Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietėje medicinos įstaigų vadovai papasakojo apie mokamas ir nemokamas paslaugas

Avatar

Paskelbta

data


Rugsėjo 23 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, atvyko Šiaulių teritorinės ligonių kasos laikinoji direktorė Dalia Miniauskienė bei Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Inga Kvedarienė; VšĮ Radviliškio ligoninė direktorius Vaidas Smalinskas bei jo pavaduotoja medicinai Kristina Vyšniauskienė; Radviliškio poliklinikos (PSPC) direktorės pavaduotojas Aloyzas Juodis bei vyr. slaugytoja Žydrūnė Motiejūnienė; „MediCA klinika“ padalinio vadovė Vilma Lapinskienė, vėliau prisijungė Tarybos narė Vilma Aleknienė.
Popietėje buvo aptarti gyventojams aktualūs klausimai, susiję su medicinos sritimi: mokamos ir nemokamos medicinos paslaugos, gydytojų trūkumas ir kt.
Klausimai  Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovėms
Už kurias medicinos paslaugas  nereikia mokėti ?
Šiaulių teritorinės ligonių kasos laikinoji direktorė Dalia Miniauskienė informavo popietės dalyvius, už kokias suteiktas medicinos paslaugas nereikia mokėti: „Kasdien susiduriame su įvairiais klausimai ir tie klausimai dažnai susiję su nežinojimu. Ligonių kasa vykdo Privalomojo sveikatos fondo draudimą.  Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) biudžetas surenkamas iš mokesčių mokėtojo pinigų. Ligonių kasos kasmet pinigus paskirsto Teritorinėms ligonių kasoms pagal gyventojų skaičių, pagal įstaigų skaičių ir kitus teisės aktais nustatytus kriterijus. Ligonių kasos sudaro sutartis su gydymo įstaigomis dėl sveikatos paslaugų apmokėjimo. Vienos jų – tai šeimos gydytojo paslaugos, tyrimai, kuriuos nemokamai gali atlikti šeimos gydytojas. Prie šeimos gydytojo prisirašiusiems žmonėms nemokai teikiamos odontologo paslaugos, reikia sumokėti tik už plombines medžiagas ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones. Visi gydytojai specialistai konsultuoja pacientus dviem metodais: yra paprastoji konsultacija ir konsultacija su manipuliacijomis – Ligonių kasa apmoka už šias konsultacijas. Jeigu eisite pas gydytoją specialistą konsultuotis be siuntimo arba nenorėsite laukti eilėje, teks susimokėti pačiam. Nereikia siuntimo pas gydytoją  dermatovenerologą, jeigu yra būtina pirmoji pagalba ir jeigu pacientas yra stebimas specialisto. Siuntimas – jūsų gydančio gydytojo komunikacija su kitu gydytoju – konsultantu“.
Dėl vaistų ir slaugos priemonių pirkimo

Pasak D. Miniauskienės, žmonės skundžiasi, kad gulint ligoninėje reikia pirkti sauskelnes, vaistus. Iš Ligonių kasų biudžeto apmokamas stacionarinis gydymas – vaistų bei sauskelnių pirkti nereikia. Teisės aktais nėra nustatyta, kokios slaugos priemonės turi būti naudojamos, tik nurodoma, kad  ligoninė turi užtikrinti slaugą. Ligoninė gali naudoti vienkartines paklodėles, daugkartines – tai ligoninės pasirinkimas. Kartais pacientams pasiūloma nusipirkti sauskelnių kaip alternatyvią slaugos priemonę.

Jeigu žmogus iki atsigulimo į ligoninę vartojo savo kompensuojamus vaistus, ligoninėje  receptas gali būti pratęsiamas, jeigu ligonis tuos vaistus vartojo mėnesį iki atsigulimo į stacionarą.
Dėl medicininės reabilitacijos
Medicininė reabilitacija nėra skiriama žmogaus pageidavimu – ji griežtai skiriama pagal nustatytas medicinines indikacijas. Gydantis gydytojas tariasi su reabilitacijos gydytoju ir tik jų  abiejų sprendimu reabilitacija skiriama. PSD fondo biudžetas planuojamas ir valdomas, gydymo įstaigoms reabilitacijai skiriama nustatyta suma. Jeigu gydymo įstaigoje nebėra pinigų, tačiau žmogui reabilitacija būtina, visada reabilitacijai skiriami papildomi pinigai. Gydytojas, kuris siunčia ligonį, rašo Ligonių kasoms prašymą išimties tvarka skirti reabilitaciją, Ligonių kasų ekspertai per vieną parą nustato, ar reabilitacija būtina, jeigu būtina – pinigai skiriami.
Ar gavus siuntimą už gydymo paslaugas reikia mokėti?
Jeigu pacientas registruojasi pas gydytoją eilės tvarka, mokėti nereikia. Gydymo įstaiga turi registruoti ligonį su siuntimu. Siuntimas galioja mėnesį, per šį laiką reikėtų užsiregistruoti pas gydytoją, o pats vizitas gali įvykti ir vėliau. Jeigu pas konsultantą didelė eilė, turi būti pasiūlyta kita vieta, kur mažesnė eilė. Su siuntimu nesate apriboti – galite pasirinkti gydytoją bet kurioje, turinčioje sutartį su ligonių kasa, gydymo įstaigoje. Jeigu situacija grėsminga gyvybei, konsultanto pagalba teikiama be eilės. Tačiau konsultacija nėra įvardinta kaip paslauga dėl grėsmės gyvybei. Jeigu nenorite laukti eilėje, galite kreiptis mokamos konsultacijos. Mokama paslauga suteikiama be eilės, tačiau ji nėra apmokama iš PSD. Jeigu situacija grėsminga gyvybei, būtinoji pagalba teikiama be eilės.
Už brangesnius vaistus turite sumokėti tik kainos skirtumą
Jeigu žmogui, gulinčiam ligoninėje, gydytojas pasiūlo naujus vaistus, kurių nekompensuoja Ligonių kasos, ligonis turi sumokėti skirtumą tarp to, ką apmoka Ligonių kasos ir tarp naujo vaisto kainos. Šis skirtumas sumokamas į ligoninės kasą. Pavyzdžiui, gydymas paprastu antibiotiku kainuotų 30 eurų, su naujais vaistais – 80eurų, tad  50 eurų skirtumą turite sumokėti  ligoninės kasoje. Ligoninėje taip pat  galite pasirinkti paslaugą, kurios gydytojas nepaskyrė, pavyzdžiui, nugaros masažą. Tokias paslaugas galite nusipirkti. Gydytojas gali pasiūlyti ir kitas mokamas paslaugas – jūsų teisė sutikti, arba ne. Jeigu sutinkate apsimokėti, privalote viską žinoti apie tai: kiek sumokės Ligonių kasos, kiek reikės prisidėti, būtina savo parašu patvirtinti sutikimą.
Klausimai dėl dantų protezavimo

Jeigu žmogus nelaukdamas eilėje protezuojasi dantis už savo lėšas, Ligonių kasoms pateikia sąskaitas ir jam, sulaukus eilės, grąžinama nustatyta suma. Radviliškyje norint protezuotis dantis eilėje reikia laukti apie 3 metus. Stoti į eilę dantų protezavimui  gali pensininkai, neįgalieji, socialiai remtini, vaikai bei ligoniai, gydyti nuo onkologinių burnos ligų, Antrą kartą stoti į eilę galima, kol po kompensavimo nepraeina treji metai.  Jeigu asmuo, stovintis eilėje, miršta, pinigai kompensuojami paveldėjimo teisę turintiems artimiesiems. Priešlaikinėje pensijoje esantys asmenys negali stoti į eilę dantų protezavimui.
Jeigu dantys netinkamai suprotezuoti, reikia kreiptis į gydymo įstaigą, prašyti, kad pakoreguotų. Už nekokybišką protezavimą Ligonių  kasos pinigų negrąžina, tiesiogiai už gydymo kokybę atsako gydantis gydytojas. Beje, eilės dantų protezavimui niekam negalima užleisti – nei giminaičiui, nei sutuoktiniui.
Ar seneliai gali pasiimti ligonlapį?
Dėl anūko slaugos seneliai gali pasiimti ligonlapį 14 dienų.
Kodėl reikia mokėti už švirkštus?

Draustiems pacientams visos gydymo paslaugos nemokamos. Mokestis už švirkštus – neteisėtas dalykas. Jeigu jaučiate, kad esate neteisingai apmokestinami ar kilo konfliktai su gydytoju, reikia eiti pas gydymo įstaigos administraciją ir aiškintis situaciją. Jeigu jų atsakymas  netenkina, reikia kreiptis į Ligonių kasų vadovus, pateikiant gydymo įstaigos atsakymą į jūsų pretenziją ir mokėjimą įrodančius dokumentus.
Ar reikia mokėti už rentgeno nuotraukas ir kitas medicinos priemones?

Jei gydytojo siuntime nurodoma, kad jam bus reikalingi tyrimo vaizdai, tuomet mokėti nereikia, tačiau jei pacientas pats pageidauja nuotraukos, už ją reikės susimokėti. Atliekant magnetinį rezonansą, nereikia mokėti nei už  vienkartinius rūbus, nei už nuotrauką. Beje, vienkartinis rūbas šioje procedūroje nėra būtinas. Atliekant kraujo tyrimą papildomų priemonių pirkti taip pat nereikia.

Klausimai VšĮ Radviliškio ligoninė atstovams
Prieš atsakydamas į popietės dalyvių klausimus, Radviliškio ligoninės direktorius V. Smalinskas trumpai apibūdino Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus darbą, atsiradusias naujoves: „Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius – tai pats emocine prasme sudėtingiausias skyrius ligoninėje, per metus jame guli apie 300 ligonių, kiekvieną savaitę miršta po ligonį, o kartais ir daugiau. Skyriuje dirba 3 gydytojai, yra 61 lova. Vasarą guli apie 35-40 ligonių. Rudenį, žiemą ir pavasarį skyriuje visos lovos užimtos, atsiranda eilės. Dar Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje dirba kineziterapeutas, masažuotojas, medicinos psichologas, vyr. socialinis darbuotojas, 16 slaugos specialistų, 15 slaugytojų padėjėjų. Pamainoje budi 2 slaugytojos, 4 slaugytojų padėjėjos – šis personalas rūpinasi ligonių gydymu, maitinimu. Per metus Slaugos skyriui nupirktos 23 elektrinės daugiafunkcinės lovos, patenkintas antipragulinių čiužinių poreikis. Palatose ruošiamasi pastatyti televizorius, nes toks poreikis yra. Koridoriuose pastatytos kameros, dėl pacientų būklės stebėjimo bei pacientų ir darbuotojų saugumo – jos pasiteisino. Ligoninė ruošia registruoti savanorių priėmimo statusą. Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje ligoniams svarbus bendravimas su artimaisiais, tačiau kai kurių nėra kam lankyti. Rengiami dokumentai ir bus kviečiami savanoriai, kurie bus oficialiai apmokomi, parengiami šiam darbui. Jaunimui, kuris atliks ne mažiau kaip 3 mėnesių praktiką, stojant į universitetus bus pridedami papildomi balai. Tad kviesime bendruomenę ir visuomenę būti savanoriais“.

Pasak K. Vyšniaukienės, Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gulintys pacientai gauna bazinį gydymą. Būtinus vaistus jie gauna iš ligoninės, už papildus ir vitaminus reikia mokėti papildomai. Jeigu kyla neaiškumų, jeigu nesutinkate su gydytojų sprendimu, reikėtų kreiptis į įstaigos direktorių ar pavaduotoją.

Ydinga praktika išgyvendinta

Gyventojai skundėsi, kad Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje randa ant spintelės padėtą lapelį su rekomenduojamais nupirkti ligoniui vaistais.

Pasak V. Smalinsko, tokia situacija buvo, dabar ji panaikinta, visiems vaistams parašomi receptai – buvo susiklosčiusi negera praktika.

Dėl pabrangusių mokamų paslaugų

Teirautasi, kodėl pabrango Slaugos skyriuje mokamos paslaugos.

Pasak K. Vyšniauskienės, SAM pakėlus Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus 1 lovadienio įkainį, buvo peržiūrėtos mokamų paslaugų kainos. Tiek valstybės finansuojamo lovadienio, tiek mokamos paslaugos lovadienio įkainis vienodas.

Kas ligoniui turi karpyti nagus, skųsti barzdą?

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gulintiems ligoniams, kurie neturi artimųjų, nagai nukerpami, barzdos nuskutamos. Kitais atvejais rekomenduojama savo artimu žmogumi, jo išvaizda pasirūpinti patiems namiškiams. Ligoninės socialinė darbuotoja gali padėti ir organizuoti mokamas kirpėjo paslaugas skyriuje. Taip pat ligoninėje teikiama ir mokama gydomojo pedikiūro paslauga.

Kokius dokumentus reikia sutvarkyti, kad artimieji gautų informaciją apie ligoninėje gulinčio paciento būklę telefonu?

Dėl asmens duomenų apsaugos jokia informacija telefonu nėra teikiama. Ligoninėje paciento apsilankymas – jau yra slapti asmens duomenys, todėl ligoninėje filmuoti, daryti garso įrašus draudžiama. Yra ir išlygų – su direktoriaus leidimu, nurodžius filmavimo tikslą ir kur bus viešinami duomenys, filmuoti galima. Filmuotojui bus skirtas lydintis asmuo. Be paciento sutikimo nieko gydymo įstaigos atstovai  negali komentuoti: nei kokia liga žmogus sirgo, nei pas kokį gydytoją lankėsi.

Kada pradės veikti Vaikų ligų skyrius?

Dėl Vaikų ligų skyriaus atidarymo ligoninė padarė viską: išimtas higienos pasas, gautas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos pritarimas, surinktas personalas. Šiuo metu laukiama leidimo iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kodėl ligonių, vykstančių į reabilitaciją, nelydi medikas?

Pasak K. Vyšniauskienės, ligoninė nėra atsakinga už paciento vežiojimą į reabilitacijos įstaigas ir tos paslaugas nei koordinuoja, nei organizuoja.

Kodėl slaugos palatose nenaudojamos širmos nuo neadekvačių ligonių?

Pasak ligoninės atstovų, šiame skyriuje ligoniai skirstomi pagal sveikatos būklės sunkumą. Labai sunkios būklės pacientams, kuriems reikalinga intensyvi slauga ar skleidžia nemalonų kvapą, skiriamos vienvietės palatos, stipresni guldomi į palatas, kuriose daugiau lovų.

Kada pagerės darbas stebėjimo palatoje?

„Stebėjimų palatoje darbas prastas. Ligoniui nukrito kraujospūdis, jį išprašė, po poros valandų savijauta  dar pablogėjo ir vėl tas pats: lašelinė stebėjimo palatoje ir išrašymas į namus. Specialistai neateina per naktį  patikrinti ligonių būklės, išleidžia į namus net nepamatavę kraujospūdžio“,- skundėsi popietės dalyvė.

Ligoninės atstovai pažadėjo atkreipti dėmesį į pastabas.

Kokia lankymo tvarka Slaugos skyriuje?

„Slaugos palatoje gulėjo kolegė, mūsų neįleido, kai atėjome jos aplankyti“,- sakė popietės dalyvė.

Pasak K. Vyšniauskienės, Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje yra lankymo valandos, o ir pacientai ne visada nori lankytojų.

Kokią naudą gali duoti tik trys masažai?

Tai yra pirminio lygio reabilitacija, po kurios sprendžiama apie tolimesnį gydymą pagal indikacijas ir poreikį.

Klausimai poliklinikos atstovams

Nemažai klausimų sulaukė ir Radviliškio poliklinikos atstovai.
Kada normaliai pradės veikti procedūrinis kabinetas?
Pasak popietės dalyvių, poliklinikos procedūriniam kabinete nuo 15 val. dirba viena slaugytoja, yra tik trys lovos, reikia ilgai laukti procedūrų.

„Procedūrinis kabinetas dirba  nuo 7 ryto iki 19 val.  vakaro, nuo 7 val.  iki 12 val. dirba viena slaugytoja, vėliau stengiamės, kad būtų 2 slaugytojos. Ruošiamės daryti remontą, įsirengsime didesnę patalpą, bus daugiau lovų“,- atsakė Ž. Motiejūnienė.

Kodėl žmonėms, per 70 metų, nėra prevencinių programų?

Pasak A. Juodžio, dauguma problemų iškyla dėl nežinojimo.  82 metų pacientas skundžiasi, kad prostatos tyrimus jam  liepiama darytis už pinigus, o ne pagal prevencinę programą.  Lietuvoje prevencinės programos veikia nuo 40 iki 75 metų. Prevencinės programos vykdomos nustatytoje amžiaus grupėje, kurioje nustatytas didžiausias sergamumas. Kai nebėra prevencinės programos, gydantis gydytojas pagal poreikį gali atlikti tyrimą, tik apmokėjimas bus iš konsultacijos, ne iš programos lėšų. Jeigu nėra indikacijų, o ligonis pats prašo atlikti tyrimą, teks susimokėti pačiam.

Kada už gydytojo paslaugas reikia mokėti?
Už gydymo paslaugas reikia mokėti neapdraustiems piliečiams – net už apsilankymą pas šeimos gydytoją. Jeigu žmogus draustas, gydytojai būna gana geranoriški, neskiria mokamų procedūrų, jeigu gali paskirti nemokamą. „Gydytojai dirba, kad padėtų,o ne kad kenktų, reikia tik su jais  kalbėtis“,- sakė A. Juodis.
Kada poliklinikoje bus įrengtas liftas?

Radviliškio poliklinikoje numatomas didelis remontas, kuris gali užsitęsti, tad liftas gal atsiras tik po pusmečio.

Dėl kaimų medicinos punktų
Pasak A. Juodžio, kaimų felčerinių punktų darbą reikėtų optimizuoti, o lėšas panaudoti efektyviau: „Štai Gražionių ir Aukštelkų punktai šalia ir jų išlaikymas – pinigų mėtymas į balą. Reikėtų optimizuoti tą tinklą, o  lėšas panaudoti efektyviau. Tyruliuose per metus sumažėjo 25 žmonėmis, greitai neliks gyventojų, tad ir punkto gali nebelikti. Medicinos punktų slaugytojoms važinėti pas ligonius nemokamai duodami automobiliai, sumokama už kurą“.
Kada sumažės eilės pas šeimos gydytoją?„Pas šeimos gydytoją tikrai nebereikia laukti talono 2 savaites, galima gauti po 2 dienų. Yra gydytojų, kurie turi didelius krūvius, pas juo pakliūti sunkiau, tačiau galima persirašyti pas kitus gydytojus, kurie mažiau apkrauti“,- sakė poliklinikos atstovai.
Klausimai UAB „MediCA klinika“ atstovėms

UAB „MediCA klinika“ atstovės sulaukė mažiausiai klausimų – gal dėl to, kad šioje įstaigoje dar nedaug pacientų.
Pasak šios klinikos atstovių, stengiamasi, kad pacientams nereikėtų ilgai laukti eilėje procedūrų:  iki 12 val. atliekami kraujo tyrimai, o laukiantieji kitų procedūrų, pavyzdžiui, susilašinti lašelinę, yra registruojami pagal laiką. 
Tapti šios klinikos pacientu labai paprasta – reikia turėti asmens dokumentą ir parašyti prašymą.

„MediCA klinika“ dar neturi mobilios komandos, važinėjančius pas pacientus į gyvenvietes, tačiau ateityje ji turėtų atsirasti.
Nesusipratimai dėl siuntimo

„MediCA klinika“ išrašė siuntimą pas  dantų chirurgą į konsultacinę polikliniką, tačiau ten  paaiškino, kad „MediCA klinika“ nėra sudariusi sutarties su TLK ir  neregistravo“,- skundėsi šios klinikos pacientė.
Pasak Ligonių kasų atstovių, su odontologo siuntimu galima eiti į visas poliklinikas, kur yra odontologas chirurgas ir sudaryta sutartis su TLK, o ligoninės atstovai pažadėjo išsiaiškinti šį incidentą.
Bendrieji klausimai
Susitikimo pabaigoje buvo užduoti klausimai, bendri visų gydymo įstaigų vadovams.
Kiek ir kokių gydytojų trūksta Radviliškio rajone?

Pasak ligoninės vadovo V. Smalinsko,šiuo metu trūksta kardiologo, tačiau spalio pradžioje atvyks naujas, problema yra ir su neurologais. Taip pat papildomo gydytojo reikėtų Slaugos skyriuje. Šiuo metu  sprendžiama, ar Radviliškio ligoninei bus suteiktas rezidentūros bazės statusas – tada atvyktų gydytojai rezidentai. Jauniems gydytojams skiriamos kompensacijos, patvirtintos Tarybos. Problema, kad Radviliškis yra  toli nuo mokymo įstaigų -Vilniaus ir Kauno, jauni gydytojai nenori važiuoti į rajonus, renkasi darbą didžiuosiuose miestuose arba  užsienyje.
„Poliklinikoje problemos su gydytojais nėra. Perspektyvoje bus, nes yra pensinio amžiaus gydytojų. Problemos atsiranda, kai gydytojai suserga ar išeina iš darbo. Ieškome jaunų gydytojų ir jų po truputį atsiranda. Šaukote buvo problema surasti gydytoją – nuolatinio iki šiol nėra, tas pats ir Šiaulėnuose – gydytojai atvyksta padirbėti tik porą dienų per savaitę“,- atsakė Radviliškio poliklinikos (PSPC) direktorės pavaduotojas Aloyzas Juodis.
Už suteiktą išsamią bei naudingą informaciją „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai padėkojo svečiams gausiais aplodismentais, o bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius Radviliškio medikams padovanojo savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą.
„Kavos popietes“ organizuoja ir jos dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padėjo bendruomenės nariai S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, V. Girštautienė, V. Goštautienė, O . Kazlovskaja, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

„Radviliškio krašto bendruomenės“ kelionė į Briuselį

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 7 d., ankstyvą rytą,  „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai išsiruošė į išskirtinę kelionę.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius kartu su  bendruomenės aktyviausiais nariais: pavaduotoja Vilma Alekniene, senjorų vadove Rimante Radavičiene, gidu Albertu Vitartu, bendruomenės namais besirūpinančia Virgute Goštautiene, gardžiu maistu džiuginančia  Irena Grakauskiene, net dvi šventes šiais metais Vėriškiuose suorganizavusiais Roma ir Rimu Mockais bei  kitais keliauninkais  išvyko į Kauną, kad sėkmingai tęstų savo kelionę į Briuselį, aplankant net penkias valstybes: Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Liuksemburgą, Olandiją.

Iš Kauno 80 vietų beveik nauju autobusu išvykome į Lenkiją. Pravažiavome net 980 km. Lenkijos nuostabiais gerais keliais, grožėjomės gamta. Pirmoji kelionės diena neprailgo, vėlai vakare atvykome į Zgozželecas viešbutį. Džiaugėmės gavę puikius kambarius ir dar puikesnius pusryčius.
Anksti ryte pajudėjome Vokietijos link, grožėjomės vaizdingomis Drezdeno apylinkėmis. Saksonijos Šveicarija vadinamos kalnuotos vietovės išraižytomis uolomis, giliais tarpekliais, besitiesiančios įvairiomis reljefo formomis. Vaizdai nenupasakojami. Nors orą kažkas užsakė patį blogiausią – lietų ir vėją, bet keliautojų nuotaikos tai nesugadino.
Toliau kelionė tęsėsi palei didingomis pilimis garsėjančią Elbės upę. Atvykome į Ratheino uolų, tarpeklių, stačių šlaitų ir akmeninių sienų labirintus. Ėjome akmeniniu 76 m ilgio Bastėjos tiltu ir vis grožėjomės Vokietijos gamtos panorama. Aplankėme Kionigšteino tvirtovę, kurioje Saksonijos kunigaikščiai saugojo meno lobynus. Nuo tvirtovės gynybinės sienos atsiveria nuostabūs vaizdai į Saksonijos Šveicariją. Apžiūrėjome XVI amžiaus kareivines, 142 m gylio šulinį, koplyčią, buvusį ginklų arsenalą.
Trečią dieną atvykome į nykštukinę Liuksemburgo kunigaikštystę. Jos senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai žavus miestas, išvagotas stačių skardžių, o senamiestį supa senovinės pilies sienos su bokštais. Ir šioje kelionėje mus gaivino lietus, bet visur spėjome. Ilgokai užsibuvome įspūdingoje gotikinėje Dievo Motinos katedroje. Lankėmės Konstitucijos aikštėje, miesto simboliu tapusiuose kunigaikščio rūmuose. Stebėjome rūmų sargybos pasikeitimą.
Jau sutemus atvykome į Antverpeną. Miesto pavadinimas reiškia „nukirsta ranka“. Miestas – vienas didžiausių Europos uostų ir pasaulinės reikšmės deimantų sostinė (net 80 proc. visų deimantų sukauptačia) ir didžioji jų dalis priklauso žydams. Aplankėme ir džiaugėmės vaikščiodami senamiesčio Didžiąja aikšte su Brabo fontanu ir renesansiniais gildijų namais.
Iš Antverpeno vykome į Briuselį. Apžiūrėjome miestą, kuriame susimaišė ne tik kalbos, bet ir architektūros stiliai. Stebėjomės didžiuliais parkais ir moderniais dangoraižiais. Grožėjomės miesto rotuše, didžiąja aikšte, apsuptą gildijų namais, karališkaisiais rūmais. 15 val. atvykome į Europos parlamentą, susipažinome su jo veikla. Pabuvojome didžiojoje posėdžių salėje.
Parlamentarai savo darbą buvo baigę, daugybė įvairių šalių delegacijų viena po kitos ėjo į posėdžių salę. Pabuvoję europarlamente, skubėjome į susitikimą-vakarienę su europarlamentaru Viktoru Uspaskich. „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius  kartu su nariais padėkojo V. Uspaskich už tai, kad pažadą, duotą bendruomenės namuose, ištesėjo ir pakvietė bei suteikė galimybę pabuvoti  aktyviausiems bendruomenės nariams Briuselyje. Atsidėkodami  europarlamentarui, radviliškiečiai  įteikė  ant lininės drobės atvežtą Radviliškio krašte užaugintą, barndintą ir iškeptą duoną. Europarlamentaras V. Uspaskich, propaguojantis sveiką gyvenimo būdą, buvo maloniai nustebintas ir iš karto paragavo gardžios duonos, jam vežtos net  2 tūkstančius kilometrų..
Iš Briuselio vykome į Hanoverį – žemutinės Saksonijos sostinę. Aplankėme senamiestį, kuriame daug viduramžiškų pastatų, buvome Kryžiaus bažnyčioje, pastatytoje apie 1300 m. Taip pat pabuvojome rotušėje, Karaliaus rūmuose, kuriuose dabar įsikūręs miesto muziejus. Mieste auga  labai daug didelių, įspūdingai atrodančių platano medžių, o kadangi jų kamienai be žievės, jie dar vadinami paleistuviais.
Pati gražiausia, šilčiausia (net 20°C) diena – grįžimas į Lietuvą bei 890 km per Lenkiją. Važiuodami į namus,  grožėjomės kaimyninės Lenkijos vaizdais, ženkliai pagerėjusia kelių būkle.
Bendruomenės nariai kelionės metu išliko vieningi, visus istorinius objektus lankė kartu ir į namus grįžo šiek tiek pavargę, tačiau kupini gerų įspūdžių. 
Už padovanotą ir sklandžią kelionę „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai dėkingi europarlamentarui V. Uspaskich ir bendruomenės pirmininkui G. Lipnevičiui.

„Radviliškio krašto bendruomenės“  senjorų  vadovė Rimantė Radavičienė




Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė: „Politika turi būti morali“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 14 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Lietuvos respublikos Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Popietėje prie R. Baškienės prisijungė LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas ir Tarybos narys Jonas Povilaitis.
Viešnia  papasakojo apie savo pareigas LR Seime, atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Pagrindinė pareiga – užtikrinti sklandų LR Seimo darbą
„Mano kelias į apygardą Šiaulių rajone, Kuršėnuose, eina per Radviliškį – esame kaimynai. Labai  džiaugiuosi, kad  viename iš verslo renginių jūsų bendruomenės lyderis pakvietė mane atvažiuoti į popietę. Jeigu kiekvienas į gyvenimą pažvelgtumėme iš gerosios pusės, visai kitaip atrodytų mūsų pasaulis, nesklandumus bei problemas imtume spręsti dar uoliau. Dirbu Seime jau ketvirtą kadenciją. 2004 m. mane išrinko Šiaulių rajono žmonės ir prisakė dirbti sąžiningai, tarnauti taip, kaip turi tarnauti kiekvienas politikas. Vienmandatėje apygardoje su visa atsakomybe dirbau žmonėms, po to rinkėjai vėl mane įpareigojo tęsti pradėtus darbus. Buvo toks laikotarpis, kad iš „valstiečių“ LR Seime likau viena, tačiau neperėjau į kitą frakciją. Esu užsispyrusi žemaitė, todėl politikoje nesimėtau į vieną ar kitą pusę. 1996 m. įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir visą laiką esu joje, esu su paprastais kaimo žmonėmis“,- sakė viešnia.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos, jos pareigos LR Seime yra labai atsakingos, o pagrindinė užduotis – rengti darbotvarkes,  užtikrinti sklandų Seimo posėdžių darbą. R. Baškienei tenka pirmininkauti Seimo posėdžiams, o tai nėra lengva: reikia gerai išmanyti Statutą, posėdžių vedimo specifiką.
Šiuo metu – vienas sunkiausių etapų
Pasak viešnios, šiuo metu LR Seimo laukia vienas sunkiausių darbo etapų – Valstybės biudžeto tvirtinimas: „LR Seimo laukia pats svarbiausias darbas – Valstybės biudžetas, kurį turime sudėlioti atsakingai . Jis turėtų būti geresnis, nes auga ekonomika, turėsime daugiau pajamų įvairiose srityse. Galėsime pajamas racionaliai padalinti ir švietimui, ir kultūrai, ir socialiniam sektoriui. Anksčiau paimtos skolos dar tebeslegia, skolų aptarnavimui tenka sumokėti daug pinigų. Bet pavyko išlaisvinti „Sodrą“, kuri yra mūsų tėvų, neįgaliųjų maitintoja. Beveik 4 milijardų eurų  skolą turėjo  „Sodra“. Skolų nebėra, „Sodros“ biudžetas pliusinis, sukaupėme nemažą rezervą. Gailime ir toliau didinti pensijas. Jau padidėjo bazinės pensijos dalis, išmokėti priedai už darbo stažą, viršijantį 30 metų.  Pensijos indeksuojamos, o nuo kitų metų sausio mėnesio visos pensijos didės maždaug 8 proc. Krašto apsaugai suradome lėšų – įvykdėme įsipareigojimą skirti 2 proc. Valstybės biudžeto, o tai sudaro beveik 1 mlrd. eurų. Ar turėsime saugią ateitį – labai priklauso nuo NATO.

Pagal patrauklumą verslui mes Europoje esame 14 vietoje. Vadinasi, veikiame teisinga linkme.

Aktualus  klausimas – vaiko pinigai. Vaiko pinigus numatoma didinti nuo 50 eurų iki 70, o tam reikia apie 198 milijono eurų. Skatinant  gimstamumą, padedant šeimoms, kurios turi 3 ir daugiau vaikų, nuo naujųjų metų kiekvienam vaikui bus mokama po 100 eurų, o kur dar parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą“.
Įstatymai kuriami po pokalbių su žmonėmis  
Pasak R. Baškienės, įstatymų projektai gimsta po bendravimo su rinkėjais: „Į Kuršėnus grįžtu kiekvieną savaitgalį, nes noriu girdėti žmonių problemas. Pavyzdžiui, moteris pasiskundė, kad  jos buvęs vyras nemoka alimentų, todėl buvo sukurtas  įstatymo projektas – vaikų išlaikymo fondas. Valstybė moka alimentus vaikams, o iš nemokančiojo vyro lėšas išsireikalauja jau valstybė su palūkanomis. Taip skatinama prisiimti atsakomybę už vaikus – deja, yra net 22 tūkstančiai vaikų, kuriuos pamiršo tėvai. Tokie susitikimai leidžia keisti įstatymus, teikti naujus įstatymų projektus“.
Nesugebi dirbti – užleisk vietą kitam

Susitikimo metu viešnia palietė ir reformų klausimą: „Buvo daromos reformos švietimo, vaikų teisių apsaugos srityse. Mane žavi premjero Sauliaus Skvernelio ryžtingumas – nesugebi dirbti,  užleisk vietą kitam ministrui. Taip atsitiko ir su švietimo ministre – atėjo dirbti kitas.

Svečiai atsakė į popietės dalyvių klausimus
Po viešnios bei  LR Seimo darbo apžvalgos, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė bei LR Seimo narys A. Gaidžiūnas atsakė į popietės dalyvių klausimus.
Koks Seimo nario atlyginimas?

Seimo nario atlyginimas „į rankas“- 2030 eurų. Jeigu Seimo narys yra ir  komiteto pirmininkas – dedasi atitinkamas procentas. Seimo nariams skiriamos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio lėšos  parlamentinėms išlaidoms. Nepanaudotos parlamentinės išlaidos sugrįžta į biudžetą“,- sakė R. Baškienė.
Kokia nauda Lietuvai iš Seimo narių komandiruočių, kiek lėšų joms išleidžiama?
„Komandiruotės apsprendžia Lietuvos atstovavimą Europos Sąjungos šalyse. Seimo narių delegacijos garsina Lietuvos vardą, parsiveža išminties ir patirties, jos reikalingos. Užsienio  reikalų komiteto nariai turi važiuoti į užsienio komandiruotes. Priimame ir užsienio delegacijas, tad susidaro nemažos lėšos. Per metus komandiruotėms bei delegacijų priėmimui Seimas išleidžia apie  200  tūkst. eurų. Aš pati esu nuvažiavus tik vieną kartą  į komandiruotę, kuri kainavo 230 eurų. Savo veiklą skiriu darbui Lietuvoje “,- į klausimą atsakė  LR Seimo narė  R. Baškienė.
Ar nereikėtų mokiniams pamokų metu, o  Seimo nariams posėdžių metu uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais?
Pasak viešnios, daugelis mokytojų džiaugiasi, kad su mokiniais gali bendrai naudoti mobiliąsias programas. Pačioms švietimo bendruomenėms reikia priimti sprendimą, kaip daryti su mobiliaisiais telefonais. Seimo narius, besikalbančius telefonais posėdžių metu, pastebi žmonės, parodo žiniasklaida – vaizdas nėra geras. Tačiau Seimo narys turi mokėti  ir klausytis, ir atsakyti į žinutę jei skubiai, bet tai turi netrukdyti Seimo darbui.
Ar numatyta, kiek kartų Seimo narys turi susitikti su rinkėjais?

Susitikimas su rinkėjais priklauso nuo Seimo nario sąžinės, pasirengimo ir noro tarnauti žmonėms. Susitikti su gyventojais – būtinybė.

Ar numatoma mažinti lėšas kultūrai?
Pasak viešnios, ši  žinia nepagrįsta, nes 8-9 proc. lėšos didėja visoms sritims – mokytojų, bibliotekininkų atlyginimai augs. Kultūra – „valstiečių“ partijos prioritetas, per  visuomenės švietimą, kultūrą galima sukurti kitokią Lietuvą.
Ar planuojama didinti neapmokestinamą minimumą?

„Neapmokestinamą minimumą reikėtų didinti, tačiau  reikia atsakingai paskaičiuoti. Jeigu į biudžetą nesurenkamos lėšos,  kaip jas paskirstysi kitoms reikmėms ?“,- atsakė R. Baškienė.
Tarybos narys G.Lipnevičius klausė: Spaudoje paviešinta informacija, kad  taršos mokestis automobiliams bus 1,5 tūkst. eurų per metus. Ar tai tiesa?“
Pasak LR seimo nario A. Gaidžiūno, taršos mokestis mokamas tik įsigijus naują taršų automobilį arba jį perregistruojant. Šis įstatymas dar nėra priimtas, tai bus automobilio registracijos mokestis, ne kasmetinis. Šis mokestis skatins Lietuvos gyventojus pirkti mažiau teršiančius, naujus automobilius.
Labiausiai susirinkusius pribloškė, kad Seimo narys A. Gaidžiūnas pasakė, kad jis balsuos už drastišką taršos mokestį automobiliams.
Tarybos narys G. Lipnevičius paklausė, ar nėra svarstoma taikyti PVM atskaitą visiems automobiliams, kuriuos įsigyja įmonės.

Pasak Seimo narių, svarstomi  visi variantai.
Ar bus taikomas nekilnojamo turto pelno mokestis?

„Reikėtų kuo mažiau gąsdinimo politikos. Pelno mokestis yra taikomas nekilnojamajam turtui, kurio vertė – daugiau nei 220 tūkst. eurų. Šis mokestis – po 1 proc. nuo sumos, kuri viršija 220 tūkst. eurų, svarstoma nuleisti šią kartelę iki 100 – 150 eurų  ( dar svarstysime), tai  palies tuos, kurie gyvena prabangiuose namuose – turtingi žmonės turėtų prisidėti prie gėrio kūrimo valstybėje“ – sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.
Tarybos narys G.Lipnevičius pasiteiravo: Kaip būtų galima paaiškinti faktą, kad Vilniaus apskrityje mažiausiai dirbamų žemių, tačiau daugiausia ūkininkų?“

„LR Seimo kaimo reikalų komitetas pasisako prieš „sofos ūkininkus“. Tokie ūkininkai registruoja ūkius, samdo žmones, kurie dirba. Kiti deklaruoja žemes ir pasiima ES išmokas. Populiarus ir pievų deklaravimas – nušienaujamos pievos ir pasiimamos išmokos. Esame žemės ūkio kraštas, tad visos žemės turi būti dirbamos. Beje,  Radviliškio rajonas neturi nederlingų žemių, priskiriamas prie derlingų žemių“,- į klausimą atsakė  A. Gaidžiūnas.

Ar bus patvirtintas Civilinių išieškojimų įstatymas?

„Šio įstatymo reikia, kad būtų daugiau skaidrumo. Teisės komitete šis įstatymas – svarstymo stadijoje. Įstatymas pareikalaus atsakomybės už nepelnytai įsigytą turtą ir, manau, kad jį priims šitas Seimas. Iš šešėlio išieškomi didžiuliai pinigai – 200-300 mln. eurų jau  atkeliavo papildomai į valstybės biudžetą, optimizuojama valstybinių įmonių veikla“,- sakė R. Baškienė.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė atkreipti dėmesį, kad  nuo kovos su šešėliu
nukentėjo daug verslininkų, bet nei vienas valdininkas, civilinė atsakomybė turėtų kristi ir ant valdininkų.

Kodėl  „Lietuvos geležinkelio“ padaliniai iš Radviliškio  perkeliami į Vilnių?

Pasak Seimo narės, optimizuojant  įmonių veiklą būtina viską įvertinti. Reikia stiprinti regionus, o ne tik Vilnių.

Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė, jų priimta daugiau į depus, tačiau  administracijos daugelis darbuotojų neteko darbo, o etatai perkelti į Vilnių. Gaila, kad  nei meras, nei kiti tuo metu rajonui atstovavę Seimo nariai net nesipriešino etatų perkėlimui, naikinimui Radviliškio rajone.

Tūkstančiai hektarų miškų priklauso užsieniečiams. Kokią naudą tai duoda?
„Užsienietis Lietuvoje  žemės gali turėti 50 hektarų, miško – 1,5 tūkst.  hektaro. Šis įstatymas priimtas pavėluotai, miškus jau supirkusios kelios įmonės“,- atsakė A. Gaidžiūnas.

Kiek LR Seime yra moterų?

„LR Seime yra 32 moterys iš 141 Seimo narių. Yra moterų parlamentinė grupė. Neturiu Seime priešų. Viskas vyksta draugiškai, dalykiškai bendraujame. Diskusijos neturi tapti žmogiškųjų santykių priešprieša. Žmogiškasis faktorius turi būti aukščiau, politika turi būti morali. Kuo mažiau nesantaikos, kuo mažiau pykčio“,- atsakė R. Baškienė.
Kodėl didinama atskirtis tarp pensininkų – vieniems pensijos didinamos 20 eurų, kitiems – 100?
„Kiekvienas žmogus dirbo skirtingą laikotarpį. Bazinė pensija visiems vienoda, o kintamoji pensijos dalis – pagal darbo stažą ir mokėtas įmokas. Mažas pensijas reikia kelti daugiau, kad žmogus galėtų išgyventi.  Problema ta, kad vieni žmonės dirbo 15 metų, kiti – gal  35 metus ir mokėjo skirtingas įmokas – tad jos vienodos  būti negali.  Pensijas indeksuojame 8 proc. – didiname visiems“,- atsakė LR Seimo narė R. Baškienė.

Ar bus didinamos našlių pensijos?

Pasak R.Baškienės, ši pensija neindeksuojama. Nuspręsta kol kas palikti ją tokią, ar bus didinama – neaišku.

Išsekus klausimams, bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padėkojo  LR Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai  R. Baškienei bei LR Seimo nariui A. Gaidžiūnui už dalyvavimą popietėje. R. Baškienei buvo  įteiktas „Radviliškio krašto bendruomenės“ suvenyrinis medalis, bendruomenės nariai svečius išlydėjo gausiais aplodismentais.
Tradicines bendruomenės popietės rengia ir jų  dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padėjo bendruomenės nariai: T. Gaidelienė, V. Girštautienė, B. Tamoševičienė, G. Chodosovskaja, Z. Romarienė, O. Kazlovskaja, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
Kitoje popietėje – susitikimas su teatro bei kino aktore Inga Norkute. „Kavos popietės“ vyksta pirmadieniais, 12 valandą, „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, Dariaus ir Girėno g. 30, trečias aukštas. Visi bendruomenės renginiai nemokami.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019