Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

E. Gaubas: „Neturiu net mokytojo, kuriam galėčiau padėkoti“

Avatar

Paskelbta

data


Lapkričio  12 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose organizuotoje „Kavos popietėje“ lankėsi radviliškietis medžio skulptorius, tautodailininkas Edmundas Gaubas. „Mes dažnai kviečiamės į kavos popietes įvairius žmones ir pamirštame talentingus bendruomenės narius. Šiandien pas mus apie savo kūrybą papasakoti atvyko bendruomenės narys, medžio skulptorius Edmundas Gaubas“,- popietės svečią pristatė bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Kūrybos pradžia – sovietų kariuomenėje
Pasak radviliškiečio menininko E.Gaubo, pirmieji bandymai drožinėti buvo tarnaujant sovietų armijoje, o pamačius, kad neblogai sekasi, tai tapo viso gyvenimo laisvalaikio pomėgiu. „Dirbant Žemės ūkio mašinų gamykloje, būdavo organizuojamos parodos, kuriose dirbantieji eksponuodavo savo kūrinius. Pradėjau dalyvauti šiose parodose su savo drožiniais, kasmet darbai tobulėjo. Bendradarbis atnešė „smetonišką“ A raidės enciklopedijos tomą ir tada susidomėjau istorija. Iš šios enciklopedijos labai daug sužinojau apie kunigaikštį Algirdą, kokias jis kovas laimėjo prieš totorius.   Nuo 1987 m. dalyvavau Atgimimo parodose su Didžiųjų kunigaikščių bareljefais. Bandžiau drožinėti kūrinius ir kitomis temomis, tačiau vis dėlto man patiko istorinė tema ir sūnus Martynas patarė eiti šia linkme, nesiblaškyti“,- pasakojo skulptorius.
E.Gaubo sūnus Martynas Gaubas – žinomas skulptorius Lietuvoje ir užsienyje, pelnantis aukso medalius už skulptūras iš ledo, smėlio, sniego. „Sūnus užaugo ant skiedryno, tad jam nieko kito nebeliko, kaip tik tapti skulptoriumi. Šiandien galiu pasakyti, kad aš likau kažkur pastalėje, o jis – jau visa galva aukštesnis. Šiuo metu Martynas dirba su bronza, o tai skulptūroje – jau „aukštasis pilotažas“,- sūnaus pasiekimais didžiavosi tėvas.
Žymusis kūrinys – „Žalgiris. Lietuviai sugrįžo“
Vienas žymiausių ir didžiąją dalį Lietuvos apkeliavęs menininko darbas – įspūdingas horeljefas, skirtas Žalgirio mūšio 600 – mečio progai paminėti – „Žalgiris. Lietuviai sugrįžo“. Šį įspūdingo dydžio – 3,4 m ilgio ir 1 m aukščio – kūrinį  E.Gaubas kūrė penkerius metus, kiekvienai figūrėlei skirdamas net po mėnesį. „ Prieš kurdamas „Žalgirį“ miesto bibliotekoje perskaičiau turbūt visas istorines knygas. Pirmiausia reikėjo nusipiešti eskizus, vėliau dėlioti figūrėles, jas derinti, keisti jų rankų, kūno padėtį, matuoti proporcijas“,- pasakojo menininkas.
Pasak E.Gaubo, šis jo kūrinys yra daug pakeliavęs – eksponuotas Trakų pilyje, Valdovų rūmuose, parodose Gniezne, Jurbarke, Panevėžyje. Kad darbas buvo pastebėtas ir įvertintas, rodo tai, kad jis įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą, o jo autorius puikuojasi fotomenininko R.Dikavičiaus albume „Laisvės paženklinti“, šalia žymiausių Lietuvos menininkų. „Kad pakliūsiu į R.Dikavičiaus knygą šalia žymių menininkų net nesvajojau – juk aš neturiu jokio menų mokslo baigimo pažymėjimo, net mokytojo neturiu, kuriam galėčiau padėkoti. Tėvas kartais padarydavo kėdę, stalą, spintelę, bet drožiniais neužsiimdavo“,- sakė radviliškietis.
Šiuo metu žymusis horeljefas „Žalgiris. Lietuviai sugrįžo“  saugomas E.Gaubo namuose. „Tikėkimės, kad ateityje atsiras Radviliškio karšto muziejus, kuriame jūsų kūriniai tikrai suras savo vietą ir jais galės pasigrožėti radviliškiečiai bei miesto svečiai“,- išreiškė viltį bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius.

Artimesnis tradicinis menas
Popietės svečias sakė, kad jam visada buvo ir yra artimesnis bei suprantamesnis tradicinis, ne šiuolaikinis menas. Bendruomenės pirmininko paklaustas, kaip jis vertina 200 tūkst. litų kainavusią skulptūrą Vilniuje „Vamzdis“, šis atsakė, kad tokių kūrinių nevertina ir už tokius pinigus būtų galima daug gražių dalykų padaryti. „Man artimesnis tradicinis menas. Buvau su sūnumi Martynu Kultūros ministerijoje, parodoje, skirtojeŽalgirio mūšio 600 – osioms metinėms. Ten buvo eksponuojamas paveikslas – pilkas fonas, kuriame nupiešta pilkai juoda juosta. Pasirodo, kad tai – mūšyje dalyvavusio žirgo uodega. Taip jau yra, kad jaunimui patinka modernusis menas, vyresniems – tradicinis ir abi pusės turbūt teisios“,- samprotavo menininkas.
Miestą puošia per dešimt skulptūrų
Edmundas Gaubas aktyviai dalyvauja medžio drožėjų pleneruose, kurių dalyvių kūriniai puošia Radviliškio miestą bei rajoną. Menininkas suskaičiavo, kad mieste pastatyta 10 jo skulptūrų: ir suolelis centre, ir skulptūros miesto parke, prie gaisrinės, prie senųjų kultūros namų, prie darbo biržos, Trys kryžiai prie bažnyčios.
„Esu prisidėjęs  ir prie skulptūros pastatymo miesto centre, prie fontano. Sužinojęs, kad naikinamas Komunalinis kombinatas, nuėjau pas merą ir pasakiau, kad reikia iš ten paimti gražią merginos skulptūrą. Gal merui ji nerūpėjo, nes atsakė, kad skulptūros nepastebėjęs. Sūnus susisiekė su skulptūros autoriumi A. Toleikiu – pasirodo, skulptūrą norėta pastatyti miesto centre, tačiau šios minties atsisakyta, nes mergina buvo per daug apsinuoginusi. Nežinau, su kuo meras kalbėjo, ką darė, man tik svarbu, kad skulptūra nebuvo išvežta iš miesto ir pastatyta prie fontano“,- pasakojo E.Gaubas.
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius paklausė E.Gaubo, kodėl menininkas neišdrožia savo pavardės ant kūrinių – štai meras, nors ir ne skulptorius, savo pavardę įamžino ir  ant skulptūros prie fontano, ir ant lentelės prie serpantino paminklo. „Gal kam ir svarbu įsiamžinti, man tai nelabai rūpi“,- atsakė E.Gaubas.
Apie ateities planus
Šiuo metu menininkas baigia naujausią savo kūrinį – 1,5 m aukščio ir 3 m ilgio horeljefą, skirtą mūšio su bermontininkais prie Radviliškio 100 – mečiui paminėti. „Tai didesnis darbas nei „Žalgiris“, jis jau beveik baigtas. Kūrinyje vaizduojamas lietuvių mūšis su bermontininkais Radviliškio mieste, prie bažnyčios: skraido lėktuvai, šaudo, gaudo, sproginėja. Darbas bus eksponuojamas kitais metais, vasario 16 d., vyksiančioje Tautodailės parodoje. Griežčiausia „revizorė“ žmona sakė, kad šis darbas gal geresnis net už „Žalgirį“, labai palankiai įvertino ir sūnus Martynas“,- apie naujausią kūrinį pasakojo medžio drožėjas.
Popietės pabaigoje svečiui buvo padovanota savaitraščio „Radviliškio kraštas“ mėnesio prenumerata, o bendruomenės nariai jam už pasakojimą padėkojo gausiais plojimais.
Lapkričio 12 d. tradicinę „Kavos popietę“organizuoti padėjo bendruomenės savanoriai V.Aleknienė, S.Skorkaitė, R.Radavičienė, A.Litinskas. Prie popietės organizavimo taip pat aktyviai prisidėjo Z.Romarienė, T.Kojelienė, V.Goštautienė.

„Radviliškio krašto“informacija





Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

„Radviliškio krašto bendruomenės“ kelionė į Briuselį

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 7 d., ankstyvą rytą,  „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai išsiruošė į išskirtinę kelionę.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius kartu su  bendruomenės aktyviausiais nariais: pavaduotoja Vilma Alekniene, senjorų vadove Rimante Radavičiene, gidu Albertu Vitartu, bendruomenės namais besirūpinančia Virgute Goštautiene, gardžiu maistu džiuginančia  Irena Grakauskiene, net dvi šventes šiais metais Vėriškiuose suorganizavusiais Roma ir Rimu Mockais bei  kitais keliauninkais  išvyko į Kauną, kad sėkmingai tęstų savo kelionę į Briuselį, aplankant net penkias valstybes: Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Liuksemburgą, Olandiją.

Iš Kauno 80 vietų beveik nauju autobusu išvykome į Lenkiją. Pravažiavome net 980 km. Lenkijos nuostabiais gerais keliais, grožėjomės gamta. Pirmoji kelionės diena neprailgo, vėlai vakare atvykome į Zgozželecas viešbutį. Džiaugėmės gavę puikius kambarius ir dar puikesnius pusryčius.
Anksti ryte pajudėjome Vokietijos link, grožėjomės vaizdingomis Drezdeno apylinkėmis. Saksonijos Šveicarija vadinamos kalnuotos vietovės išraižytomis uolomis, giliais tarpekliais, besitiesiančios įvairiomis reljefo formomis. Vaizdai nenupasakojami. Nors orą kažkas užsakė patį blogiausią – lietų ir vėją, bet keliautojų nuotaikos tai nesugadino.
Toliau kelionė tęsėsi palei didingomis pilimis garsėjančią Elbės upę. Atvykome į Ratheino uolų, tarpeklių, stačių šlaitų ir akmeninių sienų labirintus. Ėjome akmeniniu 76 m ilgio Bastėjos tiltu ir vis grožėjomės Vokietijos gamtos panorama. Aplankėme Kionigšteino tvirtovę, kurioje Saksonijos kunigaikščiai saugojo meno lobynus. Nuo tvirtovės gynybinės sienos atsiveria nuostabūs vaizdai į Saksonijos Šveicariją. Apžiūrėjome XVI amžiaus kareivines, 142 m gylio šulinį, koplyčią, buvusį ginklų arsenalą.
Trečią dieną atvykome į nykštukinę Liuksemburgo kunigaikštystę. Jos senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai žavus miestas, išvagotas stačių skardžių, o senamiestį supa senovinės pilies sienos su bokštais. Ir šioje kelionėje mus gaivino lietus, bet visur spėjome. Ilgokai užsibuvome įspūdingoje gotikinėje Dievo Motinos katedroje. Lankėmės Konstitucijos aikštėje, miesto simboliu tapusiuose kunigaikščio rūmuose. Stebėjome rūmų sargybos pasikeitimą.
Jau sutemus atvykome į Antverpeną. Miesto pavadinimas reiškia „nukirsta ranka“. Miestas – vienas didžiausių Europos uostų ir pasaulinės reikšmės deimantų sostinė (net 80 proc. visų deimantų sukauptačia) ir didžioji jų dalis priklauso žydams. Aplankėme ir džiaugėmės vaikščiodami senamiesčio Didžiąja aikšte su Brabo fontanu ir renesansiniais gildijų namais.
Iš Antverpeno vykome į Briuselį. Apžiūrėjome miestą, kuriame susimaišė ne tik kalbos, bet ir architektūros stiliai. Stebėjomės didžiuliais parkais ir moderniais dangoraižiais. Grožėjomės miesto rotuše, didžiąja aikšte, apsuptą gildijų namais, karališkaisiais rūmais. 15 val. atvykome į Europos parlamentą, susipažinome su jo veikla. Pabuvojome didžiojoje posėdžių salėje.
Parlamentarai savo darbą buvo baigę, daugybė įvairių šalių delegacijų viena po kitos ėjo į posėdžių salę. Pabuvoję europarlamente, skubėjome į susitikimą-vakarienę su europarlamentaru Viktoru Uspaskich. „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius  kartu su nariais padėkojo V. Uspaskich už tai, kad pažadą, duotą bendruomenės namuose, ištesėjo ir pakvietė bei suteikė galimybę pabuvoti  aktyviausiems bendruomenės nariams Briuselyje. Atsidėkodami  europarlamentarui, radviliškiečiai  įteikė  ant lininės drobės atvežtą Radviliškio krašte užaugintą, barndintą ir iškeptą duoną. Europarlamentaras V. Uspaskich, propaguojantis sveiką gyvenimo būdą, buvo maloniai nustebintas ir iš karto paragavo gardžios duonos, jam vežtos net  2 tūkstančius kilometrų..
Iš Briuselio vykome į Hanoverį – žemutinės Saksonijos sostinę. Aplankėme senamiestį, kuriame daug viduramžiškų pastatų, buvome Kryžiaus bažnyčioje, pastatytoje apie 1300 m. Taip pat pabuvojome rotušėje, Karaliaus rūmuose, kuriuose dabar įsikūręs miesto muziejus. Mieste auga  labai daug didelių, įspūdingai atrodančių platano medžių, o kadangi jų kamienai be žievės, jie dar vadinami paleistuviais.
Pati gražiausia, šilčiausia (net 20°C) diena – grįžimas į Lietuvą bei 890 km per Lenkiją. Važiuodami į namus,  grožėjomės kaimyninės Lenkijos vaizdais, ženkliai pagerėjusia kelių būkle.
Bendruomenės nariai kelionės metu išliko vieningi, visus istorinius objektus lankė kartu ir į namus grįžo šiek tiek pavargę, tačiau kupini gerų įspūdžių. 
Už padovanotą ir sklandžią kelionę „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai dėkingi europarlamentarui V. Uspaskich ir bendruomenės pirmininkui G. Lipnevičiui.

„Radviliškio krašto bendruomenės“  senjorų  vadovė Rimantė Radavičienė




Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė: „Politika turi būti morali“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 14 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Lietuvos respublikos Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Popietėje prie R. Baškienės prisijungė LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas ir Tarybos narys Jonas Povilaitis.
Viešnia  papasakojo apie savo pareigas LR Seime, atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Pagrindinė pareiga – užtikrinti sklandų LR Seimo darbą
„Mano kelias į apygardą Šiaulių rajone, Kuršėnuose, eina per Radviliškį – esame kaimynai. Labai  džiaugiuosi, kad  viename iš verslo renginių jūsų bendruomenės lyderis pakvietė mane atvažiuoti į popietę. Jeigu kiekvienas į gyvenimą pažvelgtumėme iš gerosios pusės, visai kitaip atrodytų mūsų pasaulis, nesklandumus bei problemas imtume spręsti dar uoliau. Dirbu Seime jau ketvirtą kadenciją. 2004 m. mane išrinko Šiaulių rajono žmonės ir prisakė dirbti sąžiningai, tarnauti taip, kaip turi tarnauti kiekvienas politikas. Vienmandatėje apygardoje su visa atsakomybe dirbau žmonėms, po to rinkėjai vėl mane įpareigojo tęsti pradėtus darbus. Buvo toks laikotarpis, kad iš „valstiečių“ LR Seime likau viena, tačiau neperėjau į kitą frakciją. Esu užsispyrusi žemaitė, todėl politikoje nesimėtau į vieną ar kitą pusę. 1996 m. įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir visą laiką esu joje, esu su paprastais kaimo žmonėmis“,- sakė viešnia.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos, jos pareigos LR Seime yra labai atsakingos, o pagrindinė užduotis – rengti darbotvarkes,  užtikrinti sklandų Seimo posėdžių darbą. R. Baškienei tenka pirmininkauti Seimo posėdžiams, o tai nėra lengva: reikia gerai išmanyti Statutą, posėdžių vedimo specifiką.
Šiuo metu – vienas sunkiausių etapų
Pasak viešnios, šiuo metu LR Seimo laukia vienas sunkiausių darbo etapų – Valstybės biudžeto tvirtinimas: „LR Seimo laukia pats svarbiausias darbas – Valstybės biudžetas, kurį turime sudėlioti atsakingai . Jis turėtų būti geresnis, nes auga ekonomika, turėsime daugiau pajamų įvairiose srityse. Galėsime pajamas racionaliai padalinti ir švietimui, ir kultūrai, ir socialiniam sektoriui. Anksčiau paimtos skolos dar tebeslegia, skolų aptarnavimui tenka sumokėti daug pinigų. Bet pavyko išlaisvinti „Sodrą“, kuri yra mūsų tėvų, neįgaliųjų maitintoja. Beveik 4 milijardų eurų  skolą turėjo  „Sodra“. Skolų nebėra, „Sodros“ biudžetas pliusinis, sukaupėme nemažą rezervą. Gailime ir toliau didinti pensijas. Jau padidėjo bazinės pensijos dalis, išmokėti priedai už darbo stažą, viršijantį 30 metų.  Pensijos indeksuojamos, o nuo kitų metų sausio mėnesio visos pensijos didės maždaug 8 proc. Krašto apsaugai suradome lėšų – įvykdėme įsipareigojimą skirti 2 proc. Valstybės biudžeto, o tai sudaro beveik 1 mlrd. eurų. Ar turėsime saugią ateitį – labai priklauso nuo NATO.

Pagal patrauklumą verslui mes Europoje esame 14 vietoje. Vadinasi, veikiame teisinga linkme.

Aktualus  klausimas – vaiko pinigai. Vaiko pinigus numatoma didinti nuo 50 eurų iki 70, o tam reikia apie 198 milijono eurų. Skatinant  gimstamumą, padedant šeimoms, kurios turi 3 ir daugiau vaikų, nuo naujųjų metų kiekvienam vaikui bus mokama po 100 eurų, o kur dar parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą“.
Įstatymai kuriami po pokalbių su žmonėmis  
Pasak R. Baškienės, įstatymų projektai gimsta po bendravimo su rinkėjais: „Į Kuršėnus grįžtu kiekvieną savaitgalį, nes noriu girdėti žmonių problemas. Pavyzdžiui, moteris pasiskundė, kad  jos buvęs vyras nemoka alimentų, todėl buvo sukurtas  įstatymo projektas – vaikų išlaikymo fondas. Valstybė moka alimentus vaikams, o iš nemokančiojo vyro lėšas išsireikalauja jau valstybė su palūkanomis. Taip skatinama prisiimti atsakomybę už vaikus – deja, yra net 22 tūkstančiai vaikų, kuriuos pamiršo tėvai. Tokie susitikimai leidžia keisti įstatymus, teikti naujus įstatymų projektus“.
Nesugebi dirbti – užleisk vietą kitam

Susitikimo metu viešnia palietė ir reformų klausimą: „Buvo daromos reformos švietimo, vaikų teisių apsaugos srityse. Mane žavi premjero Sauliaus Skvernelio ryžtingumas – nesugebi dirbti,  užleisk vietą kitam ministrui. Taip atsitiko ir su švietimo ministre – atėjo dirbti kitas.

Svečiai atsakė į popietės dalyvių klausimus
Po viešnios bei  LR Seimo darbo apžvalgos, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė bei LR Seimo narys A. Gaidžiūnas atsakė į popietės dalyvių klausimus.
Koks Seimo nario atlyginimas?

Seimo nario atlyginimas „į rankas“- 2030 eurų. Jeigu Seimo narys yra ir  komiteto pirmininkas – dedasi atitinkamas procentas. Seimo nariams skiriamos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio lėšos  parlamentinėms išlaidoms. Nepanaudotos parlamentinės išlaidos sugrįžta į biudžetą“,- sakė R. Baškienė.
Kokia nauda Lietuvai iš Seimo narių komandiruočių, kiek lėšų joms išleidžiama?
„Komandiruotės apsprendžia Lietuvos atstovavimą Europos Sąjungos šalyse. Seimo narių delegacijos garsina Lietuvos vardą, parsiveža išminties ir patirties, jos reikalingos. Užsienio  reikalų komiteto nariai turi važiuoti į užsienio komandiruotes. Priimame ir užsienio delegacijas, tad susidaro nemažos lėšos. Per metus komandiruotėms bei delegacijų priėmimui Seimas išleidžia apie  200  tūkst. eurų. Aš pati esu nuvažiavus tik vieną kartą  į komandiruotę, kuri kainavo 230 eurų. Savo veiklą skiriu darbui Lietuvoje “,- į klausimą atsakė  LR Seimo narė  R. Baškienė.
Ar nereikėtų mokiniams pamokų metu, o  Seimo nariams posėdžių metu uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais?
Pasak viešnios, daugelis mokytojų džiaugiasi, kad su mokiniais gali bendrai naudoti mobiliąsias programas. Pačioms švietimo bendruomenėms reikia priimti sprendimą, kaip daryti su mobiliaisiais telefonais. Seimo narius, besikalbančius telefonais posėdžių metu, pastebi žmonės, parodo žiniasklaida – vaizdas nėra geras. Tačiau Seimo narys turi mokėti  ir klausytis, ir atsakyti į žinutę jei skubiai, bet tai turi netrukdyti Seimo darbui.
Ar numatyta, kiek kartų Seimo narys turi susitikti su rinkėjais?

Susitikimas su rinkėjais priklauso nuo Seimo nario sąžinės, pasirengimo ir noro tarnauti žmonėms. Susitikti su gyventojais – būtinybė.

Ar numatoma mažinti lėšas kultūrai?
Pasak viešnios, ši  žinia nepagrįsta, nes 8-9 proc. lėšos didėja visoms sritims – mokytojų, bibliotekininkų atlyginimai augs. Kultūra – „valstiečių“ partijos prioritetas, per  visuomenės švietimą, kultūrą galima sukurti kitokią Lietuvą.
Ar planuojama didinti neapmokestinamą minimumą?

„Neapmokestinamą minimumą reikėtų didinti, tačiau  reikia atsakingai paskaičiuoti. Jeigu į biudžetą nesurenkamos lėšos,  kaip jas paskirstysi kitoms reikmėms ?“,- atsakė R. Baškienė.
Tarybos narys G.Lipnevičius klausė: Spaudoje paviešinta informacija, kad  taršos mokestis automobiliams bus 1,5 tūkst. eurų per metus. Ar tai tiesa?“
Pasak LR seimo nario A. Gaidžiūno, taršos mokestis mokamas tik įsigijus naują taršų automobilį arba jį perregistruojant. Šis įstatymas dar nėra priimtas, tai bus automobilio registracijos mokestis, ne kasmetinis. Šis mokestis skatins Lietuvos gyventojus pirkti mažiau teršiančius, naujus automobilius.
Labiausiai susirinkusius pribloškė, kad Seimo narys A. Gaidžiūnas pasakė, kad jis balsuos už drastišką taršos mokestį automobiliams.
Tarybos narys G. Lipnevičius paklausė, ar nėra svarstoma taikyti PVM atskaitą visiems automobiliams, kuriuos įsigyja įmonės.

Pasak Seimo narių, svarstomi  visi variantai.
Ar bus taikomas nekilnojamo turto pelno mokestis?

„Reikėtų kuo mažiau gąsdinimo politikos. Pelno mokestis yra taikomas nekilnojamajam turtui, kurio vertė – daugiau nei 220 tūkst. eurų. Šis mokestis – po 1 proc. nuo sumos, kuri viršija 220 tūkst. eurų, svarstoma nuleisti šią kartelę iki 100 – 150 eurų  ( dar svarstysime), tai  palies tuos, kurie gyvena prabangiuose namuose – turtingi žmonės turėtų prisidėti prie gėrio kūrimo valstybėje“ – sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.
Tarybos narys G.Lipnevičius pasiteiravo: Kaip būtų galima paaiškinti faktą, kad Vilniaus apskrityje mažiausiai dirbamų žemių, tačiau daugiausia ūkininkų?“

„LR Seimo kaimo reikalų komitetas pasisako prieš „sofos ūkininkus“. Tokie ūkininkai registruoja ūkius, samdo žmones, kurie dirba. Kiti deklaruoja žemes ir pasiima ES išmokas. Populiarus ir pievų deklaravimas – nušienaujamos pievos ir pasiimamos išmokos. Esame žemės ūkio kraštas, tad visos žemės turi būti dirbamos. Beje,  Radviliškio rajonas neturi nederlingų žemių, priskiriamas prie derlingų žemių“,- į klausimą atsakė  A. Gaidžiūnas.

Ar bus patvirtintas Civilinių išieškojimų įstatymas?

„Šio įstatymo reikia, kad būtų daugiau skaidrumo. Teisės komitete šis įstatymas – svarstymo stadijoje. Įstatymas pareikalaus atsakomybės už nepelnytai įsigytą turtą ir, manau, kad jį priims šitas Seimas. Iš šešėlio išieškomi didžiuliai pinigai – 200-300 mln. eurų jau  atkeliavo papildomai į valstybės biudžetą, optimizuojama valstybinių įmonių veikla“,- sakė R. Baškienė.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė atkreipti dėmesį, kad  nuo kovos su šešėliu
nukentėjo daug verslininkų, bet nei vienas valdininkas, civilinė atsakomybė turėtų kristi ir ant valdininkų.

Kodėl  „Lietuvos geležinkelio“ padaliniai iš Radviliškio  perkeliami į Vilnių?

Pasak Seimo narės, optimizuojant  įmonių veiklą būtina viską įvertinti. Reikia stiprinti regionus, o ne tik Vilnių.

Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė, jų priimta daugiau į depus, tačiau  administracijos daugelis darbuotojų neteko darbo, o etatai perkelti į Vilnių. Gaila, kad  nei meras, nei kiti tuo metu rajonui atstovavę Seimo nariai net nesipriešino etatų perkėlimui, naikinimui Radviliškio rajone.

Tūkstančiai hektarų miškų priklauso užsieniečiams. Kokią naudą tai duoda?
„Užsienietis Lietuvoje  žemės gali turėti 50 hektarų, miško – 1,5 tūkst.  hektaro. Šis įstatymas priimtas pavėluotai, miškus jau supirkusios kelios įmonės“,- atsakė A. Gaidžiūnas.

Kiek LR Seime yra moterų?

„LR Seime yra 32 moterys iš 141 Seimo narių. Yra moterų parlamentinė grupė. Neturiu Seime priešų. Viskas vyksta draugiškai, dalykiškai bendraujame. Diskusijos neturi tapti žmogiškųjų santykių priešprieša. Žmogiškasis faktorius turi būti aukščiau, politika turi būti morali. Kuo mažiau nesantaikos, kuo mažiau pykčio“,- atsakė R. Baškienė.
Kodėl didinama atskirtis tarp pensininkų – vieniems pensijos didinamos 20 eurų, kitiems – 100?
„Kiekvienas žmogus dirbo skirtingą laikotarpį. Bazinė pensija visiems vienoda, o kintamoji pensijos dalis – pagal darbo stažą ir mokėtas įmokas. Mažas pensijas reikia kelti daugiau, kad žmogus galėtų išgyventi.  Problema ta, kad vieni žmonės dirbo 15 metų, kiti – gal  35 metus ir mokėjo skirtingas įmokas – tad jos vienodos  būti negali.  Pensijas indeksuojame 8 proc. – didiname visiems“,- atsakė LR Seimo narė R. Baškienė.

Ar bus didinamos našlių pensijos?

Pasak R.Baškienės, ši pensija neindeksuojama. Nuspręsta kol kas palikti ją tokią, ar bus didinama – neaišku.

Išsekus klausimams, bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padėkojo  LR Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai  R. Baškienei bei LR Seimo nariui A. Gaidžiūnui už dalyvavimą popietėje. R. Baškienei buvo  įteiktas „Radviliškio krašto bendruomenės“ suvenyrinis medalis, bendruomenės nariai svečius išlydėjo gausiais aplodismentais.
Tradicines bendruomenės popietės rengia ir jų  dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padėjo bendruomenės nariai: T. Gaidelienė, V. Girštautienė, B. Tamoševičienė, G. Chodosovskaja, Z. Romarienė, O. Kazlovskaja, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
Kitoje popietėje – susitikimas su teatro bei kino aktore Inga Norkute. „Kavos popietės“ vyksta pirmadieniais, 12 valandą, „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, Dariaus ir Girėno g. 30, trečias aukštas. Visi bendruomenės renginiai nemokami.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019