Anksčiau parengtoje publikacijoje apie moterį, kuri buvo gydoma tiek VšĮ Radviliškio ligoninės Slaugos bei palaikomojo gydymo skyriuje bei tokiame pat skyriuje Šiaulių rajono Kuršėnų ligoninėje („Radviliškio ligoninėje senolė vis silpo, o Kuršėnuose – atsigavo”) buvo pateikti tiek Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, tiek VšĮ Radviliškio ligoninės, tiek VšĮ Kuršėnų ligoninės komentarai, po kurių savaitraščio skaitytojams vis tiek kilo neaiškumų – ar senolis, patekęs į Radviliškio ligoninės Slaugos bei palaikomojo gydymo skyrių, turi galimybę susitvarkyti dokumentus (nuo pradžios iki pabaigos, kai jau suteikiamos teisės gauti lengvatas bei išmokas) dėl specialiojo nuolatinio slaugos poreikio nustatymo.
Ligoninė teigė, kad pasirūpina tik specialistų konsultacijomis
Štai VšĮ Radviliškio ligoninės vadovas Vaidas Smalinskas informavo, kad ligoninė tik padeda gauti gydytojų specialistų konsultacijas, o visus kitus dokumentus rengia šeimos gydytojas. O kaip kreiptis į šeimos gydytoją, jeigu pacientas jau keletą mėnesių slaugomas ligoninėje?
Savivaldybės administracija teigė, kad suteikiamos visos paslaugos
Tuo tarpu Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vardu (klausimai buvo pateikti savivaldybės vyriausiajai gydytojai Irminai Ruškienei bei Socialinės paramos skyriaus vedėjai Rasai Miškinienei) informuota, kad ligoninė rūpinasi visų reikalingų dokumentų parengimu. Esą straipsnyje minimos pacientės gydymo laikotarpiu atostogavo socialinė darbuotoja ir galbūt dėl to kažkokia dalis paslaugų nebuvo suteikta.
Tiesa, tiek ligoninės vadovas, tiek savivaldybės administracija paneigė, kad egzistuoja Radviliškio ligoninės direktoriaus įsakymas, kuris draustų Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje rengti dokumentus dėl nuolatinio slaugos poreikio nustatymo.
Ligoninės vadovas pripažino, kad yra išimčių
Pasiteiravus VšĮ Radviliškio ligoninės vadovo Vaidoto Smalinsko, kodėl tokie skirtingi savivaldybės administracijos bei jo vadovaujamos įstaigos atsakymai, sulaukėme išsamaus atsakymo:
„Vadovaujantis Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530, pacientui ar jo atstovui kreipiantis į jį gydantį gydytoją ir pateikus prašymą dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir įvertinęs, ar pacientui išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, rengia ir pateikia dokumentus NDNT. Pagal minėtą Aprašą, gydantis gydytojas yra pacientui šeimos medicinos ar pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas. Išimtinais atvejais gydantis gydytojas gali būti bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, gydantis asmenį stacionare (t. y. pacientui staiga susirgus ir staiga žymai negrąžinamai sutrikus jo organizmo funkcijoms, pvz., po ūminio insulto su paralyžiumi darbingo amžiaus pacientui). Vadovaujantis Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-393, pacientai į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių hospitalizuojami, kai nustatyta galutinė diagnozė ir nereikia tirti papildomai. Rengiant dokumentus į NDNT, dažniausia pacientą reikia tirti (konsultuoti) dėl organizmo funkcijų sutrikimų lygio ar ligos progresavimo. Papildomų tyrimų ir konsultacijų šiuo atveju ligoninei ligonių kasos nekompensuoja. Pacientams ir (ar) paciento atstovams, yra paaiškinama galimybė gauti reikiamas paslaugas nemokamai, t. y. kreiptis į šeimos ar pirminės psichikos sveikatos priežiūros gydytoją psichiatrą.“
Turbūt trumpesnis šio atsakymo variantas, kuris atitiktų publikacijoje aptartą situaciją, būtų toks, kad paprastai į Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybą dokumentus rengia gydantis gydytojas, kuris dažniausiai yra šeimos gydytojas, tačiau išimtinais atvejais „gydantis gydytojas gali būti bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, gydantis asmenį stacionare (t. y. pacientui staiga susirgus ir staiga žymai negrąžinamai sutrikus jo organizmo funkcijoms, pvz., po ūminio insulto su paralyžiumi darbingo amžiaus pacientui)“.
Kad ligoninė turi atsižvelgti į konkrečius atvejus, pripažino ir savivaldybė
Panašų atsakymą, paprašius pakomentuoti skirtingai pateiktas pozicijas, gavome ir iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos. Cituoti buvo tie patys teisės aktai, kuriuos pateikti specialaus išsilavinimo neturinčiam skaitytojui nebūtų tikslinga. Paminėsime keletą momentų: savivaldybę atstovavusi Eligija Zotnerienė nurodė, kad Radviliškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje dokumentai dėl nuolatinės slaugos poreikio „tvarkomi iš dalies,” taip pat paminėta, kad gydantis gydytojas yra nebūtinai šeimos gydytojas ir tikrai egzistuoja situacijos, kada slaugos poreikio nustatymu turi pasirūpinti ligoninė.
Gali būti ir taip, kad skirtingos ligoninės nevienodai traktuoja įstatymuose numatytas išimtis, kada galėtų padėti parengti dokumentus dėl pacientų neįgalumo lygio nustatymo.
Pirmiausia siūlome kylančius neaiškumus aptarti su gydančiais gydytojais – tiek šeimos, tiek ligoninės, – ar įstaigų vadovais, o jeigu to padaryti nepavyksta, savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redakcija gali Jums padėti rasti aiškesnius bei priimtinus atsakymus. Mums galite skambinti telefonu 8 606 82 602 arba rašyti elektroniniu paštu redakcija@radviliskiokrastas.lt
Rita Grigalienė
