsirasti.
Nesusipratimai dėl siuntimo

„MediCA klinika“ išrašė siuntimą pas  dantų chirurgą į konsultacinę polikliniką, tačiau ten  paaiškino, kad „MediCA klinika“ nėra sudariusi sutarties su TLK ir  neregistravo“,- skundėsi šios klinikos pacientė.
Pasak Ligonių kasų atstovių, su odontologo siuntimu galima eiti į visas poliklinikas, kur yra odontologas chirurgas ir sudaryta sutartis su TLK, o ligoninės atstovai pažadėjo išsiaiškinti šį incidentą.
Bendrieji klausimai
Susitikimo pabaigoje buvo užduoti klausimai, bendri visų gydymo įstaigų vadovams.
Kiek ir kokių gydytojų trūksta Radviliškio rajone?

Pasak ligoninės vadovo V. Smalinsko,šiuo metu trūksta kardiologo, tačiau spalio pradžioje atvyks naujas, problema yra ir su neurologais. Taip pat papildomo gydytojo reikėtų Slaugos skyriuje. Šiuo metu  sprendžiama, ar Radviliškio ligoninei bus suteiktas rezidentūros bazės statusas – tada atvyktų gydytojai rezidentai. Jauniems gydytojams skiriamos kompensacijos, patvirtintos Tarybos. Problema, kad Radviliškis yra  toli nuo mokymo įstaigų -Vilniaus ir Kauno, jauni gydytojai nenori važiuoti į rajonus, renkasi darbą didžiuosiuose miestuose arba  užsienyje.
„Poliklinikoje problemos su gydytojais nėra. Perspektyvoje bus, nes yra pensinio amžiaus gydytojų. Problemos atsiranda, kai gydytojai suserga ar išeina iš darbo. Ieškome jaunų gydytojų ir jų po truputį atsiranda. Šaukote buvo problema surasti gydytoją – nuolatinio iki šiol nėra, tas pats ir Šiaulėnuose – gydytojai atvyksta padirbėti tik porą dienų per savaitę“,- atsakė Radviliškio poliklinikos (PSPC) direktorės pavaduotojas Aloyzas Juodis.
Už suteiktą išsamią bei naudingą informaciją „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai padėkojo svečiams gausiais aplodismentais, o bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius Radviliškio medikams padovanojo savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą.
„Kavos popietes“ organizuoja ir jos dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padėjo bendruomenės nariai S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, V. Girštautienė, V. Goštautienė, O . Kazlovskaja, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Bendruomenės popietėje paminėta Laisvės gynėjų diena

Avatar

Paskelbta

data

Sausio 13 – ąją vykusioje „Radviliškio krašto bendruomenės“ popietėje buvo  paminėta  Laisvės gynėjų diena, prisiminti tragiški ir Lietuvos laisvei lemtingi Sausio 13 – osios įvykiai. Bendruomenės popietėje dalyvavo generolo P. Plechavičiaus šaulių 6 – osios rinktinės šauliai su vadu Pranu Sluckumi, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus vadovas  Albertas Vitartas.

Bendruomenės pirmininkas bei Tarybos narys Gediminas Lipnevičius popietę pradėjo primindamas, kad Sausio 13-osios naktis  mus sutelkė, suvienijo bendra skaudžia ir tuo pačiu galinga, visą esybę persmelkusia patirtimi – laisve. G. Lipnevičius pakvietė visus  žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą pagerbti tylos minute.

Dalintasi  prisiminimais, išgyvenimai

A. Vitartas popietės dalyvius pakvietė pasidalinti prisiminimais apie Sausio 13 – osios įvykius bei patirtais išgyvenimais. „Šiandien tikrai atmintina Laisvės gynėjų diena, jau praėjo 29 metai nuo šių  įvykių, juos prisimename prie uždegtų žvakučių. Šiandien kartu visi popietės dalyviai: ir jaunesni, ir vyresnieji pasidalinsime prisiminimais. Yra dokumentai,  Šiaulių sąjūdžio seniūno Adolfo Mikalausko  prisiminimai. Į Vilnių išvykome autobusu, atvykome sausio 11 d., 12 val., ir buvome iki 12 d., kaip buvo nurodyta pagal budėjimo grafiką. Prie Aukščiausios tarybos skambėjo patriotinės dainos, prie jos prieigų ir barikadų buvo sustatyti žmones atvežę autobusai. Didelį įspūdį padarė  Sausio 11 d. vakare kunigo Roberto Grygo vestos pamaldos, kurių metu jis davė nuodėmių atleidimą kariams, nes buvo laukiamas Aukščiausiosios tarybos puolimas. Visa aikštė susikaupusi meldėsi, atrodė, kad ta malda kyla į dangų. Kiekvienam miestui buvo paskirti apsaugos ruožai, buvo instruktažas, kaip elgtis puolimo metu. Nebuvo leidžiama naudoti ginklų, kad neišprovokuotų „Amono“. Tačiau kai kurie vyrai iš tvoros  nusilaužė baslius, aš ir buvau toks naivuolis, stovėjau su eglišakės šaka. Šiandien situacija pasikeitė, kad  būtų pripažintas laisvės gynėju, iš Roberto Grygo reikalaujama dokumento. Visuomenės pripažinto fakto nepakanka, reikalaujama dokumento. Net gynėjų sąrašų nepripažįsta – jie nėra dokumentai. Šauliai laisvės gynėjais nepripažinti. Yra gal pora šimtų žmonių, kurie pripažinti gynėjais, nors pagal divizijos generolo pulkininko Gečo duomenis, turėtų būti apie 25 tūkst. Lietuvos gynėjų. Mes tokie iš kaimo niekam nereikalingi“,- sakė A. Vitartas.

Popietės metu buvo parodytos nuotraukos iš Sausio 13- osios įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto, prie Aukščiausiosios tarybos. „Sąraše, kur važiavome sausio 11-12 d. į Vilnių, buvo 24 žmonės. Autobusų sustatymas buvo mano idėja“,- sakė A. Vitartas.  Sausio 15 -16 d. vyko radviliškiečių grupė budėti prie Aukščiausiosios tarybos. Visas Sąjūdžio dokumentų segtuvas sunaikintas, beveik visi dokumentai prarasti“,- sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Radviliškio skyriaus vadovas.

Popietės dalyviai domėjosi, kas sunaikino dokumentus.
Pasak A. Vitarto, dokumentus sunaikino pats Sąjūdžio grupės seniūnas. Manoma, kad sunaikino sąmoningai.

Vienas pirmųjų priesaiką ant Gedimino kalno priėmė šaulys S. Folertas, Sausio 13-osios medalininkas. Jis taip pat pasidalino savo išgyvenimais: „Neužmiršome žuvusiųjų, mano likimas buvo toks, kad prie tos laisvės reikėjo prisidėti. Sakyčiau, savanoriškos tarnybos vadovybė nusprendė iš kuopų žmonių skirti Aukščiausios tarybos apsaugai. Su Romu Valaičiu patekome į tą grupę, mus siuntė į Vilnių palaikyti dvasią, apsaugoti mūsų brangią Lietuvėlę. Buvau 4 dienas Vilniuje. Mes nesame dideli didvyriai, suvažiavo visa Lietuva. Matėsi susiglaudusi, nesusipriešinusi Lietuva, kokia buvo prie Aukščiausiosios tarybos, Baltijos kelyje, visi buvome vieningi, stengėmės apginti mūsų Lietuvėlę. Malonu, kad atėjote, pagerbėte tuos jaunus žmones, kurie atidavė savo gyvybes, jie dar nebuvo matę gyvenimo, suaugusieji paliko šeimas. Nesijaučiu išskirtiniu, Lietuvėlė reikalavo, turėjome padėti“

„Malonu, kad pakvietėte mus į šį susitikimą paminėti labai svarbią dieną Sausio 13- ąją, kuri yra visų mūsų pergalės diena. Jeigu nebūtume ryžtingi, nebūtume atlaikę spaudimo, ir kas dalyvavote Vilniuje prie bokšto, Parlamento, matėte, kaip šaudė į žmones, važinėjo tankai, šarvuočiai, apie tūkstantį žmonių buvo sužeistų.13 brolių ir viena sesė žuvo, buvo jauni žmonės. Atlaikė spaudimą mūsų tvirtybė, mūsų protas. Ačiū Dievui, kad nepanaudojome ginklo, nes minioje buvo ir provokatorių, kurie tik ir laukė, kad kažką  ginklą panaudotų, tada būtų pretekstas panaudoti kovinius ginklus, dar daugiau žmonių būtų žuvę. Šiuose įvykiuose mūsų pergalės lemtis buvo ta, kad Maskvoje taip pat  pralaimėjo komunistinis rėžimas, nugalėjo demokratinės jėgos. 1991 m. pradėjau tarnauti Lietuvos kariuomenėje, perėmėme į savo rankas Linkaičius, Durpyną, buvau kuopos vadu. Kai priiminėjome Durpyną, pastatėme savo apsaugą. Priešas dar buvo labai galingas, mūsų ginkluotė buvo dar labai silpna. Tačiau mūsų kantrybė, ryžtas atlaikė negandas ir visoje Lietuvoje kontroliavome sovietų kariuomenės veiksmus, ties Radviliškiu, Šiauliais buvo išstatyti mūsų postai, tad nebegalėjo daug pasišakoti“,- pasakojo Šaulių kuopos vadas P.Sluckus.

Pasak šaulio Romo Valaičio, skaudu prisiminti tragiškas naktis Vilniuje: „Buvome paskirstyti pirmiausia į gynybą prie Parlamento, kad užtikrintume ryšius su visu pasauliu. Vėliau matome, vaikinai bėgioja aplinkui, sako, kad jau važiuoja šarvuočiai. Susidūrė šarvuočiai, vėliau galvojome ką daryti – šviesos aplinkui užgeso. Vyrukai bėgioja su laikraščiais, susuktais į tūteles. Jie pasakė, kad  statyboje yra armatūros gabalų, kuriuos būtų galima panaudoti kaip ginklus. Jeigu su ginklu kareiviai ateis, kaip kovosime plikomis rankomis? Susirinkome keletą metrų metalo, susukome į laikraščius ir laukėme. Apie 2 valandą nakties prie bokšto įvyko grumtynės, tankai traiškė ir mašinas, ir žmones. E. Bučelytė dirbo televizijoje, sakė, jau veržiasi kariškiai, daužo žmones automatų buožėmis, ji spėjo apie tai pranešti į kitas valstybes – Suomiją, Švediją. Ryte nuvykome prie bokšto, jau nebebuvo nukentėjusių žmonių – buvo išvežti. Visada su savimi turėdavau fotoaparatą ir žiūriu – ties tankais stovi kariai. Juos  stovinčius ir fotografuoju iš 3 metrų atstumo. Draugai perspėjo, kad mane gali nušauti, tačiau  apie save negalvojau, nufotografavau tankus. Buvo nukentėjusiųjų laidotuvės, kurias taip pat įamžinau. Skaudūs buvo įvykiai, man dar ir šiandien neramu. Duok Dieve, kad  jie nepasikartotų“.

Kolegai pritarė ir  šaulė Zita Urbonienė: „Man taip pat teko būti  prie Aukščiausios tarybos, naktimis budėjome, šildėmės prie laužų, žmonės mums atnešdavo arbatos, sumuštinių. Matėme, kaip viskas vyko, gerai, kad buvo susirinkę tūkstančiai žmonių, kitaip tankai būtų mus sumynę. Buvau ir kai laidojo žuvusiuosius, buvo suvažiavusi visa Lietuva, visos gatvės iki pat Antakalnio kapinių buvo užtvindytos. Kai važiavo katafalkai su žuvusiaisiais, mes verkėme, nors tų žmonių nepažinojome. Jie visi buvo jauni, norėjo gyventi, taip, kaip ir mes norėjome gyventi. Mes privalome visuomet juos prisiminti ir gerbti, nes jie paaukojo savo gyvybę už mūsų nepriklausomybę“.

Sausio 13 – osios ištakos

Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo  susirinkusiųjų, nuo ko prasidėjo  tos dienos konfliktas, kodėl  jis įvyko būtent tą dieną .
„1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbta atkurta Lietuvos nepriklausomybė, nuo kovo 11 iki rugpjūčio 11 d., kada dirbo laikinasis komunisto Grigaičio komitetas, jie mūsų valstybės ir mūsų visuomenės išrinkto Seimo bei mūsų vadovo V. Landsbergio nepripažino teisėtais. Tai jie stengėsi paneigti mūsų nepriklausomybę ir provokaciniais būdais stengėsi grąžinti komunistinį rėžimą. Tai sausio 13 -ąją taip ir įvyko, buvo duota komanda užimti svarbius objektus – Parlamentą, televizijos bokštą. Tačiau jie suklydo, galvojo, kad žmonės nestos kovoti dėl savo nepriklausomybės. Kaip susirinko į Vilnių tūkstančiai žmonių, komunistai pamatė, kad planas slysta iš rankų. Tapome nepriklausomi ir savo šalies šeimininkais, tai lietuviška pergalės diena“,- į klausimą atsakė šaulių kuopos vadas P. Sluckus.
„Tas laikotarpis buvo ypač aštrus, turėjome užsienio kariuomenę, kuri buvo labai aktyvi. Kaip pavyko gauti transportą važiuoti į Vilnių?“,- pasidomėjo G. Lipnevičius.

„Viskas priklausė nuo organizacijų vadovų, dauguma žiūrėjo geranoriškai. Į Vilnių važiavau kartu su radviliškiečiais. Priešiški vadovai transporto neskirdavo. Tuometinė milicija taip pat prisidėjo prie visų veiksmų“,- atsakė  A. Vitartas.

Milicijos indėlis 

Pasak popietės dalyvių, buvo sakoma, kad tuometinė milicija neprisidėjo prie Lietuvos laisvės gynimo. Tačiau tai netiesa. A. Vitartas perskaitė šaulio J. Krikščiūno, buvusio milicininko, prisiminimų ištrauką: „Mačiau, kaip drebančiomis rankomis senutė kišo per tvorą uždegtą žvakutę. Tai kariškiai galėjo traktuoti kaip saugomos teritorijos pažeidimą. Ta pati močiutė, atsigręžusi į mane, klausė, kur buvau aš, kai traiškė žmones, o nei vienas milicijos darbuotojas nenukentėjo. Man buvo net  nepatogu teisintis senam žmogui, paaiškinau, mes ne vietiniai, atvykome tik ryte. Mačiau jos akyse mačiau priekaištą ir man buvo skaudu. Po kelių valandų pastebėjau, kad sovietinės apsaugos kareivis pradėjo laisviau jaustis, mažiau kreipti į mus dėmesio. Turbūt pamanė, kad mes jokios grėsmės nekeliame. Kareiviai, ypač karininkai, stebėjo mūsų, milicijos darbuotojų, ir žmonių masės santykius. Vietiniai gyventojai matydami, kad visą dieną stovime tarnyboje nevalgę, sušalę, pradėjo mus vaišinti karšta arbata, kava ir sumuštiniais, Kareivius toks mūsų ryšys su masėmis stebino. Jie matė, kai mes su žmonėmis nuoširdžiai kalbame, bendraujame. Mus pakeitė tik vakare, 10 valandą“. Negalima sakyti, kad policijos darbuotojai nieko nedarė. Buvo žmonių, kurie priėmė priesaiką ir pabėgo, net iš tribūnų sako, kad tik jie gynė Lietuvą, kiti negynė.

A. Vitartui paantrino P. Sluckus: „Sausio 13-ąją dirbau su policija, deriname savo patruliavimą. Buvo mano draugas komisaras Rolandas Venckus. Jis tais laikais mokėsi Kaune milicijos mokykloje. Buvom susitikę Seime, sakė, kad Sausio 13- ąją dauguma kariūnų perėjo į Lietuvos pusę, nepasidavė sovietiniams įsakymams aukštų pareigūnų. Į Lietuvos pusę perėjo ir rusakalbių, nes milicijos mokykla buvo visasąjunginė. Negalima sakyti, visi milicijos darbuotojai buvo vienos nuomonės pasilikti sąjungos sudėtyje, daugelis  perėjo į Seimo gynimo pusę“.
„Aš gyvenu priešais policija ir neteisybė, kad jie neprisidėjo ir nieko nedarė. Labai daug buvo autobusų, matėme, kaip išvažiavo žmonės į Vilnių, važiavo ir milicininkai“,- sakė bendruomenės narė G. Chodosovskaja.

Mokytojų ir  mamų  prisiminimai

Savo prisiminimais pasidalino ir buvusi Vaižganto gimnazijos mokytoja J. Kaučikienė: „Dirbau mokykloje ir mokytojų užduotis buvo eiti į klases bei aiškinti vaikams, kas atsitiko. Mes auklėti tarybinėje mokykloje, mokėmės tarybiniuose institutuose tarybinę istoriją. Mūsų giminių tarpe nebuvo nei tremtinių, nei į mišką išėjusių, ką mes daug galėjome paaiškinti? Buvo rimtis ir didelė atsakomybė. Aš turėjau eiti pas penktokus ir šeštokus. Pirmas klausimas buvo: „Vaikai, ką jūs matėte?“ Laikėme vaikus vieną pamoką, kadangi nežinojome, kaip elgtis, jokių nurodymų nebuvo ir po vienos pamokos išleidome vaikus prašydami, kad jie pasitarę su tėveliais parašytų rašinėlį ar nupieštų tai, ką jie matė. Žiūrėjome televiziją, kai ji užgeso, nuėjau miegoti, pasiliko sūnus ir vis prabudusi klausiau, ar ką nors rodė – nerodė  nieko. Naktį paskambinau draugams,  tačiau nei vienas kolega nekėlė ragelio, buvo labai neramu. Ryte  apsirengę atėjome prie bažnyčios ir laukėme, kol ateis kas nors papasakoti apie įvykius Vilniuje. Vaikai gražiai nupiešė piešinius, gražiai parašė rašinius. Sausio 14 d. mane pasiliko mokyklos direktorius ir pavaduotoja sakydami, kad turime kažką daryti. Turime rašyti pasipriešinimo raštą. Rašėme į rusišką laikraštį „Komjaunimo tiesa“. Parašėme Vaižganto mokyklos bendruomenės vardu pasipriešinimo laišką. Rašėme, ką jautėme pamatę pirmąsias aukas. Vėliau susėdę prie darbo stalų, aptarėme rašinėlius, piešinius, gimė mintis, kad reikia pasakoti, kaip vaikas, kaip suaugęs žmogus pajuto tai, kas atsitiko Lietuvoje. Parašėme poetinį – muzikinį montažą, parodėme mokiniams, tėvams, buvome pakviesti sausio 13- ąją į parapijos bažnyčią. Dabar šie mokiniai suaugę žmonės, gyvena Vilniuje, vaikšto tomis gatvėmis, kur buvo susirinkusi visa Lietuva. Norisi padėkoti tiems, kurie atstovėjo, buvo ten, mes visus įvykius matėme tik per televizorių, o jūs matėte tą išsilaisvinimo dvasią. Buvo V. Landsbergio kreipimasis, kad vaikai, kurie turėtų gauti šaukimą į sovietinę armiją, neitų. Mano jaunėlis buvo ant tos ribos, kad jo nepaimtų iš namų, išvežėme į kaimo sodybą, užrakinome, laukėme, kada ateis patikrinti, nebuvo jokio tikrumo. Kai ginant Lietuvos laisvę buvo kritinis momentas, V. Landsbergis  pro langą kreipėsi į minią: „Kalbėkime maldas „Tėve mūsų“, „Marija, Marija“. Tada ėjo šiurpuliai – visa minia meldėsi, giedojo, tai buvo tarsi išganymas“. 

Apie baimę, kad sūnus nebūtų paimtas į sovietinę kariuomenę, papasakojo šaulė Sigita Janušauskienė: „Esu partizano dukra, priklausau Radviliškio šaulių kuopai. Tais metais mano sūnus buvo šaukiamojo amžiaus, bet buvo ligotas. Joniškyje paklausiau, ką daryti, sausio 17 d. reikėjo jam prisistatyti į Vilnių medicininiam patikrinimui. Leido man  kartu su sūnumi važiuoti į Vilnių, į Šiaurės miestelį. Visą dieną netoliese stovėjo karys su automatu, lauke buvo užvesta mašina. Komisija pripažino, kad  sūnus netinkamas karinei tarnybai ir liepė važiuoti tiesiai namo. Buvo labai baisu, jaunuolius tikrai norėjo išvežti“.

Bendruomenės narė  Alfonsė Stripeikienė  paantrino  šaulei: „Teko susidurti ir man su tokia baime. Sūnus mokėsi    baigiamosiose klasėse, gimnazija buvo prie pat namų, namo jį parsivesdavome. Namo rūsyje ruošėme bunkerį, kad galėtų slėptis. Sausio 13 – ąją  įstrigo atminty ant armatūros strypų pamauti kariniai, komjaunimo bilietai, pasai. Apie mūsų kartą kalbama, kad mes prarastoji karta, kad mes sovietiniai. Galvoju, kas aplink Seimo rūmus buvo susirinkę – buvome jauni, negalvojome, palikau sūnų namie. Kai minia pradėjo skanduoti „Tankai“ – manėme, kad gyvi neištrūksime. Kunigas nutilo, nustojo laikyti Mišias ir įsiviešpatavo tyla. Lenkiuosi toms minioms“.

Mintys apie patriotizmą

„Smagu, kad visi įsijungėte į dalinimąsi prisiminimais – kiekvienas kažką kitą matė, įstrigo skirtingi įvykiai. Naktį iš sausio 15 į 16  d.  mane ir dar vieną žmogų pakvietė į Aukščiausiąją  tarybą, ilgai sėdėjome, mačiau, kad naktį per televiziją rodė baletą. Paskyrė mus surinkti dokumentus nuo virbų, davė du maišus. Rinkome dviese, rinkome tik pasus ir karinius  bilietus – pagrindinius dokumentus, nes visų nebuvo įmanoma surinkti. Pradėjome po vidurnakčio, baigėme paryčiais. Net gavome mušti, nes gynėjai galvojo, kad mes provokatoriai.  Vėliau mus saugojo, kol viską nurinkome. Buvo bijoma, kad priešai pasinaudos dokumentais“,- sakė A. Vitartas.

„Noriu pritarti mokytojos mintims apie patriotizmą – gimėme visi sovietiniais laikais, mūsų požiūris buvo kitoks. Iš tų pačių žmonių matome, kad atkūrėme nepriklausomą valstybę. Kai atsikūrė Lietuva 1918 metais, kas kūrė kariuomenę? Carinės Rusijos karininkai, puskarininkiai, kariai. Ir 1990 – 1991 mes tarnavome sovietinėje kariuomenėje. Kas pradėjo Lietuvos kariuomenę kurti? Turiu pažįstamų pulkininkų, kurie 1988 m. Vilniuje, Kaune konspiraciniuose butuose kūrė plakatus, įstatymus Lietuvos kariuomenės pradžiai. Kad ir buvome sovietiniai, tačiau aukojome savo gyvybes. Mums buvo nukalti antrankiai, atvežti iš Maskvos. Jeigu mes būtume susekti, nežinau, kur aš būčiau, kur būtų mano kolegos. Mano senelis buvo savanoris, dėdė vadavo Vilnių, teta mokytoja buvo ištremta į Sibirą. Taigi tokie mes buvome sovietiniai. Mes ne sovietiniai, o Lietuvos patriotai“,- sakė šaulių vadas P. Sluckus.

Šaulių ąžuoliuko išsaugojimo istorija

Popietės metu buvo prisiminta ąžuoliuko išsaugojimo istorija. Atkurtai šaulių kuopai prie Radviliškio miesto seniūnijos 1991 m. spalio 24 d. buvo pasodintas ąžuoliukas, kurį buvo norėta nupjauti, tačiau  jį pavyko išsaugoti, prie jo buvo atidengta informacinė lenta.
„Dėkoju Stasiui Folertui ir kitiems šauliams, kurie prisidėjo prie šio ąžuoliuko išsaugojimo, tikrai buvo graži iniciatyva, nes valdžia buvo sugalvojusi ąžuolą nupjauti“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

Šaulys  S. Folertas prisiminė šio ąžuoliuko sodinio ir išsaugojimo istoriją: „1991 m. puoselėjome tokią mintį, kad atkūrus šaulių kuopą, kurią atkurti padėjo politinis kalinys, tremtinys Komentauskas, reikia šį įvykį įamžinti. Keletas šaulių prie buvusios komendatūros, kur dabar miesto seniūniją, nutarėme  pasodinti ąžuoliuką. Užaugo didelis medis, jo niekas nenulaužė, neišrovė. Kai prasidėjo kalbos, kad Radviliškio valdžia  medį paruošė nupjovimui, surinkau istorinę medžiagą, ją pateikėme savivaldybei ąžuoliuką išsaugojome. Prie jo dar pastatėme atminimo lentą, kad ateinančios kartos žinotų, kokia proga medis pasodintas. Su visuomenės bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pagalba medį pavyko išsaugoti“. Popietės pabaigoje bendruomenės pirmininkas  G. Lipnevičius padėkojo visiems dalyviams už pasidalinimą prisiminimais, išgyvenimais, potyriais.
Po popietės, vakare, šventinis renginys persikėlė prie  Kultūros centro, kur buvo paminėta Lietuvai svarbi data – Laisvės gynėjų diena.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenės popietėje – apie psichikos ligas

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 9 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vykusioje „Kavos popietėje“, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi  Radviliškio sveikatos psichikos centro darbuotojas bei žurnalistas Vytautas Mikalauskis. Popietę vedė bendruomenės senjorų vadovė Rimantė Radavičienė. Pokalbio tema – psichinė sveikata.

Ligos – ne ligos

Popietės pradžioje V. Mikalauskis papasakojo apie psichiatrijos vystymąsi, apibūdino kai kurių psichikos ligų simptomus.

„Jau dvidešimt metų  dirbu Sveikatos psichikos centre. Kalbant apie tolimesnius laikus, vieną kitą ramesnį psichikos ligonį priglausdavo špitolėse, vienuolynuose, agresyvesnius laikydavo  prirakintus tvartuose. Šiuo metu psichikos ligoniai psichikos sveikatos pagalbą gali gauti nemokamai. Vokiečių okupacijos laikotarpiu Kaune iš psichikos sveikatos ligoninių buvo pašalinti žydai, ligonių maitinimas buvo klaikus, vaistų kaip ir nebuvo – sukeldavo insulino komą, suleisdavo šiltinės bakterijų. Toks gydymas kai kuriems ligoniams padėdavo – palengvindavo ligos simptomus.

Radikalesnis gydymo būdas – lobotomija. Operacijos metu pažeidžiama  skiltinė smegenų dalis ir ligonis problemų nebekelia. Kartais lobotomija dar taikoma. Tarybiniu laikotarpiu psichikos ligonių buvo daug, žmones patalpindavo į psichiatrijos įstaigas. Atsirado daugiau ligoninių, į kurias talpindavo šimtais, tūkstančių ligonių, dažnai be galimybės iš ten išeiti“,- pasakojo  V. Mikalauskis.

Pasak popietės svečio, psichikos ligoniai visuomenei saugumo neprideda, ypač, jeigu patys nelinkę gydytis. Lietuvoje klestėjo vadinamoji  „Maskvos mokykla“ – psichikos ligoniui suleisdavo vaistų ir jis  tapdavo „gėlyte“, ligoniai būdavo gydomi antidepresantais. Kartasi ligoniai ir mirdavo tokiose gydymo įstaigose. Tarybiniais metais Leningrado psichiatrinėse ligoninėse buvo taikoma psichoterapija, buvo laisvesnis rėžimas, nuo 1970 metų pas ligonius  įleidžiami artimieji, buvo leidžiama  turėti asmeninių daiktų.  Leningrado ligoninės  atsisakė tramdomų marškinių. Beje, neramūs psichikos ligoniai fiksuojami ir šiandien, kol pradeda veikti vaistai.

„Ne paslaptis, kad psichiatrija buvo naudojama ne tik geriem tikslams – „netinkami“ asmenys būdavo uždaromi į psichiatrijos ligonines, pripumpuojami vaistų. Prasidėjus Atgimimui, psichiatrija   buvo orientuota į vakarus, rėžimas tapo laisvesnis. Be teismo leidimo psichikos sveikatos ligoninėje  negalima laikyti žmogaus ilgiau nei dvi dienas. Įkurti dienos stacionarai, kur ligonis turi užimtumą, maitinamas, gauna vaistų. Šiaulių, Kauno, Vilniaus  psichosocialinės reabilitacijos skyriai padeda atstatyti prarastus įgūdžius. Psichiatrija keičiasi į gerąją pusę. Be abejo, pasitaiko recidyvų, nesusipratimų. Štai žmogus Psichikos sveikatos centre pamatė savo kaimynę ir šaukia: „Kaimynka pas durnių daktarą!“ Po tokio „pastebėjimo“ turbūt visas kaimas žinojo, kur moteris lankėsi. Radviliškyje, Panevėžyje Psichikos centro darbuotojus vadina „psichais“,- pasakojo popietės svečias.

Apie psichikos ligos

Bendruomenės „Kavos popietės“ dalyviai taip pat  sužinojo, kokios yra psichikos ligos, kokie jų požymiai.

„Niekas nežino, iš kur psichikos ligos atsiranda. Tai, galima sakyti, ligos – ne ligos. Jos panašios į  vėžį – žinomos priežastys, sukeliančios šią ligą, tačiau nuo jos nėra sukurta vaistų. Skirtumas tik tas, kad nuo psichikos ligų dar niekas nemirė. Viena iš psichikos ligų – šizofrenija. Jos priežastis gali būti genetika, dažniausiai susergama nuo 15 iki 39 metų. Per 20 metų rajone šizofrenija sirgo tik du nepilnamečiai. Tokiems ligoniams pasireiškia psichozė, nerealios mintys, mąstymo sutrikimai. Jie nesirūpina savimi, atsiranda keistų baimių –  pavyzdžiui, sutemus neina į lauką, nes bijo „organų medžiotojų“. Šizofrenikai emociškai šalti, jiems gali pasireikšti paranoja –  atrodo, kad  juos persekioja automobiliais, stebi kameromis. Jeigu žmogus, sergantis šizofrenija, elgiasi keistokai, reikia vengti konfliktų. Tokie žmonės  nemėgsta prisilietimų, nesupranta humoro. Tačiau, jeigu šizofrenikas gydosi, jis gali dirbti –  10 procentų šizofrenikų dirbantys“,- pasakojo V. Mikalauskis.

Svečias papasakojo apie Alzheimerio ligą. Su tokiais ligoniais problemiška bendrauti, nes   irsta smegenys ir žmogus nesupranta žodžių turinio, nesusivokia aplinkoje, gali padegti savo būstą.

Sergant senatvine demencija, užsikiša kraujagyslės, organizmas nebegamina pakankamai reikiamų medžiagų. Ligoniai  nepažįsta artimųjų – tokių ligonių rajone apie 150.

Depresija žmogus suserga dėl patirtų išgyvenimų, įkyrių minčių. Kai kada tokie ligoniai piktnaudžiauja liga:  „Esu ligonis, prašau manimi rūpintis“.

Bendravimas su ligoniais

Pokalbio metu buvo aptartas ir bendravimas su psichikos ligoniais bei su senais žmonėmis.

Pasak V. Mikalauskio, žmogus senatvėje traukiasi į embriono pozą. Seni žmonės nebegali kontroliuoti emocijų, artimuosius gali apšaukti, apvaginti, taigi reikia turėti daug kantrybės.

„Yra terminas „involiucija“, kai žmogus „vystosi atgal“. Tokiems žmonėms sustiprėja savisaugos instinktas, domisi tik sveikatos laidomis, su niekuo nenori bendrauti. Daugelis medikų, dirbančių slaugos skyriuose, pastebi, kad prieš mirtį žmogui tarsi uždedama „mirties kaukė“ – tai sunkiai paaiškinamas reiškinys. Artimiesiems reikėtų atsiminti, kad mirštančiojo paskutiniai atsijungia klausos organai – jis girdi, ką prie jo lovos kalba artimieji.

Bendraujant su proto negalią turinčiais asmenimis, reikia nusileisti iki jų lygio, kad būtumėte suprastas. Toks ligonis po dviejų valandų pamirš, ką jam pasakėte – jiems būdingas užmaršumas.

Reikėtų vengti bendrauti su agresyviais proto negalią turinčiais ligoniais“,- patarė  svečias.

Susitikimo  dalyvių  klausimai

Po svečio paskaitos, bendruomenės nariai jam uždavė nemažai klausimų.

„Žmogus  serga šizofrenija jau 30 metų, neina pas gydytoją, nevartoja vaistų. Niekada nenori klausyti, ką jam sakai, turi tik jo klausyti, neprieštarauti. Gyvena vienas ir su savimi. Kai ligoniui pablogėjo sveikata, greitoji nieko nedarė, nevežė į ligoninę,  nes žmogus neagresyvus. Ar gali greitosios pagalbos darbuotojai taip elgtis, palikti ligonį namuose?“

„Jeigu žmogus nekelia realios grėsmės, jo neizoliuoja. Reikalingas teismo leidimas, kad ligonis būtų priverstinai gydomas“,- atsakė svečias.

„Dėl kokių priežasčių susergama depresija? Štai studentas meta mokslą, niekuo nebesidomi – diagnozuojama depresija. Ar be gydytojo pagalbos  galima pasveikti nuo depresijos?“- klausė  popietės vedėja R. Radavičienė.

„Galima susirgimo priežastis –  jaunuolis stengiasi mokytis iš paskutiniųjų, nori gerų rezultatų, nes tėvai spaudžia. Įstojo į specialybę, kuri ne jo nosiai, mokydamasis kankinasi. Jaunuolį nuo tokio gyvenimo gali ištikti infarktas, jis bus nelaimingas visą gyvenimą. Žmonės skirstomi į kelias grupes. Yra nugalėtojai – jie lyderiai klasėse, renkasi gyvenime, ką nori. Nenugalėtojai – masė, vedama lyderių, ir pralaimėtojai – jie niekada neišbris iš depresijos. Veikiami tėvų, aplinkybių, genetikos susikuriame savo gyvenimo scenarijų. Kai kurie žmonės  gali duobėje būti visą gyvenimą. Kai kas išeina iš depresinės būsenos, liga neatsinaujina. Tačiau dauguma žmonių be gydytojų neišsikapsto, netinka antidepresantai. Tokiais atvejais padeda psichologai – tereikia išgirsti  reikiamą, paveikų žodį ir žmogus padaro sprendimą“.

Pasak V. Mikalauskio, vyresnio amžiaus žmones ištinka organinė depresija. Tokiu atveju kažkiek padeda vaistai, psichoterapija, veikla, patariama rašyti dienoraštį. Visiškai jos išvengti neįmanoma, žmogus tampa jautresnis.

Bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius svečio pasiteiravo, kaip karo, pokario metais buvo elgiamasi su  psichinę negalią turinčiais žmonėmis.

„Buvo vokiečių seselės, kurios už papildomą atlygį tokiems ligoniams suleisdavo reikiamą dozę vaistų. Tą patį darė ir rusai savo belaisvių stovyklose, atlikdavo net eksperimentus su žmonėmis, tačiau apie tai mažai rašoma“,- atsakė popietės svečias.

„Kiek padeda tiesos sakymas sergančiam depresija?“,- pasiteiravo G. Lipnevičius.

Tokiems ligoniams nepadeda, jeigu dar turi neįgalumo grupę, jiems dažnai kinta  nuotaika. Beje, Baltarusijoje depresija nelaikoma liga, neduodamas ligonlapis. Tokie ligoniai siunčiami dirbti į gamyklas, fermas – taikoma darbo terapija. 

Popietės dalyvių nuomone, psichikos ligos  prasideda nuo mažumės – ką vaikas namuose mato, girdi.

„Jeigu žmogui atrodo, kad  jis tiek daug daro kitiems paslaugų, bet jam atrodo, kad su juo nedraugauja, nesiseka – tai  depresijos ištakos. Reikėtų  atsiminti, kad  nereikia laukti dėkingumo iš žmonių – žmonės linkę elgtis priešingai. Nereikia stengtis dėl kitų, kol  niekas neprašo“,- sakė V. Mikalauskis.

„Kodėl žmonės įsitraukia į religines sektas?“- klausė popietės dalyviai.

Pasak svečio, jeigu žmogus namuose negauna dėmesio ir šilumos, jis eina į sektą, kur jaučiasi reikalingu.

„Ar žiniasklaida, televizija neturi neigiamos įtakos, ypatingai jaunimui? Šiandien nusikeikti eteryje nieko nebereiškia. Žiūrėdamas spektaklį, kuriame liejasi keiksmažodžiai, jaunimas juokiasi, ploja“,- domėjosi bendruomenės nariai.

„Jeigu jaunimas ploja, vadinasi, jauniems žmonėms tokie spektakliai reikalingi“,- sakė Psichikos sveikatos centro darbuotojas.

„Mes visi gyvenime norime matyti  ir girdėti tik gražius dalykus, tačiau daugelis žiūrime „TV pagalbą“. Gyvenimas  įvairiapusis, susideda  ne tik iš gražių dalykų. Reikia džiaugtis bendravimu, kiekviena diena – tai duoda gerų rezultatų. Kryžiažodžiai, šachmatai, fizinė ir protinė veikla pailgina gyvenimą“,- „Kavos popietę“ apie psichikos susirgimus apibendrino pirmininkas G. Lipnevičius. „Kavos popietės“ dalyviai  gausiais aplodismentais padėkojo  V. Mikalauskiui už įdomų pasakojimą bei suteiktas žinias.

Bendruomenės „Kavos popietes“ organizuoja  pirmininkas G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: R. Radavičienė, O. Kazlovskaja, T. Kojelienė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019