Socialiniai tinklai

Aktualijos

Pastebėjimai ir pamąstymai

Paskelbta

data

Vienądien autobusų stoties knygų namelyje  pastebėjau tris sovietinio dizaino knygas. Jos buvo apdulkėję, apkibę voratinkliais, bet tai lobis. Dalis legendinio 1962 m. „Lietuvių kalbos žodyno“. „Dabartinis lietuvių kalbos žodynas“ išleistas 2012 m., t. y. po pusės amžiaus, netiktų savo pirmtakui nė į puspadžius. Nuo čia ir pradėsiu.

Pradžia

Laikas negailestingas moterims, kurios siekia išsaugoti amžiną savo jaunystę. Tai įmanoma tik nuotraukose ar vaizdajuostėse, bet laikas palankiai žiūri į tuos, kurie priima jį kaip neišvengiamybę. Kartais laikas gailestingas  nepajėgiantiems suprasti elementarių jo tiesų, jis atima protą. Ir tokių laiko palaimintai paženklintų yra pakankamai daug – kas ketvirtas. Kartais juokaujama – nieko neskauda, o viską užmiršti. Tai štai prie naujųjų šiukšlių konteinerių – pogrindininkų mane užkalbino dvi damos, akivaizdžiai sutariančios su visagaliu laiku. Jos paprašė, kad parašyčiau apie bankomatinį „bardaką“. Du tokia bankomatai yra pietvakarinėje „Maximos“ fasado dalyje. Pašvietus saulei, o ir šiaip šviesesnę dieną, tampą neįmanoma įžvelgti šviesolaidinių šių aparatų duomenų. Gelbėjasi kaip kas  išmano. Mačiau dvi ponias, iš kurių viena stovėdama šikšnosparnio poza bandė pagerinti draugės matomumą. Čia kažkodėl prisiminiau „Saulės kliošą“, ne muzikinę grupę, o aprangos stilių. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne tokio žodžio net nėra. Jums pasisektų, bent dalinai, atsivertus rusų kalbos žodyną, iš kurio sužinotumėte, jog tai skėtinis sijonas. Senajame,1962 m. žodyne, Jūs surastumėte išsamų šio lenkiškos kilmės žodžio paaiškinimą. Kaip tai atrodo praktiškai, man kartą pademonstravo dailiai sudėta kolegė. Tiesa, sijonas buvo kitos kilmės, bet esmę supratau, nes ji buvo maloni akiai. Nūdienos sąlygomis, toks sijonas, iškėlus jo kraštus virš galvos, itin efektyviai pagelbėtų šturmuojant minėtą bankomatą dviem gražiosios lyties atstovėms, seginčioms šio stiliaus sijonus, bet ką daryti vyrams? Asmeniškai aš galvoju, jog bankomatai – ne prekybos centrų problema, taip pat, kad bankams nusispjauti į klientus, nes pinigai byra, ar bankomatas lauke, ar prekyvietės viduje, kur be ypatingų pastangų galima būtų atlikti bankinę operaciją. Tiesa, pradėjau knygine tema. Ja ir pratęsiu.

Knyginės temos tęsinys

Vienądien (tebūnie tai klišė, štampas) išnešęs šiukšles stebėjau, kaip tvarkingas atliekų rūšiuotojas, atsikratęs mišrių buitinių atliekų, stabtelėjo prie popieriui skirto konteinerio. Į jo žiotis, kaip spėjau pamatyti, iškeliavo sovietino leidimo knygos „apie karą“, J. Marcinkevičiaus (ne poeto, o mūsų rašytojo) knygos, dar kažkokie leidiniai. Pastebėjęs mano žvilgsnį, žmogus pateikė trumpą komentarą – šlamštas. Jis buvo teisus, bet… Taip būtų galima pasakyti ir apie mano minėtus „Lietuvių kalbos žodynus“, jei  nežinai, kas tavo rankose, gali skaudžiai apsigauti. Beje, šiuo atveju minėtas pilietis neapsiriko, tačiau, kad išvengtume panašių nesusipratimų, būtų galima pasinaudoti kaimynų patirtimi. Raseiniuose, Marcelijaus Martinaičio bibliotekoje, yra didelė korį primenanti lentyna. Joje skaitytojai, nepageidaujantys bet kokio dėmesio, talpina savo knygas. Vieni jas atneša, kiti pasiima ar pakeičia. Principas panašus į mūsų knygų namelių veikimo būdą. Štai ir aš šiuo metu turiu šiek tiek atliekamos okultinės, psichologinės ir pan. literatūros. Mesti ją laukan, kaip padarė minėtas pilietis, neleidžia sąžinė. Kaip pavyzdį galiu pateikti knygą „Ginklai ir karinė Europos apranga“ (nuo seniausių laikų iki Viduramžių pabaigos). Autorius – O. Evertas. Knyga rusų kalba. Neabejoju, jog ji ką nors sudomintų, bet ieškoti naujo savininko neturiu nei noro, nei galimybių. Jei panaši lentyna būtų ir mūsų bibliotekoje, aš neabejodamas patalpinčiau į ją man nebereikalingus leidinius. Po mėnesio bibliotekos darbuotojos nieko nesudominusiems leidiniams galėtų pasirašyti makulatūros nuosprendį. Būtų ekologiška ir teisinga. Minėti „Lietuvių kalbos žodynai“, nors jų tik trys iš aštuonių (jei neapsirinku), tol, kol sugebėsiu rašyti, pasitarnaus man kaip itin vertinga pagalbinė priemonė. Konteinerinė tema dar neišseko, bet persikėlė šalia jų. Perkeliu ir kitą pastraipą.

Perkėlimas

Netoli nuo minėtų konteinerių yra ir V. Kudirkos 2 A namas. 45 butai – apie tiek, nors tikėtina daugiau, gyventojų. Šalia ir skalbinių džiovinimo stovai, prie stovų ilgus metus neužpilama smegduobė. Tai štai, tvarkydami aplinką kelininkai atvežė juodžemio. Na, gal ir ne visai juodžemis, ir išpylė jį kokie 5-6 metrai nuo smegduobės. Žemės stovėjo  bent porą savaičių ir niekas iš 2A gyventojų nepasivargino pasinaudodamas proga užpilti duobę prie skalbinių stovų. Kodėl – nespėliokime, mano nuomone, tik paprastas tingumas, tikintis, jog šį darbą atliks kiti, o užpilti griovą buvo verta dėl saugumo ir estetikos. Galvoju, jei tokia situacija būtų prie V. Kudirkos 4 A, 6 A, 4, 6, 8 – gyventojai nebūtų snaudę, nes tai buvę kooperatiniai namai, o smegduobinis – valdiškas, tad ir gyventojų veiklos būdai ir mąstymas  kitokie. Tai mintys, užrašytos prieš eilinį pasivažinėjimą mieste ir jo apylinkėse.

Pasivažinėjimai

Merdėjančią sodų bendriją „Paplentė“ praleisiu. Nykus vaizdas, bet su užuomina pamąstymams. Šios bendrijos teritoriją neseniai perkirto Žalgirio g. tęsinys. Kažkas šalia šios gatvės atkarpos parduos sklypus, pasipelnys, bet kas sutrukdė nutiesti tokį pat kelią vietoj taip vadinamų Paplentės pirma, Paplentės antra – gatvių. Būtų sujungtos Gedimino ir Vingėliškių g. Ideali vieta gyvenamųjų namų statybai. O tokių vietų mieste apstu. Kad ir tarp Povyliaus ir Gedimino g. Tereikia tik padorios gatvės. Tiktų toks kelias ir per buvusius sodus, tarp Gedimino ir Marijošiaus (jei neapsirinku) gatvių. Puiki vieta būtų ir tarp Karklų g., ir Karčemų pervažos, net už geležinkelio yra milžiniški, nenaudojami plotai su itin prastu susisiekimu. Įsijaučiau. Šį kartą vėl užsukau į buvusį Antaniškių mišką – parką. Sutvarkytas, o buvę sovietmečio statiniai ir toliau sparčiai nyksta. Miręs reikalas. Vėliau pasiekiau Karčemų pervažą ir nuo Skirjočiu, bevardžiu šunkeliu pasukau į „Pušelės“ sodų bendrijos pusę. Kelias palijus įveikiamas tik traktoriumi ir galingais visureigiais. Kaip ir kelyje nuo Durpyno link Daujočių gatvės čia madinga dvikelystė – nepainioti su daugpatyste. Antrasis kelias eina ūkininko ar bendrovės lauku, šalia šunkelio. Visai šalia „Pušelės“ kažkas ant kelio išvertė statybinių atliekų priekabą. Kažkodėl galvoju, jog tas kažkas – statybininkas iš sodų bendrijos „Pušelė“. Sutikite, kokie nors šiauliečiai ar kauniečiai čia savo atliekų nevežtų. Prie „juodųjų“ „Pušelės“ vartų kažkoks baisus, niekur nematytas kelio ženklas. Gal vietos menininko – satanisto kūrinys. Keliukams bendrijos teritorijoje t. p. nepakenktų remontas, o idealiu atveju – asfaltas. Kodėl taip galvoju? Pakelės vaismedžiai, ir ne tik jie, nuo dulkių atrodo it nubarstyti prastos kokybės miltais. Tokį pat vaizdą mačiau ir Skirjočių g. Tiesa, ten išsipudravę kakarykai ir pakelės medžiai. Dar kartą įsiamžinau pastatą – vaiduoklį ant Basanavičiaus ir Daukanto g. kampo. Važiuodamas Daukanto gatve link pėsčiųjų – dviračių tilto per geležinkelį vėl sugrįžau prie pradinės minties. Vieni žmonės savo kiemus susitvarkę, kitiems reikėtų pasitempti. Spėju, jog vieni patys užlygina duobes, kiti laukia, kol kas nors tai padarys už juos. Beje, keliai ir kelionės turi keistumų ir nemalonumų.

Keisti nemalonumai

Dviejose vietose, netoli Karčemų, aptikau du neatsargius eismo dalyvius. Jie buvo žuvę. Tai katinas ir jaunas lapinas. Lyties nenustatinėjau, tiesiog nurodžiau vyrišką lytį, nes patinai ne tokie atsargūs kaip patelės. Norinčių ir mėgstančių pasivaikščioti istorijos takais, takeliais ir keliais, laukia nemalonios akimirkos. Tiesa, ne tokios pražūtingos, kaip neatsargiems eismo dalyviams, bet gyvenime būna visko. Neseniai į mane kreipėsi radviliškietis Antanas Adomavičius ir pasiūlė parašyti laišką merui. Argumentuotai dalykišką. Esą, vieną ir paskutinį kartą reikia informuoti visuomenę apie tai, jog pagrindinis Radviliškio kautynių epizodas įvyko prie mūrinio malūno šiaurės rytiniame mieste pakraštyje (Susivienijimo mikrorajonas). Meras galėtų sudaryti komisiją, jos išvadas paviešintų. Man nedidelė problema suprasti malūno būvimo vieta, sudėlioti visus taškus ant „i“, pasakyti visiems, kad malūnas Basanavičiaus g. gale (Vaidulių k.) buvo tik stebėjimo punktas, bet… Tiesa niekam nereikalinga, nes gali paaiškėti, jog dėl Lietuvos kariuomenės vadų kliurkų buvo itin ženkliai padidinti bermontininkų nuostoliai ir sumažinti Lietuvos kariuomenės. Spėju, jog žuvo 4-6 bermontininkai, koks 30 mūsiškių. Kaip toliau pasakoti pasakas apie neprarastą lietuvių didvyriškumą ir sėkmę? Tas pats ir su tiesa apie Žalgirio g. „uodegą“ ir sklypų aplink „ataugą“ priklausomybę  tam ar kitam asmeniui. Beje, tas ar kitas tiks kitos pastraipos pavadinimui.

Tas ar kitas

Gal tiksliau, ta ar kita kryptis kelionei. Šįkart į Prieblandos zoną pro Pragaro vartus. Kas tai, ir kur tai yra, seni „Rk“ ir mano skilties skaitytojai puikiai žino. Pragaro vartus šalia vandentiekio bokšto ir žvakių fabrikėlio (fabrikėlyje asenizatoriai – lietuviškai šūdvežiai supila išsiurbtų išviečių turinį) suradau nesunkiai. Jie vis dar ten pat, milžiniškos, gelžbetoninės kolonos, kurių paskirtis neaiški. Planuojamo beisbolo aikštyno neįžvelgiau – apaugo krūmais, kakarykais ir žole, o svarbiausia, valdžios požiūriu į sportą. Sosnovskio barščiai netoli „Radviliškio šilumos“ jau brandino sėklas. Lyg ir nieko naujo, bet karių kapinėse laukė siurprizas. Kažkokie, net nežinau kaip apibūdinti tuos asmenis, Antrojo Pasaulinio karo aukų kapų tvorą apraizgė spiraline spygliuota viela, kad saugotų jų sandėlius. Suprantu, rusų karys ir po mirties baisus, dar prisikels naktyje ir puls graužti padorių radviliškiečių. Įdomu, kaip įvertins šį begėdišką cinizmą rusų ambasadoje? Niekas manęs nepavadins sovietų gerbėju, bet visi mirusieji nusipelno pagarbos, nes juos teisia aukštesnis nei žmogiškasis teismas. Prieblandos zonos krepšinio aikštė vis dar egzistuoja  šalia miško ūkio. Naktimis čia varžybas rengia vaiduokliai. Manau, nei seniūnaitis, nei seniūnas net nežino, kur ji yra, apie merą net nekalbu – jis, ko gero, nežino, jog tokių apleistų sporto aikštynų apstu. Bėgiai vedantys (vedę) miškų ūkio link apaugo nebe žole, o krūmais ir medžiais. Viena jų atšaka baigiasi užbarikaduotais vartais į neaiškią firmą, kitą – į šios firmos patvorį. Jas saugo apžėlusios skaldos kalnai. Kelionių ratai siaurėja, artėja į centrą. Teigiamų pokyčių mažai, bet jų esama, atrodo, jog kariškiai bando sutvarkyti teritoriją. Neigiamų daugiau, vien spygliuota viela ant karių kapų tvoros šio to „verta“, bet metas pabaigai.

Pabaiga

Vienądien šnektelėjau su R. Petriku. Jis liūdnai pajuokavo, jog dirbdamas „Komunizmo aušroje“ nežinojo, jog yra kolaborantas ir net tokio žodžio nevartodavęs. Tuo pačiu jis supeikė savaitraštį Radviliškio miestui ir rajonui – „Visuomenės balsą“. Esą, koks čia laikraštis, jei geriausia atveju yra tik viena mero nuotrauka. Pažadėjau perduoti Astai Volkovaitei, minėto savaitraščio redaktorei, o šiaip gyvenimas tęsiasi ir taškas.

Vytautas MIKALAUSKIS

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didieji duomenys atskleidė populiariausias šios vasaros kelionių kryptis

Paskelbta

data

Vasaros  pradžioje  švelnėjant karantinui lietuviai vis aktyviau keliavo į užsienį. Birželio mėnesį tarp populiariausių lietuvių atostogų krypčių – poilsinės savaitės trukmės išvykos į Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Slovėniją – rodo mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistika.

„Šią vasarą poilsiautojų dėmesio padidėjimo sulaukė žygiams ir poilsiui tinkančios Kroatija, Slovėnija, Slovakija, o daugiausia lietuvių ilsėjosi Turkijos ir Graikijos regionuose“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Dvigubai daugiau kelionių

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad birželį operatoriaus klientai aplankė per 120 užsienio šalių. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistikos duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį išvykų į užsienį skaičius buvo kone dvigubai didesnis nei gegužę.

„Birželio mėnesį lietuviai aktyviai planavo keliones į užsienį. Drąsiau rinktis keliones svetur skatino ne tik įsibėgėjęs atostogų sezonas, tačiau ir mažėjantis sergamumas koronavirusu, taip pat sušvelnintos keliavimo sąlygos dėl Europos Sąjungoje galiojančio skaitmeninio COVID pažymėjimo“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

„Tele2“ didieji duomenys ir „Tez Tour“ kelionių statistika atskleidė, kad populiariausias šios vasaros TOP kelionių tandemas – Turkija ir Graikija.

Daugiausia keliautojų – 56 proc. – poilsiui rinkosi Turkijos kurortus: Antaliją, Alaniją, Bodrumą. Taip pat reikšminga dalis lietuvių ilsėjos Kretos, Rodo, Peloponeso regionuose Graikijoje – rodo „Tez Tour“ kelionių statistika.

Operatoriaus duomenimis, lyginant su geguže, didžiausias, net +468 proc., lietuvių keliautojų skaičiaus pokytis birželio mėnesį buvo Kroatijoje. Pastaroji dažnai vadinama antrąja Italija – tikrąją Italiją primenantis klimatas ir kraštovaizdis traukia lietuvių poilsiautojus.

Didelis keliautojų srauto padidėjimas taip pat pastebėtas ir žygeivių pamėgtoje Slovėnijoje (+239 proc.) bei Slovakijoje (+103 proc.).

Keliauja savaitę, aktyviai naršo

I. Aukštuolytė pastebi, kad nors dažniausiai poilsiautojai renkasi 7 nakvynių keliones, nemaža dalis keliautojų taip pat leidžiasi į 9-10 nakvynių išvykas.

Populiariausios šią vasarą – poilsinės kelionės su „viskas įskaičiuota“ programa. Pavyzdžiui, tokius kelionių paketus renkasi net 98 proc. keliautojų į Turkiją. Tradiciškai aktyviausi keliautojai yra poros, tuo tarpu šeimos su vaikais sudaro 40 proc. visų keliautojų.

Birželį užsienyje lietuviai išnaršė 19 proc. daugiau duomenų nei gegužę – rodo „Tele2“ duomenys. Atostogaudami Europos šalyse gyventojai dažniausiai nuomojasi automobilį ir keliauja po šalį, todėl ir mobiliųjų duomenų išnaudojama daugiau.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,4 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kelių direkcija įspėja: prekyba gamtos gėrybėmis pakelėse kelia pavojų eismo saugumui

Paskelbta

data

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į neteisėtą ir pavojingą eismo saugumui veiklą – prekybą miško, sodo, daržo gėrybėmis pakelėse.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai prekiaujama didelio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose.

Pasitaiko atvejų, kai chaotiška prekyba prie kelio sukelia avarines situacijas: blaškomas vairuotojų dėmesys, pastebėjus prekyvietę staigiai stabdoma, pažeidžiant Kelių eismo taisykles sustojama ten, kur sustoti ir (ar) stovėti draudžiama, vaikštoma skersai važiuojamosios kelio dalies, sustojęs transportas kelkraštyje sunkina matomumą ir važiavimo sąlygas kitiems vairuotojams.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, vieta prekybai pasirenkama prie pat važiuojamosios kelio dalies – kelkraštyje, kelio nuovažose ar net autobusų sustojimo paviljonuose, poilsio aikštelėse.
„Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Todėl saugodami žmonių sveikatą ir gyvybę prašome atsakingų tarnybų imtis atitinkamų priemonių tvarkai ir eismo saugai valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti“, – sako R. Lipkevičius.

Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <…>“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktas nurodo, kad turint kelio savininko leidimą (sutikimą) galima vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi.

Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, už prekybos vykdymą automobilių keliuose ir prie jų, užtraukia baudą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia – ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi