2017 m. lapkričio 16 d. rytą tragiškai nutrūko baisogališkės gydytojos Nijolės Vagonienės gyvenimo styga. Skaudžiai pasibaigusi nelaimė kelyje – skausmas jos šeimos nariams, artimiesiems, draugams, bičiuliams, kolegoms, jos pacientams, visai krašto bendruomenei.
Nijolė Gubilaitė – Vagonienė gimė 1958-05-02 Baisogalos miestelyje, Leonardo ir Liucijos Gubilių šeimoje. 1976 metais baigė tuometinę Baisogalos vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į tuometinį Kauno medicinos institutą, kurį 1983 metais baigė ir įgijo terapeuto specialybę.
Internatūrą N. Vagonienė paskirta atlikti tuometinėje Radviliškio rajono centrinėje ligoninėje, o nuo 1984 metų dirbo terapeute Baisogalos ligoninėje. Nuo 1987 m. liepos mėnesio ji pradeda dirbti Grinkiškio ambulatorijoje gydytoja.
1994 m. mokėsi Vokietijoje. 2000 m. tapo licencijuota bendrosios praktikos gydytoja.
2001 metais N. Vagonienė pradėjo eitivyriausiojo gydytojo pareigas VšĮ Grinkiškio ambulatorijoje, o nuo 2006 metų ji tapo šios įstaigos direktore.
Kartu su vyru Vytautu Nijolė užaugino trys sūnus: Gediminą, Zigmą, Vytenį. Daug džiaugsmo jai suteikė anūkai.
Gydytoja Nijolė visų Grinkiškio seniūnijos gyventojų buvo mylima ir gerbiama. Visiems ji buvo rūpestinga, nuoširdi, atjauti.
Palydėti Nijolės Vagonienės į amžinojo poilsio vietą bei pareikšti užuojautą jos artimiesiems Baisogaloje susirinko didelė minia: vieniems ji buvo draugė, kitiems – kolegė bei atjaučianti, švelni, supratinga gydytoja.
„Gydytoja Nijolė atvyko dirbti į Grinkiškį laikinai – pakeisti atostogaujančio kolegos, tačiau liko dirbti visam gyvenimui. Paskutinė jos kelionė taip pat buvo į darbą, pas pacientus. Per tūkstantį jos pacientų prisimins šia gydytoją kaip šviesų, gerą žmogų. Tikiu, kad Angelas sargas pasitiko gydytoją pakelėje ir palydėjo į amžinąjį gyvenimą“,- kapinėse, prie Nijolės Vagonienės kapo duobės, sakė Baisogalos seniūnas R.Kalvaitis.
Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas 2020-12-24.
Anksčiau ilgus žiemos vakarus žmonės užpildydavo, kartu dirbdami nesunkius ir neskubius darbus. Radviliškio kraštas nuo seno garsėja savo tautodailininkais, jų darbų gausumu, autentiškumu. Čia organizuojami čempionatai (kojinių mezgimo, pasakų sekimo), konkursai, adventiniai turgūs ir kita.
Viešoji biblioteka, siekdama priminti senąsias tradicijas, ilgesniais rudens ir žiemos vakarais kvietė visus norinčiuosius į Šeimų etnokultūrinę stovyklą – pabūti drauge, pamąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. Pagrindinė šio projekto idėja – pristatyti krašto žmonėms lietuvių tautos savitumą: tautodailę, tautosaką (sekamą ir dainuojamąją) bei muzikavimą.
Spalio–gruodžio mėnesiais vyko įvairūs užsiėmimai tautodailės temomis. Juos vedė tautodailininkai Regina Martyšienė, Jadvyga Kurmanskienė, Jolanta Kvedarienė, Eugenijus Arbušauskas, Olė Plungienė. Dalį šių užsiėmimų buvo galima pamatyti Viešosios bibliotekos e. erdvėje – videopamokėlėse, kuriose aiškinta apie riešinių mezgimo ypatumus, šiaudinio paukštelio rišimą, juostų pynimą, tradicinių kanklių gaminimą bei kankliavimą.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laimutė Verbickienė vedė edukacinį užsiėmimą apie pasakas mūsų ir kitų tautų gyvenime, lektorė, etnologė Gražina Kadžytė pristatė švenčių ratą, lektorė, etnomuzikologė, TV laidų vedėja, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Virvytė“ vadovė Loreta Sungailienė pasakojo, kas padeda atverti vaikų balsus ir širdis, patarė, kaip skatinti kūrybiškumą ir kaip visai šeimai prisijaukinti liaudies dainą, šokį, žaidimą, pasaką.
Visus tuos mėnesius Viešosios bibliotekos e. erdvėje buvo pristatomos tautodailininkų darbų parodos: kojinių, pirštinių, keramikos, lėlių, sodų, verpsčių ir kt. Šiaulių televizijos darbuotojai sukūrė videofilmą apie tautodailę ir tautodailininkus mūsų rajone.
Susidomėjimas projekto veiklomis, dalyvavimas jose rodo, kad neblėsta dėmesys mūsų protėvių darbams ir tradicijoms. Projekto veiklų rezultatus (fotonuotraukas, videomedžiagą) savo bendruomenėse pristatė, jais su mokiniais, jaunimu dalijosi mūsų partneriai.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.