Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietėje diskusija apie raundapą , maisto saugą, kiaulių marą

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 26 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ „Kavos popietėje“ bendruomenės pirmininko bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Alvidas Trilikauskas.
Popietės metu buvo aptartos maisto produktų kokybės, gyvūnų laikymo problemos.

Javai purškiami nuodais
Pastaruoju metu daugelį žmonių neramina vadinamuoju raundapu  nupurkšti javai, kurie vėliau naudojami maistui.
„Kai iškyla rimtų problemų, mes informuojame apie jas visuomenę per spaudą, o šiandien pasistengsiu atsakyti į jums rūpimus klausimus. Turbūt girdėjote apie siaučiantį afrikinį kiaulių marą, tačiau atsiranda žmonių, laikančių kiaules, kurie nieko apie marą nėra girdėję. Šiuo metu mūsų rajone pas kiaulių laikytojus maro židinių nėra nustatyta. Virusas, sukeliantis šią ligą, yra persimetęs į Suvalkiją ir aplink ją esančius rajonus. Radviliškio rajone  šiais metais  nustatyti 2 afrikinio kiaulių maro atvejai šernams. Vienas sausio mėnesį Grinkiškio seniūnijoje, kitas balandžio mėnesį Šaukoto seniūnijoje. Tiek kiaulių laikytojų, tiek šernų populiacija rajone yra smarkiai sumažėjusi. Šernų medžiotojai per pirmą pusmetį sumedžiojo tik apie 150, kai ankstesniais metais būdavo dvigubai daugiau.
Yra problemų su gyvūnais augintiniais: jie neprižiūrimi, nešeriami, apkandžioja žmones.
Vasarą nemažai būna pranešimų apie netinkamai laikomą ir sugedusį maistą. Tiriamas atvejis, kad gavę maisto pakeltą žmonės sausainiuose rado kirminų. Kol kas gautas tik vienas toks skundas. Blogai, kai nepasiturintiems žmonėms dalinami galimai sugedę produktai. Jeigu nusipirkote sugedusį maisto produktą, turite kreiptis į parduotuvę ir jums grąžins pinigus, tačiau jeigu su pardavėjais negalima susitarti, ateikite į Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą, kurios adresas Radviliškyje Gedimino g. 63 a. (tel. Nr.8 422 53218). Gavę pranešimą, atliekame subjekto patikrinimą ir nustatome tiekiamų į rinką produktų kokybę bei išsprendžiame iškilusias problemas.. Per metus tarnyba gauna apie 50 skundų“ – sakė svečias. Maždaug pusę jų būna dėl netinkamo maisto, kita pusė – dėl gyvūnų gerovės pažeidimų.
„Kaimuose maisto parduotuvėse  tenka matyti nemažai maisto produktų su pasibaigusiu galiojimo terminu, turėtų kažkas tikrinti, kad tokių atvejų nebūtų“,- pastebėjo popietės dalyviai.
„Rajone yra per 200 prekybos vietų, jos yra tikrinamos pagal rizikos grupę. Mažos rizikos parduotuvės tikrinamos rečiau, didesnės rizikos dažniau. Tikrinimo intervalas gali būti nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau gavę pranešimus visada važiuojame tikrinti“,- atsakė A. Trilikauskas.
„Maisto kontrolę Radviliškio valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje vykdo du darbuotojai, tai jiems apvažiuoti visus prekybos taškus tikrai būtų sudėtinga“,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
„Norėčiau sugrįžti prie glifosatinio herbicido arba raundapo, kuris yra skirtas naikinti piktžolėms, tačiau ūkininkai jį naudoja purkšti grūdines kultūras – jis džiovina grūdus. Mes šį chemikalą suvalgome per miltus, makaronus. Glifosatinis herbicidas gali sukelti vėžį. Ar pavyksta užkardinti šio pavojingo chemikalo naudojimą?“,- klausė svečio bendruomenės pirmininkas.
„Visas pasaulis žino, kad glifosatas kenksmingas, tačiau uždrausti jį naudoti kol kas nesugebame. Lietuvoje jis leidžiamas naudoti iki 2025 metų. Mūsų tarnyba ima mėginius pagal nurodytą stebėsenos planą. Lietuvoje ištiriama per šimtą mėginių. Mes rajone per metus turime paimti 4 tokius mėginius.  Praėjusiais metais paimtuose mėginiuose glifosatų nerasta. Buvo tiriami grikių mėginiai. Šiais metais kol kas yra paimti du mėginiai, glifosato juose nenustatyta. Lietuvoje yra randama glifosato grūduose. Ne visi ūkininkai naudoja tą preparatą. Dažniau chemikalas naudojamas, kai yra drėgni metai arba kai grūdinės kultūros ne laiku subręsta, tai yra pupos, žirniai, vasariniai kviečiai. Jeigu nepraėjo dvi savaitės nuo nupurškimo, šiuose produktuose randama glifosato. Tačiau daugumoje žmonės šį intervalą išlaiko. Mes nežinome, koks tas kiekis yra pavojingas, tačiau, kai nuolat naudojamas nuodingas grūdas, žmogaus organizme nuodai kaupiasi. Tai lėtai veikiantis nuodas, sukeliantis vėžį. Šis chemikalas skatina grūdų nokimą, tačiau jis turėtų būti skirtas tik piktžolių naikinimui“,- sakė svečias.
„Patys auginame grūdines kultūras, o nuodijame save, savo vaikus. Tas chemikalas labai pavojingas, juo nupurškus, kelerius metus neauga žolė, o mes valgome juo nupurkštas kultūras“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Vanduo rajone švarus
„Dar yra viena bėda – geriamajame vandenyje atrandamas  arsenas, niekas nežino, iš kur jis atsirado. Manoma, kad jis gamtinės kilmės.  Mes kol kas galime būti ramūs, rajono vandenyje arseno nerasta, aptikti tik jo pėdsakai. Arsenas taip pat yra labai pavojinga medžiaga, didesni jo kiekiai gali sukelti vėžį. Valstybėje  trūksta pinigų tyrimams, atsiradimo priežasčiai nustatyti.  Žinau, kad Lietuvoje yra nustatyti 7 tokie taškai, kur smarkiai viršijama arseno norma, žmonės vandens nebenaudoja. Arseno aptikta Kupiškio, Raseinių, Ignalinos, Lazdijų, Vilkaviškio, Alytaus, Jurbarko rajonuose“,- sakė A. Trilikauskas.
Pasisukus kalbai apie vandens tyrimus, bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius  popietės dalyvius informavo, kad vandens tyrimai yra daromi Šiauliuose, prie traukinių stoties esančioje laboratorijoje.
„Vandens tyrimus daro ir UAB „Radviliškio vanduo“, jų puslapyje yra informacija apie atliktus tyrimus. Bendrovė yra atsakinga už vandens kokybę iki įvado“,- informavo susirinkusiuosius svečias.
Apie kavinių tikrinimą
„Kas kiek laiko yra numatyta tikrinti valgyklas, kavines, viešąsias maitinimo įstaigas?“,- domėjosi bendruomenės nariai.
„Tikrinimai vyksta pagal rizikos grupes, dažniausiai tikrinimas numatytas  1 kartą per metus. Jeigu nustatyta grubių pažeidimų, tikrinama 2 kartus per metus ir dažniau. Yra buvę, kai kavinės būdavo uždaromos. Šiais metais tokių atvejų nebuvo, buvo uždaryta praėjusiais metais. Kartais užtenka kavinę uždaryti trumpam, kad būtų įvesta tvarka“- sakė inspektorius.
Kompleksai uždaromi dėl kiaulių maro
„Kodėl buvo uždarytas Šiaulėnų kiaulių kompleksas?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Šiaulėnų kiaulių kompleksas buvo uždarytas ne  dėl jame nustatyto maro. Jis buvo patekęs į 10 kilometrų maro židinį, stebėjimo zoną. Todėl  negalėjo kurį laiką išvežti niekur kiaulių, po to buvo taikomi kiti ribojimai, užaugintą  produkciją  teko pardavinėjo labai pigiai, patyrė didelių nuostolių ir tai stipriai prisidėjo prie uždarymo“,- atsakė inspektorius.
„Dar norėčiau pasakyti keletą žodžių apie šį kompleksą. Daug šiaulėniškių skundėsi smarve iš komplekso, o kai kompleksas užsidarė, vėl prasidėjo skundai, nes daugelis žmonių neteko darbo. Šiame miestelyje vienas pagrindinių darbdavių buvo kiaulių kompleksas“,- sakė bendruomenės pirmininkas.
Pasak  A.Trilikausko, visi kiaulių ūkiai yra inspektorių yra tikrinami. Radus netvarką, kai nesilaikoma biologinės saugos reikalavimų, duodama laiko susitvarkyti ir tikrinami pakartotinai. Jeigu ūkininkas nesusitvarko, kiaules liepiama išskersti, tačiau tokių atvejų yra nedaug.
Apie tvarką turgavietėse
„Turgavietėje yra ūkininkai, pardavinėjantys  daržoves ir mėsą. Ar yra tikrinama, kokią mėsą jie pardavinėja?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Ūkininkai, prekiaujantys turguje, tikrai turi pažymėjimus, gaminiai tvarkingi, su etiketėmis. Tačiau siūlyčiau sau prisiimti daugiau atsakomybės ir mąstyti, ką perkame ir iš ko perkame“,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Bendruomenės nariai suabejojo, ar šalia kitų  prekių rūkytais gaminiais prekiaujantys ūkininkai  turi visus reikiamus leidimus.
„Jeigu gaminiai sukrauti ant saulės, iš tokio pardavėjo aš nepirkčiau. Turgavietes tikriname, nelegalių prekeivių kaip ir nėra, tačiau dar vienas kitas gali pasitaikyti. Pasitaiko, kai laikytojas, papjovęs triušį, paukštį ar kiaulę, bando kažkiek mėsos parduoti“,- sakė A. Trilikauskas.
„Žinome, kad mėsa yra ne tik rūkoma, bet ir mirkoma. Iš ko gaminamas tas mirkalas, leidžiantis gaminį greičiau paruošti vartojimui, pavyzdžiui, išrūkyti?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Padaromas sūrimas su įvairiais prieskoniais, kuriame mėsa yra mirkoma. Šiame tirpale palaikyta mėsa paruošiama naudojimui kur kas greičiau – užtenka vos kelių valandų palaikymo. Šis tirpalas žmogui nepavojingas, tik, aišku, apie tai turi būti informuojama produkto ženklinime. Bet aišku, kad skaniau, kai mėsa praleidžiama pro natūralų dūmą“,- sakė inspektorius.

Apie gyvūnų laikymo taisykles

„Nemažai gauname skundų dėl gyvūnų laikymo, žmonės vieni kitus skundžia. Štai buvo istorija, kai žentas skundė uošvius, kad pardavinėja kaimynams sūrius, atveža į turgų, neturi leidimo pardavinėti sūrių neturi. Važiavom  tikrinti, pamatėme, kad žmonės sūrius gamina labai švariai, kaip normaliame ceche. Taip pat žmonės prisigalvoja visokių istorijų, o mes gaištame laiką važiuodami aiškintis. Dažniausiai pasitvirtina tik pusė gaunamų skundų. Taip pat savivaldybė neatsigina nuo valkataujančių, neprižiūrimų gyvūnų. Žmonės  šeria bet kur gyvūnus, o turėtų būti įrengtos specialios vietos jų šėrimui“,- sakė svečias.
„Mes taip pat turime nuotraukų, kur šeriami gyvūnai – moteris papila pripirkusi žuvelių, o kačių paėsti ateina 20-30. Tai vyksta buvusios vaistinės kieme, Vasario -16 osios gatvėje“,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas.
„Pasitaiko, kad žmonės vieno kambario bute laiko didžiulį šunį, išeidami į darbą jį uždaro narve. Šuo kaukia, kaimynai skundžiasi. Kaip tokį žmogų išauklėsi, jeigu jis taip mąsto?“- skundus pakomentavo svečias.
Domėtasi situacija su mokinių maitinimu
Bendruomenės pirmininkas pasiteiravo, kokia situacija bus mokyklose su mokinių maitinimu. „Bus daromas susirinkimas (rugpjūčio 29 d.), kviečiami visų mokyklų valgyklų vadovai, technologai ir kiti darbuotojai. Mokinių maitinimą rajone organizuoja VšĮ „Bruneros“. Problemų kai kuriose mokyklose yra, jos sprendžiamos. Dalyje mokyklų vaikų maitinimas bus organizuojamas pasitelkiant švedišką stalą, kitose išliks valgyklos, kokios  buvo šiol. Radviliškio rajone yra 17 mokyklų valgyklų, kur ruošiamas maistas moksleiviams. Sunku pasakyti, kaip pavyks maitinimo perėjimas prie švediško stalo“,- atsakė A. Trilikauskas.
Aptarus popietės dalyviams rūpimas problemas ir išsekus klausimams, svečiui A.Trilikauskui popietės dalyviai padėkojo aplodismentais, o bendruomenės pirmininkas padovanojo savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą. „Kavos popietės“ dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padeda V.Aleknienė, S. Skorkaitė,  G. Chodosovskaja, I. Pankrašovienė, V. Goštautienė, I. Grakauskienė,  A.Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija




Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė: „Politika turi būti morali“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 14 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Lietuvos respublikos Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Popietėje prie R. Baškienės prisijungė LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas ir Tarybos narys Jonas Povilaitis.
Viešnia  papasakojo apie savo pareigas LR Seime, atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Pagrindinė pareiga – užtikrinti sklandų LR Seimo darbą
„Mano kelias į apygardą Šiaulių rajone, Kuršėnuose, eina per Radviliškį – esame kaimynai. Labai  džiaugiuosi, kad  viename iš verslo renginių jūsų bendruomenės lyderis pakvietė mane atvažiuoti į popietę. Jeigu kiekvienas į gyvenimą pažvelgtumėme iš gerosios pusės, visai kitaip atrodytų mūsų pasaulis, nesklandumus bei problemas imtume spręsti dar uoliau. Dirbu Seime jau ketvirtą kadenciją. 2004 m. mane išrinko Šiaulių rajono žmonės ir prisakė dirbti sąžiningai, tarnauti taip, kaip turi tarnauti kiekvienas politikas. Vienmandatėje apygardoje su visa atsakomybe dirbau žmonėms, po to rinkėjai vėl mane įpareigojo tęsti pradėtus darbus. Buvo toks laikotarpis, kad iš „valstiečių“ LR Seime likau viena, tačiau neperėjau į kitą frakciją. Esu užsispyrusi žemaitė, todėl politikoje nesimėtau į vieną ar kitą pusę. 1996 m. įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir visą laiką esu joje, esu su paprastais kaimo žmonėmis“,- sakė viešnia.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos, jos pareigos LR Seime yra labai atsakingos, o pagrindinė užduotis – rengti darbotvarkes,  užtikrinti sklandų Seimo posėdžių darbą. R. Baškienei tenka pirmininkauti Seimo posėdžiams, o tai nėra lengva: reikia gerai išmanyti Statutą, posėdžių vedimo specifiką.
Šiuo metu – vienas sunkiausių etapų
Pasak viešnios, šiuo metu LR Seimo laukia vienas sunkiausių darbo etapų – Valstybės biudžeto tvirtinimas: „LR Seimo laukia pats svarbiausias darbas – Valstybės biudžetas, kurį turime sudėlioti atsakingai . Jis turėtų būti geresnis, nes auga ekonomika, turėsime daugiau pajamų įvairiose srityse. Galėsime pajamas racionaliai padalinti ir švietimui, ir kultūrai, ir socialiniam sektoriui. Anksčiau paimtos skolos dar tebeslegia, skolų aptarnavimui tenka sumokėti daug pinigų. Bet pavyko išlaisvinti „Sodrą“, kuri yra mūsų tėvų, neįgaliųjų maitintoja. Beveik 4 milijardų eurų  skolą turėjo  „Sodra“. Skolų nebėra, „Sodros“ biudžetas pliusinis, sukaupėme nemažą rezervą. Gailime ir toliau didinti pensijas. Jau padidėjo bazinės pensijos dalis, išmokėti priedai už darbo stažą, viršijantį 30 metų.  Pensijos indeksuojamos, o nuo kitų metų sausio mėnesio visos pensijos didės maždaug 8 proc. Krašto apsaugai suradome lėšų – įvykdėme įsipareigojimą skirti 2 proc. Valstybės biudžeto, o tai sudaro beveik 1 mlrd. eurų. Ar turėsime saugią ateitį – labai priklauso nuo NATO.

Pagal patrauklumą verslui mes Europoje esame 14 vietoje. Vadinasi, veikiame teisinga linkme.

Aktualus  klausimas – vaiko pinigai. Vaiko pinigus numatoma didinti nuo 50 eurų iki 70, o tam reikia apie 198 milijono eurų. Skatinant  gimstamumą, padedant šeimoms, kurios turi 3 ir daugiau vaikų, nuo naujųjų metų kiekvienam vaikui bus mokama po 100 eurų, o kur dar parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą“.
Įstatymai kuriami po pokalbių su žmonėmis  
Pasak R. Baškienės, įstatymų projektai gimsta po bendravimo su rinkėjais: „Į Kuršėnus grįžtu kiekvieną savaitgalį, nes noriu girdėti žmonių problemas. Pavyzdžiui, moteris pasiskundė, kad  jos buvęs vyras nemoka alimentų, todėl buvo sukurtas  įstatymo projektas – vaikų išlaikymo fondas. Valstybė moka alimentus vaikams, o iš nemokančiojo vyro lėšas išsireikalauja jau valstybė su palūkanomis. Taip skatinama prisiimti atsakomybę už vaikus – deja, yra net 22 tūkstančiai vaikų, kuriuos pamiršo tėvai. Tokie susitikimai leidžia keisti įstatymus, teikti naujus įstatymų projektus“.
Nesugebi dirbti – užleisk vietą kitam

Susitikimo metu viešnia palietė ir reformų klausimą: „Buvo daromos reformos švietimo, vaikų teisių apsaugos srityse. Mane žavi premjero Sauliaus Skvernelio ryžtingumas – nesugebi dirbti,  užleisk vietą kitam ministrui. Taip atsitiko ir su švietimo ministre – atėjo dirbti kitas.

Svečiai atsakė į popietės dalyvių klausimus
Po viešnios bei  LR Seimo darbo apžvalgos, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė bei LR Seimo narys A. Gaidžiūnas atsakė į popietės dalyvių klausimus.
Koks Seimo nario atlyginimas?

Seimo nario atlyginimas „į rankas“- 2030 eurų. Jeigu Seimo narys yra ir  komiteto pirmininkas – dedasi atitinkamas procentas. Seimo nariams skiriamos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio lėšos  parlamentinėms išlaidoms. Nepanaudotos parlamentinės išlaidos sugrįžta į biudžetą“,- sakė R. Baškienė.
Kokia nauda Lietuvai iš Seimo narių komandiruočių, kiek lėšų joms išleidžiama?
„Komandiruotės apsprendžia Lietuvos atstovavimą Europos Sąjungos šalyse. Seimo narių delegacijos garsina Lietuvos vardą, parsiveža išminties ir patirties, jos reikalingos. Užsienio  reikalų komiteto nariai turi važiuoti į užsienio komandiruotes. Priimame ir užsienio delegacijas, tad susidaro nemažos lėšos. Per metus komandiruotėms bei delegacijų priėmimui Seimas išleidžia apie  200  tūkst. eurų. Aš pati esu nuvažiavus tik vieną kartą  į komandiruotę, kuri kainavo 230 eurų. Savo veiklą skiriu darbui Lietuvoje “,- į klausimą atsakė  LR Seimo narė  R. Baškienė.
Ar nereikėtų mokiniams pamokų metu, o  Seimo nariams posėdžių metu uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais?
Pasak viešnios, daugelis mokytojų džiaugiasi, kad su mokiniais gali bendrai naudoti mobiliąsias programas. Pačioms švietimo bendruomenėms reikia priimti sprendimą, kaip daryti su mobiliaisiais telefonais. Seimo narius, besikalbančius telefonais posėdžių metu, pastebi žmonės, parodo žiniasklaida – vaizdas nėra geras. Tačiau Seimo narys turi mokėti  ir klausytis, ir atsakyti į žinutę jei skubiai, bet tai turi netrukdyti Seimo darbui.
Ar numatyta, kiek kartų Seimo narys turi susitikti su rinkėjais?

Susitikimas su rinkėjais priklauso nuo Seimo nario sąžinės, pasirengimo ir noro tarnauti žmonėms. Susitikti su gyventojais – būtinybė.

Ar numatoma mažinti lėšas kultūrai?
Pasak viešnios, ši  žinia nepagrįsta, nes 8-9 proc. lėšos didėja visoms sritims – mokytojų, bibliotekininkų atlyginimai augs. Kultūra – „valstiečių“ partijos prioritetas, per  visuomenės švietimą, kultūrą galima sukurti kitokią Lietuvą.
Ar planuojama didinti neapmokestinamą minimumą?

„Neapmokestinamą minimumą reikėtų didinti, tačiau  reikia atsakingai paskaičiuoti. Jeigu į biudžetą nesurenkamos lėšos,  kaip jas paskirstysi kitoms reikmėms ?“,- atsakė R. Baškienė.
Tarybos narys G.Lipnevičius klausė: Spaudoje paviešinta informacija, kad  taršos mokestis automobiliams bus 1,5 tūkst. eurų per metus. Ar tai tiesa?“
Pasak LR seimo nario A. Gaidžiūno, taršos mokestis mokamas tik įsigijus naują taršų automobilį arba jį perregistruojant. Šis įstatymas dar nėra priimtas, tai bus automobilio registracijos mokestis, ne kasmetinis. Šis mokestis skatins Lietuvos gyventojus pirkti mažiau teršiančius, naujus automobilius.
Labiausiai susirinkusius pribloškė, kad Seimo narys A. Gaidžiūnas pasakė, kad jis balsuos už drastišką taršos mokestį automobiliams.
Tarybos narys G. Lipnevičius paklausė, ar nėra svarstoma taikyti PVM atskaitą visiems automobiliams, kuriuos įsigyja įmonės.

Pasak Seimo narių, svarstomi  visi variantai.
Ar bus taikomas nekilnojamo turto pelno mokestis?

„Reikėtų kuo mažiau gąsdinimo politikos. Pelno mokestis yra taikomas nekilnojamajam turtui, kurio vertė – daugiau nei 220 tūkst. eurų. Šis mokestis – po 1 proc. nuo sumos, kuri viršija 220 tūkst. eurų, svarstoma nuleisti šią kartelę iki 100 – 150 eurų  ( dar svarstysime), tai  palies tuos, kurie gyvena prabangiuose namuose – turtingi žmonės turėtų prisidėti prie gėrio kūrimo valstybėje“ – sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.
Tarybos narys G.Lipnevičius pasiteiravo: Kaip būtų galima paaiškinti faktą, kad Vilniaus apskrityje mažiausiai dirbamų žemių, tačiau daugiausia ūkininkų?“

„LR Seimo kaimo reikalų komitetas pasisako prieš „sofos ūkininkus“. Tokie ūkininkai registruoja ūkius, samdo žmones, kurie dirba. Kiti deklaruoja žemes ir pasiima ES išmokas. Populiarus ir pievų deklaravimas – nušienaujamos pievos ir pasiimamos išmokos. Esame žemės ūkio kraštas, tad visos žemės turi būti dirbamos. Beje,  Radviliškio rajonas neturi nederlingų žemių, priskiriamas prie derlingų žemių“,- į klausimą atsakė  A. Gaidžiūnas.

Ar bus patvirtintas Civilinių išieškojimų įstatymas?

„Šio įstatymo reikia, kad būtų daugiau skaidrumo. Teisės komitete šis įstatymas – svarstymo stadijoje. Įstatymas pareikalaus atsakomybės už nepelnytai įsigytą turtą ir, manau, kad jį priims šitas Seimas. Iš šešėlio išieškomi didžiuliai pinigai – 200-300 mln. eurų jau  atkeliavo papildomai į valstybės biudžetą, optimizuojama valstybinių įmonių veikla“,- sakė R. Baškienė.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė atkreipti dėmesį, kad  nuo kovos su šešėliu
nukentėjo daug verslininkų, bet nei vienas valdininkas, civilinė atsakomybė turėtų kristi ir ant valdininkų.

Kodėl  „Lietuvos geležinkelio“ padaliniai iš Radviliškio  perkeliami į Vilnių?

Pasak Seimo narės, optimizuojant  įmonių veiklą būtina viską įvertinti. Reikia stiprinti regionus, o ne tik Vilnių.

Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė, jų priimta daugiau į depus, tačiau  administracijos daugelis darbuotojų neteko darbo, o etatai perkelti į Vilnių. Gaila, kad  nei meras, nei kiti tuo metu rajonui atstovavę Seimo nariai net nesipriešino etatų perkėlimui, naikinimui Radviliškio rajone.

Tūkstančiai hektarų miškų priklauso užsieniečiams. Kokią naudą tai duoda?
„Užsienietis Lietuvoje  žemės gali turėti 50 hektarų, miško – 1,5 tūkst.  hektaro. Šis įstatymas priimtas pavėluotai, miškus jau supirkusios kelios įmonės“,- atsakė A. Gaidžiūnas.

Kiek LR Seime yra moterų?

„LR Seime yra 32 moterys iš 141 Seimo narių. Yra moterų parlamentinė grupė. Neturiu Seime priešų. Viskas vyksta draugiškai, dalykiškai bendraujame. Diskusijos neturi tapti žmogiškųjų santykių priešprieša. Žmogiškasis faktorius turi būti aukščiau, politika turi būti morali. Kuo mažiau nesantaikos, kuo mažiau pykčio“,- atsakė R. Baškienė.
Kodėl didinama atskirtis tarp pensininkų – vieniems pensijos didinamos 20 eurų, kitiems – 100?
„Kiekvienas žmogus dirbo skirtingą laikotarpį. Bazinė pensija visiems vienoda, o kintamoji pensijos dalis – pagal darbo stažą ir mokėtas įmokas. Mažas pensijas reikia kelti daugiau, kad žmogus galėtų išgyventi.  Problema ta, kad vieni žmonės dirbo 15 metų, kiti – gal  35 metus ir mokėjo skirtingas įmokas – tad jos vienodos  būti negali.  Pensijas indeksuojame 8 proc. – didiname visiems“,- atsakė LR Seimo narė R. Baškienė.

Ar bus didinamos našlių pensijos?

Pasak R.Baškienės, ši pensija neindeksuojama. Nuspręsta kol kas palikti ją tokią, ar bus didinama – neaišku.

Išsekus klausimams, bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padėkojo  LR Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai  R. Baškienei bei LR Seimo nariui A. Gaidžiūnui už dalyvavimą popietėje. R. Baškienei buvo  įteiktas „Radviliškio krašto bendruomenės“ suvenyrinis medalis, bendruomenės nariai svečius išlydėjo gausiais aplodismentais.
Tradicines bendruomenės popietės rengia ir jų  dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padėjo bendruomenės nariai: T. Gaidelienė, V. Girštautienė, B. Tamoševičienė, G. Chodosovskaja, Z. Romarienė, O. Kazlovskaja, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
Kitoje popietėje – susitikimas su teatro bei kino aktore Inga Norkute. „Kavos popietės“ vyksta pirmadieniais, 12 valandą, „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, Dariaus ir Girėno g. 30, trečias aukštas. Visi bendruomenės renginiai nemokami.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietėje: apie gaisrus, jų priežastis bei ugniagesio profesiją

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 7 d. „Radviliškio  krašto bendruomenės“  namuose organizuotoje „Kavos popietėje“, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Virginijus Ivoška. Pokalbio tema – saugus prasidėjęs kūrenimo sezonas, kaip elgtis, kad būtų išvengta didžiausios nelaimės, – gaisro. Svečias taip pat atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.
Kad šildymo sezonas būtų saugus
„Šildymo sezonas vieniems prasideda gerai, kitiems nelaimėmis. Kad nebūtų nelaimių, atkreipkime pirmiausia dėmesį į krosnį. Kietojo kuro krosnis negali būti sutrūkusi – gali išlįsti ugnis ir uždegti šalia esančius baldus ar daiktus. Prie krosnies durelių negalima laikyti popierių, šiukšlių, kuro – ten turi būti švaru. Dūmtraukis turi būti nubalinamas. Galima balinti kalkiniu skiediniu –  tokiu, kokiu baliname medelius. Jeigu dūmtraukis yra įtrūkęs, gerai matosi, kur rūksta dūmai, ir įtrūkimus reikia užtaisyti. Ant stogo dūmtraukiui turi būti įtaisyta „kepurėlė“, kad jo viršutinės dalies nardytų krituliai. Dūmtraukis turi būti valoma prieš kūrenimo sezoną ir kas 3 mėnesius per kūrenimo sezoną“,- patarė svečias.
Pasak V. Ivoškos, netvarkingų kaminų daugiau miestuose, nes čia  daugiau gyventojų, daugiau gaisrų kyla nuo dūmtraukių. Šiais metais gyvenamajame sektoriuje jau buvo apie 27 gaisrus.
Bendruomenės nariams rūpėję klausimai
Aptarus aktualų klausimą – prasidėjusį kūrenimo sezoną, V. Ivoška atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Kur kreiptis, pastebėjus, kad kaimynas krosnį kūrena atliekomis, sklinda nemalonus kvapas?

Nemalonus kvapas dažniausiai atsiranda, kai kūrena durpių briketais. Vienintelė išeitis – palaukti, kol dūmai kils į viršų. Jei kaimynas krosnį kūrena padangomis, skudurais, reikia kreiptis į aplinkos priežiūros institucijas, jie organizuoja akciją „Kaminukas“ ir tikrina, kuo kūrenamos krosnys.
Ar reikalingi dūmų detektoriai?

Kiekviename name, bute turi būti  mažiausiai vienas dūmų detektorius. Jis montuojamas miegamajame arba miegamojo kambario dalyje, kuri arčiausiai krosnies. Detektorius kabinamas prie lubų arba prie sienos, kuo arčiau lubų. Jis skirtas pažadinti žmogų kilus gaisrui, kad jis  spėtų išsigelbėti. Dūmų detektorius veikia nuo autonominio šaltinio, nuo 6 mėn. iki metų. Jeigu detektorius suveikė, jį reikia nuimti, atjungti viduriuką, išnešti į lauką pravėdinti ir vėl įdėti viduriuką.
Ar ugniagesiai baudžia, jeigu deginamos darže atliekos?
Jeigu daržas, kuriame deginamos atliekos, bus Radviliškyje, gyventojas sulauks baudos, jeigu šiukšlės bus deginamos, pavyzdžiui, Daugėlaičiuose – ne. Miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti atliekas lauke, o kaimuose – ne. Kaimo teritorijoje šiukšles galima deginti 30 metrų atstumu nuo pastatų, miestuose negalima deginti. Negalima šiukšlių deginti ir soduose .
Kokie priešgaisriniai reikalavimai yra mėsos rūkykloms?
Mėsos rūkykla yra statinys, jai keliami minimalūs reikalavimai. Tai turėtų būti pastatas, mėsa turi būti kabinama ant nedegių kablių, skersiniai pagaminti taip pat iš nedegių medžiagų. Dar turėtų būti požeminė pakura į rūkyklą.
Nuo ko prasideda pastato gesinimas?

Pastato gesinimas prasideda nuo situacijos įvertinimo. Jeigu pastate yra žmonių, pirmiausia gelbėjami žmonės, po to  turtas ir  aplinkiniai pastatai. Jeigu gaisras kilo bevandeniame  rajone, tai gaisro gesinimui išsiunčiamos didesnės pajėgos.

Kaip privalo elgtis žmogus, jeigu pastate kilo gaisras?

Reikia vaikus, senukus, invalidus išvesti į lauką, tuo pačiu pranešti bendrajam pagalbos centrui 112. Atjungti elektrą – jeigu suprantate, kaip tai padaryti, stengtis nesudaryti sąlygų toliau plisti gaisrui (uždaryti langus, duris). Kilus gaisrui pirmiausia reikia gelbėti žmones.
Atsiliepęs dispečeris turi surinkti kuo daugiau informacijos apie įvykį, bet klausimus jis užduoda jau išsiuntęs  mašinas į gaisrą, tad laikas klausimams negaištamas.

Kokio lygio parengty būna mašina, ugniagesiai?

Mašinos visada stovi  kovinėje parengtyje. Gavus iškvietimą, ugniagesiai per minutę turi apsirengti ir išvažiuoti per vartus. Ugniagesių  rūbai sudėti patogiai, kad būtų galima greitai apsirengti, tad spėjama per nurodytą laiką išvykti į gaisrą.
Ar išaiškinti padegėjai, sukėlę daug gaisrų Radviliškyje?

Tyrimą dėl padegimų Radviliškio mieste pradėjo Radviliškio policijos komisariatas, vėliau šis tyrimas buvo perduotas Šiaulių apskrities vyriausiajam komisariatui. Kiek žinoma, padegėjai buvo sulaikyti. 
Ar daug mirčių būna gaisruose?
Šiais metasi gaisruose jau turime du žuvusiuosius, pernai buvo vienas. Baisiausias atvejis buvo Šeduvoje, kai žuvo trys iš karto žmonės. Dažniausiai žuvusieji būna išgėrę –  girtumas svyruoja nuo 0,8 iki 3 promilių. Baisiausias atvejis buvo  Žeimiuose, kai gaisro metu sudegė du  vaikai – vienas rastas spintelėje, kitas – po stalu. Matys, vaikai bandė slėptis nuo gaisro. Tad  anūkams sakykite, kad kilus gaisrui bėgtų į lauką, o nesislėptų po lovą ar spintoje.

Kaip nustatote, nuo kur prasidėjo gaisras?

Gaisro židinys ar gaisro židinio zona nustatomos pagal medinių konstrukcijų terminį poveiki, žiūrima, kokie aplinkoje buvo degimo produktai. Kartais ir patys žmonės pasako gaisro priežastį – pavyzdžiui, kad pradėjo degti nuo laidų.

Ar išvykstant atostogų reikia atjungti elektrą?

Patariama atjungti kiek įmanoma daugiau elektros prietaisų. Keletas gaisrų buvo kilę nuo prailgintuvų, kai jie gavo didesnę apkrovą. Elektros prietaisus, kurie naudoja daugiau energijos, pavyzdžiui, šaldytuvus, šildytuvus reikėtų jungti tiesiai į rozetę.
Kokį vaidmenį vaidina gaisrinės bokštai?
Prie gaisrinės esančiame bokšte džiovinamos žarnos, kad nepelytų, o antras bokštas naudojamas palaikyti gaisrininkų fiziniam pasirengimui.
Apie ugniagesio profesiją
Popietės dalyvius domino ne tik klausimai, kaip apsisaugoti nuo gaisro, tačiau ir apie ugniagesio profesiją.
Bendruomenės nariai svečio teiravosi, ar jis prisimena savo pirmąjį gesintą gaisrą.
„Pirmasis gaisras, kuriame dalyvavau, buvo Mankiškiuose, tada žuvo žmogus. Maniau, kad ne tą profesiją pasirinkau, tačiau perkentėjau ir pasilikau tarnyboje. Vakar buvo gaisras Kleboniškių kaime, jo metu du žmonės nukentėjo, vienas ligoninėje mirė“,- atsakė V. Ivoška.

Ar padeda gyventojai gesinti gaisrus?

Būna taip, kad žmonės, norėdami padėti, patrukdo: skuba, kažką paima. Pašaliečiai gali padėti gaisro pradžioje – išvesti žmogų ar pirminiame gesinimo etape. Reikėtų padėti tik gaisrininkams paprašius.

Kokia būna psichologinė būsena po gaisro gesinimo?
Žmogaus, pas kurį gaisras vyksta, jautrumas padidėja tris kartus, jam atrodo,  kad ugniagesiai ilgai vyksta. Ugniagesiai jau pripratę prie tokios tarnybos, su visais iššūkiais susidoroja.
Ko palinki artimieji išlydėdami į darbą?
Išlydi linkėdami sėkmės ir sveikiems sugrįžti.
Ar kaimuose yra komandos gaisrams gesinti?

Radviliškio rajono kaimuose ir miesteliuose yra šešios ugniagesių komandos. Taip pat kuriasi ir ugniagesiai savanoriai, kurie taip pat padeda gesinti gaisrus.

Ar jaunimas renkasi ugniagesio specialybę?

Dabar rajone trūksta 4-5 ugniagesių, šiuo metu jaunimas kažkodėl mažiau renkasi ugniagesio specialybę. Norint tapti ugniagesiu, reikia mokytis kursuose Vilniuje, laikyti egzaminus, atitikti sveikatos bei fizinio pasirengimo reikalavimus, pereiti Vidaus reikalų sistemos patikrinimą. Ugniagesiai yra statutiniai pareigūnai, priklauso Vidaus reikalų ministerijai. Atraminiai punktai priklauso savivaldybei, ten galima įsidarbinti pagal Civilinį darbo kodeksą. 

Gavote dideles mašinas, kurioms nėra garažų, kokie reikalai su garažais?
Šiuo metu ruošiamas projektas garažų rekonstrukcijai.

Ar galite naudotis mašinomis, kurios stovi Šiauliuose?

Galima, pagal iškvietimų planą, į gaisrą važiuoja ugniagesiai iš Šiaulių, Panevėžio.

Ar ugniagesiams yra fizinio parengimo pratybos? Yra bėgimo, prisitraukimų, atsispaudimų normatyvai. Jeigu ugniagesys jų neišlaiko, pasiruošia ir eina dar kartą  laikyti. Jeigu ir dar neišlaiko, yra atleidžiami. Ugniagesio gelbėtojo amžiaus cenzas – 55 metai. 25 metus atitarnavę ugniagesiai gali išeiti į pensiją, ji skaičiuojama nuo bendro atlyginimo.
Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiajam specialistui Virginijui Ivoškai už išsamius atsakymus į klausimus bei nuoširdų pokalbį popietės dalyviai padėkojo gausiais aplodismentais, o svečiui buvo įteikta dovana – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumerata.
Tradicinę „Kavos popietę“  vedė  bendruomenės administratorė Sonata Skorkaitė, o jai padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, O. Kazlovskaja,  A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija







Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019